Šiuo nelengvu karantino laikotarpiu dėl galiojančių apribojimų daugiau žmonių lankosi gamtoje, todėl miškuose didėja tikimybė kilti gaisrui nuo numestos nuorūkos ar paliktos neužgesintos laužavietės. Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus saugoti ne tik save, bet ir gamtą.
Šiuo metu miškininkai, susirūpinę dėl galimo gaisrų pavojaus, itin atidžiai stebi miškus. Jeigu oras sausas ir vėjuotas, užtenka vos kelių akimirkų, kad liepsna sparčiai išplistų didelėje teritorijoje. Pernai šalies miškuose buvo užregistruota 280 gaisrų, kurie nuniokojo 200 ha.
Tačiau viena pagrindinių miško gaisrų priežasčių kiekvieną pavasarį – pernykštės žolės deginimas. Vien praėjusiais metais Lietuvoje išdegė apie 2300 ha pievų. Liepsnos pakeliui nušluoja ir visą ten esančią gyvybę. Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 proc. dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus.
Gaisrams jautriausius šalies miškus jau pradėjo stebėti Valstybinių miškų urėdijos antžeminės automatinės gaisrų stebėjimo sistemos, operatyviai užfiksuojančios dūmus. Prie monitorių pasikeisdami budi apie 50 žmonių. Taip pat budi 57 priešgaisrinės komandos.
Aplinkos ministerija ragina visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
