Lietuvoje ir pasaulyje besitęsiant karantinui ir dirbant bei mokantis nuotoliniu būdu, daug laiko praleidžiame namuose. Tai nepalanku ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai: „Nerimaujame dėl artimųjų ir savo sveikatos, gresiančių ekonominių sunkumų, apribotų socialinių vaidmenų, darbų ar mokymosi. Patiriame bejėgiškumą, nes negalime nuspėti viruso paplitimo masto, pasveikimo veiksnių. Visa tai veikia mus neigiamai“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros lektorė dr. Jelena Stanislavovienė. Ekspertė pataria, kaip įveikti sunkumus siaučiant COVID-19 pandemijai ir kokių esminių sveikatos saugojimo taisyklių laikytis.
Likime namuose, bet nenutraukime socialinių ryšių
Net ir griežtai laikydamiesi karantino taisyklių ir leisdami laiką namuose, nenutraukime socialinių ryšių – šiuolaikinės komunikacijos priemonės leidžia tai daryti. Naudodami technologijas, bendraukime su šeimos nariais, draugais, kolegomis, mokslo bendrakursiais, su žmonėmis, kurie gali mums padėti ir kuriems mes galime padėti. Palaikykime vieni kitus. Jei esame priversti pasirodyti viešose vietose, elkimės griežtai pagal sveikatos saugojimo taisykles, venkime bendravimo, išlaikykime saugų atstumą.
Kiek įmanoma, apsaugokime savo ir aplinkinių sveikatą
Laikykimės visų specialistų patarimų: dažnai plaukime rankas, dėvėkime kaukes ir kitas apsaugos priemones viešose vietose. Pajutę, kad negaluojame, skambinkime specialistams. Įjunkime savyje „rūpestingo piliečio“ mygtuką, nuolat jauskime atsakomybę už savo ir aplinkinių apsaugą.
Nepasiduokime išgąsčiui ir liūdesiui
Negalvoti apie grėsmę gyvybei ir sveikatai yra neįmanoma, ypač jei žmogus negali išeiti iš namų. Bet kokia kritinė situacija gali kelti nerimą, atsiranda depresinės nuotaikos – psichologai teigia, kad krizės ar nežinomybės laikotarpiu yra normalu jausti įtampą, nerimą, liūdesį ar net pyktį. Jeigu jaučiame, kad nerimas arba kiti jausmai tampa per stiprūs, specialistai pataria apriboti gaunamų žinių kiekį. Tikrinkime naujienas tik kartą ar kelis per dieną, geriausiai tuo pačiu metu. Rinkimės patikimus, oficialius naujienų šaltinius.
Esant poreikiui, kreipkimės į specialistus. Daugelis jų pasiekiami internetu ir konsultuoja naudodami „Skype“, „Viber“, „Messenger“, „WhatsApp“ ar kitas programėles. Taip pat veikia telefoninės pagalbos linijos, tokios kaip „Vilties linija“. Apie emocinę paramą internetu daugiau žinių galima rasti čia: http://www.klausau.lt/telefonai
Be to, daugiau nei šimtas psichologų ir psichoterapeutų susivienijo po vienu stogu ir teikia nemokamą nuotolinę pagalbą medikams, rezidentams ir jų artimiesiems.
Užsiimkime maloniais ir naudingais dalykais
Pagalvokime, kas mums teikia malonumą ar yra naudinga ir leidžia nukreipti dėmesį nuo varginančių minčių. Likę namuose, pasistenkime neužmiršti sveiko gyvenimo būdo: sveikai maitinkimės, pakankamai miegokime, mankštinkimės, išeikime pasivaikščioti ten, kur saugu ir nėra daug žmonių.
Dabar atsirado laiko pasirūpinti savimi ir savo artimiausiais, bendrauti, daryti tai, apie ką seniai svajojome: skaityti knygas, klausytis muzikos, žiūrėti filmus, mokytis, sportuoti, užsiimti savo mėgstama veikla. Galima tvarkytis, atsinaujinti. Apmąstyti savo gyvenimo pasiekimus, išsikelti naujus tikslus. Darykime viską, apie ką pamiršome nuolat besisukdami nesibaigiančiame kasdienybės rate. Atėjo laikas sustoti ir pagalvoti.
Planuokime savo veiklą
Nepamirškime, kad dabar yra ne atostogos, o karantinas. Išsaugokime rutiną, prie kurios buvome įpratę. Pasistenkime apgalvoti, ką veiksime kitą dieną – planuokime veiklas. Tai padeda grąžinti kontrolę, kurios praradimas šiomis dienomis skatina nerimą. Pastovus dienos režimas ypač svarbus studentams.
Jei kyla sunkumų planuojant savo veiklą, nenukrypkime nuo ankstesnių įpročių. Naudokime žadintuvą ir kelkimės įprastu laiku. Svarbiausius reikalus atlikime pirmoje dienos pusėje.
Nuotoliniu būdu besimokantiems studentams ar darbuotojams, dirbantiems iš namų, patariama stengtis neatidėlioti svarbių užduočių, derinti mokymąsi ir darbą su poilsiu. Naudokime laiką tikslingai, naudingai, vertinkime galimybes daugiau išmokti, atlikti, sužinoti, pasitobulinti. Ir svarbiausia – nepraraskime džiaugsmo ir vilties. Nuo niūrių minčių niekam nebus lengviau, apsupkime save tik gerais jausmais ir gražiais, prasmingais darbais.
Padėkime vieni kitiems
Žmonijos istorija liudija, kad iškilus grėsmei kiekvienam bendruomenės nariui stiprėja bendrumo jausmas. Žinoma ir tai, kad siaučiant epidemijoms su infekcinėmis ligomis susijusi stigma gali skaldyti visuomenę, tačiau būtent tokiomis aplinkybėmis nepaprastai reikalingas bendradarbiavimas ir savitarpio pagalba. Jei dažnai jaučiate bejėgiškumą ar norite padėti gerinti susiklosčiusią padėtį, pasvarstykite apie pagalbos kitiems ar savanorystės galimybes. Galbūt kažkam jūsų žinios, patirtis ir geranoriškumas išgelbės sveikatą ir gyvybę.
