Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Rūpinkitės savo sveikata – prisidėkite prie oro taršos mažinimo

www.alkas.lt
2015-03-02 13:13:40
2
Leftfootforward.org nuotr.

Leftfootforward.org nuotr.

Leftfootforward.org nuotr.
Leftfootforward.org nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija daugelio miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o kai kuriuose miestuose viršijo 50-ies µg/m³ paros ribinę vertę. Vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vietiniai taršos šaltiniai (energetikos įmonės, individualių namų šildymo įrenginiai, transportas), be to, dalis teršalų pietų krypties oro masių pernašos galėjo būti atnešti iš kitų Europos šalių.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2014 metais daugiausiai dienų, kai buvo viršytos kietųjų dalelių paros ribinės vertės, užfiksuota Vilniuje, Žirmūnuose – 81 diena, Klaipėdoje, centre – 42 dienos, Kaune, Petrašiūnuose – 37 dienos. Kitose oro kokybės tyrimo stotyse šis rodiklis 2014 metais nebuvo viršytas.

Šildymo sezonas artėja prie pabaigos, ateina pavasaris, kai vis dažniau einame pasivaikščioti arba važiuojame dviračiu. Tačiau ir pavasarį ne visada galime džiaugtis buvimu lauke, nes nutirpus sniegui, kai vyrauja šilti ir sausi orai, net ir pučiant stipriam vėjui, kuris išsklaido kitus (dujinius) teršalus, ypač dažnai būna padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija dėl taršos, patenkančios į orą nuo nenuvalytų gatvių ir jų aplinkos bei iš statybviečių, kai komunalinės tarnybos nesuspėja operatyviai pašalinti per žiemą susikaupusių nešvarumų. Prie pavasarinės taršos prisideda pernykštės žolės, atliekų deginimas, transporto išmetami teršalai.

Paprastai oro tarša apibrėžiama kaip tam tikra žmogaus sveikatą, aplinką ir turtą neigiamai veikianti teršalų koncentracija atmosferoje. Kietosios dalelės yra labiausiai Europos, taip pat ir Lietuvos, žmonių sveikatai kenkiantis oro teršalas. Kai kurios dalelės išmetamos tiesiai į atmosferą. Kitos formuojasi atmosferoje kaip cheminių reakcijų, kuriose dalyvauja pirminės dujos – sieros dioksidas, azoto oksidai, amoniakas ir lakieji organiniai junginiai – rezultatas.

Kietosios dalelės gali būti sudarytos iš įvairių cheminių komponentų (rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių) ir jų poveikis mūsų sveikatai ir aplinkai priklauso nuo jų sudėties. Jose tai pat galima rasti kai kurių sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, arseno, kadmio, gyvsidabrio ir nikelio.

Kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus. Priklausomai nuo koncentracijos, jos gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi. Gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį). Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) 2014 m. savo pranešime apie oro taršos sukeliamų ligų naštą paskelbė, jog 2012 metais oro tarša lėmė 7 milijonus priešlaikinių mirčių visame pasaulyje, iš jų PSO Europos regione – beveik 600 tūkst. mirčių. Su aplinkos oro tarša yra susiję 3,7 mln. mirčių visame pasaulyje: miestuose bei kaimo vietovėse, bei 4,3 mln. mirčių yra susiję su patalpų oro tarša, PSO Europos regione – 482 tūkst. mirčių buvo nulemtos aplinkos oro taršos ir 117, 2 tūkst. mirčių – patalpų oro taršos. Naujausi PSO duomenys patvirtinta, kad oro tarša yra pagrindinis aplinkos sveikatos rizikos veiksnys.

Sumažinus oro užterštumą būtų išgelbėta milijonai gyvybių. Siekiant sumažinti oro užterštumą, buvo pasiekta įvairių rezultatų. Per paskutinį dešimtmetį teršalų išmetimas į aplinką sumažėjo, tačiau oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės ir oro kokybės problema išlieka. Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypač miestuose, kur oro teršalų koncentracijos kelia didelį pavojų sveikatai.

Kaip aš galiu prisidėti prie oro taršos mažinimo?

Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens – dieną, kitą, o be oro – tik kelias minutes. Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Štai keletą paprastų idėjų.

Namuose

  • Mažinkite energijos vartojimą – išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario. Pakeiskite kaitrines lemputes į energiją taupančias.
  • Rūšiuokite atliekas: popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo, o organines atliekas galite panaudoti kompostui (tai taupo energiją ir mažina gamybos metu į aplinką išmetamų teršalų kiekį).
  • Užtikrinkite kad Jūsų šildymo įranga (katilai, židiniai) būtų eksploatuojama tinkamai. Jūs taip pat turėtumėte apsvarstyti galimybę pakeisti senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų.
  • Pasodinti lapuočių medžiai prie Jūsų namų sudarys pavėsį vasarą bei praleis šviesą žiemą.
  • Pirkite ekologišką elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
  • Lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis.
  • Naudokite mažiau karšto vandens. Vandeniui pašildyti reikia daug energijos, o nusiprausti ir išsiskalbti drabužius galite ir šiltu vandeniu.
  • Jei naudojatės vandens šildytuvu, sumažinkite temperatūrą keliais laipsniais – sutaupysite nemažai pinigų.
  • Naudokite mažai lakiųjų organinių junginių turinčius arba vandens pagrindu pagaminus dažus, lakus, klijus, valiklius.
  • Nerūkykite namuose, ypač jei turite vaikų.
  • Nedeginkite pernykštės žolės, buitinių atliekų, ypač plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje.

