Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet po keletą vilniečių suserga retomis užkrečiamosiomis ligomis, kurias „parsiveža“ iš kelionių po egzotines šalis. Tad reikėtų nepamiršti, kad kelionės visuomet susijusios su tam tikra rizika sveikatai. Tokioms kelionėms patartina ruoštis labai kruopščiai: pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistu arba šeimos gydytoju, paisyti patarimų ir prieš išvykstant taikyti būtinas profilaktikos priemones.
Dengės karštinė ir kitos retos ligos
Šių metų gruodžio mėnesį gautas pranešimas iš gydymo įstaigos apie patvirtintą Dengė hemoraginės karštligės infekciją Vilniaus miesto gyventojui. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis šia liga užsikrėtė Indijoje. Dengė karštlige 2011 metais buvo nustatyta vilniečiui, grįžusiam iš turistinės kelionės po Braziliją.
Dengės karštligė – ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengė virusas. Viruso rezervuaras – beždžionės. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Liga prasideda praėjus 3–14 dienų po apsikrėtusio uodo įkandimo. Vakcinos nuo Dengė karštligės nėra, todėl keliaujantiems į šalis, kuriose galima užsikrėsti šia liga, patariama naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įkandimų.
Kasmet keletas Lietuvos piliečių suserga įvežtine maliarija (dažniausiai iš Afrikos, rečiau Indijos, Afganistano ir Pakistano). Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iki šių metų gruodžio 3 d. užregistruoti šeši įvežtinės maliarijos atvejai. Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad trys ligoniai darbo tikslais buvo išvykę į Afriką. Jiems diagnozuota tropinė maliarija. Du ligoniai dalyvavo misijoje, keliavo po Afriką ir Indiją. Jiems nustatyta trečiadienė ir ketvirtadienė maliarija. Vienas keliavo po Indoneziją, jam nustatyta trečiadienė maliarija. 2013 metais rugpjūčio mėnesį vilniečiui nustatyta maliarija, kuria jis užsikrėtė Afrikoje (Tanzanijoje). Nei vienas iš sirgusiųjų profilaktikai antimaliarinių vaistų nevartojo.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad reguliarus antimaliarinių preparatų vartojimas ir apsisaugojimas nuo uodų įkandimo yra svarbiausios maliarijos profilaktikos priemonės.
Leišmaniozė yra tropinė liga, labiausiai paplitusi šilto ir karšto klimato regionuose, kur yra ypač gausu moskitų – šios ligos sukėlėjo pernešėjų. Daugiau kaip 90 proc. visų vidaus organų leišmaniozės atvejų užregistruojama Indijoje, Bangladeše, Nepale, Sudane ir Brazilijoje. Leišmanioze užsikrečiama ir kai kuriose Europos šalyse – Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Vilniaus mieste šiais metais nustatytas vienas odos leišmaniozės atvejis. Keliautoja užsikrėtė Brazilijoje. Leišmaniozės pernešėjai yra moskitai, todėl apsisaugoti nuo jų sukandžiojimo yra pagrindinė leišmaniozės profilaktikos priemonė.
Vykstant į Izraelį – skiepai nuo poliomielito
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šiemet Izraelyje pradėta papildoma vaikų iki 9 metų vakcinacija nuo poliomielito, kadangi šis virusas buvo aptiktas nutekamuosiuose vandenyse, be to, ištyrus 2000 vaikų iki 10 metų 42 vaikams nustatytas pirmojo tipo laukinis poliomielito virusas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras bei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja išlaikyti Europą ir toliau laisvą nuo poliomielito, todėl šalys narės raginamos suaktyvinti asmenų, vykstančių į Izraelį skiepijimą nuo poliomielito. Rekomenduojama skiepytis asmenims, kurie per pastaruosius penkerius metus nebuvo skiepyti nuo poliomielito. Kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal skiepijimų kalendorių.
Kitos „įvežtinės“ ligos
Šiais metais Vilniuje nustatytas vienas paratifo B atvejis. Ligonis keliavo po Boliviją. Didžiausia rizika užsikrėsti vidurių šiltine ar paratifais yra keliaujantiems į Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalys.
2013 metais vienas vilnietis keliaudamas po Indiją užsikrėtė šigelioze, vienas salmonelioze (keliavo po Bulgariją), šeši – virusiniu hepatitu A (VHA) (keliaujant po Egiptą, Maroką, Tadžikistaną). Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šių metų pradžioje Vokietijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje buvo nustatyti VHA atvejai, susiję su kelionėmis į dvi Italijos šiaurės provincijas. 2012–2013 m. Šiaurės Europos šalyse (Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje) VHA protrūkis buvo susijęs su šaldytų uogų iš Šiaurės Afrikos vartojimu.
2013 m. trys vilniečiai susirgo amebiaze, iš jų du užsikrėtė Indijoje, trečias keliavo po Pietų Aziją. Amebiazė yra viena iš labiausiai paplitusių parazitinių ligų pasaulyje. PSO duomenimis, kasmet užregistruojama iki 50 milijonų amebinio kolito ir kepenų absceso atvejų‚ sąlygojančių 100 tūkstančių mirčių nuo šios parazitozės. Daugiausia ligos atvejų užregistruojama Afrikos, Lotynų Amerikos ir Pietryčių Azijos šalyse. Amebiazės paplitimas pietinėje Ispanijoje, Balkanuose, Turkijoje, Vietname siekia iki 50 proc., Indijoje – iki 60-80 proc. Europos šalyse pasitaiko pavieniai atvejai, dažniausiai įvežtiniai. Lietuvoje kiekvienais metais taip pat diagnozuojami pavieniai amebiazės atvejai.
Žmogus amebiaze užsikrečia amebų cistoms per burną patekus į virškinimo traktą. Taip pat perdavimas galimas ir homoseksualių lytinių santykių metu. Dažniausiai ligos sukėlėjai perduodami per amebų cistomis užterštą maistą, vandenį, rankas, namų apyvokos daiktus, durų rankenas, žaislus, daržoves, uogas, vaisius ir kt. Cistas gali pernešti ir įvairūs vabzdžiai (musės, tarakonai ir pan.).
Keliaudami laikykimės higienos
Kelionėse norėdami apsisaugoti nuo infekcinių ligų, plintančių per maistą ir aplinką (žarnyno infekcijų, taip pat ir amebiazės) visada prieš valgydami ar gerdami įsitikinkite maisto bei vandens sauga, taip pat svarbi asmens higiena.
Labai svarbu laikytis ir vakcinacijos rekomendacijų keliautojams. Rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kt. Privalomuosius skiepus (nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos) rekomenduoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir pajutus užkrečiamosios ligos požymių (karščiavimas, galvos skausmai, viduriavimas, vėmimas, gelta, bėrimas, kraujosruvos ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasakyti apie buvusią kelionę.