Pirkite protingai

  • Pirkite naujus buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi produktai, pasižymintys energiniu efektyvumu ir taupumu.
  • Įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį.
  • Rinkitės produktus, kurių pakuotės yra nedidelės, rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes.
  • Vietoje popierinių ir plastikinių maišelių naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius.
  • Pirkite vietoje išaugintus produktus (pavyzdžiui, vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių gabenimo transportu mastas.
  • Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.

Vairuokite protingai

Aplinkos oras ypač teršiamas automobilių išmetamosiomis dujomis. Automobilių išmetami teršalai sudaro didžiąją dalį miestų aplinkos oro taršos:

  • Planuokite savo keliones (išvykas) automobiliu. Taupykite degalus ir taip sumažinkite oro taršą.
  • Rūpinkitės savo transporto priemone – reguliariai tikrinkite oro slėgį padangose, stabdžius, degalų sąnaudas – reguliari priežiūra užtikrina jūsų automobilio veikimą ir taupo kurą.
  • Pasirinkite ekologišką vairavimo būdą.
  • Išjunkite variklį, kai automobilis nejuda – jei įstrigote eismo spūstyje ar stovėsite ilgiau nei minutę.
  • Vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos.
  • Atsižvelgdami į eismo sąlygas, naudokite kiek įmanoma aukštesnę pavarą.
  • Važiuojant pastoviu greičiu išmetamų teršalų emisijos yra mažiausios.
  • Oro kondicionieriai ir elektros prietaisai padidina degalų sąnaudas – naudokite juos tik tada, kai tikrai būtina.
  • Venkite naudoti automobilius trumpoms kelionėms – važiuokite su bendrakeleiviais, kai įmanoma – eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Valdžios institucijos turi atnaujinti ir plėtoti viešojo transporto ir dviračių takų infrastruktūrą.
  • Pasiteiraukite savo darbdavio apie lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo galimybę.
  • Nevažiuokite automobiliu vienas – važiuokite apsipirkti su draugais arba kaimynais, pasiūlykite pavežti kolegas arba raskite žmonių, galinčių Jus pavežti.

Padidėjus aplinkos oro taršai

Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis ne visiems toks pat stiprus ir pasireiškia nevienodai. Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami transporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.

Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Reikia rūpintis vaikų sveikata
  2. Prie vėžio atsiradimo prisideda ir oro tarša
  3. Šalti orai – ar žinome, kaip apsaugoti sveikatą?
  4. Vaikų ir jaunimo psichikos sveikata – visos valstybės rūpestis
  5. ES šalys pačios spręs dėl GMO auginimo draudimo savo teritorijoje
  6. Sekmadienį prasidės savaitė „Mieste – be savo automobilio“
  7. Rytų europietės labiau žaloja savo vaikus
  8. Deginame žolę ir atliekas – kenkiame ne tik aplinkai, bet ir savo sveikatai
  9. Daugeliui europiečių toliau tenka kvėpuoti žalingais oro teršalais
  10. Būkime atidesni kūrendami krosnis
  11. Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui
  12. Oro gaivikliai: gaivina ar teršia?
  13. Klimato kaita: kokias grėsmes kelia ir kaip su jomis kovojama
  14. Saulė – gyvybės ar mirties „bučinys“?
  15. Įvertinti mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ypatumai nedžiugina

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Bartas says:
    10 metų ago

    Oro tarša yra tik viena iš mažiausių žmogaus nuodijimų būdų . Didžiausia įtaka žmogaus kūnui turi vanduo.
    Nešvarus vanduo yra mūsų Tautos skurdaus mąstymo , išsigimimo priežastis ir pasekmė..
    Galiu ir prisipažinti . Mūsų vanduo dar nėra toks užterštas, kaip kitur , bet mūsų Tautos klestėjimui, gyvasties pokiliui turi įtakos žmogystos geriantys svetimų versmių vandenį.
    Pats nustebau, negi tai mano mintys.

    Atsakyti
  2. )..( says:
    10 metų ago

    kas sugrazins tautiecius is nuosavu automobiliu i viesaji transporta ?mazinkit bilietu kainas,valdininkai!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
  • Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis
  • Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

Kiti Straipsniai

Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
pixabay.com, Vika_Glitter nuotr.

Kas iš tikrųjų kuria laimingą vaikystę?

2025 06 29
Sveikata

Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
Pixabay.com nuotr.

Dėl kokių priežasčių tinsta kojos ar veidas?

2025 06 28
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

Lašiša – išmintingas pasirinkimas po švenčių

2025 06 28
Dantų protezavimas

Kai šypsena keičia gyvenimą: „PAPADENT“ patirtys

2025 06 25
Sveikata

Lietuvos medikų bendruomenės kreipėsi į Seimą

2025 06 25
Kokie pramanai sklando apie saldiklius?

Saldikliai: bijoti, ar vartoti?

2025 06 24
Vaikas miega

Miegas ir nutukimas: ryšys, apie kurį verta žinoti

2025 06 24

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
E. receptas – daugiau patogumo, mažiau klaidų

E. receptas – daugiau patogumo, mažiau klaidų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai