Šiemet sukanka 700 metų nuo Medininkų mūšio. Praėjusioje laidoje mes apie jį ir kalbėjome. Tačiau Medininkų mūšis žymi tam tikrą kovų etapą, o po jo kovos tęsėsi.
Mes šiandien pakalbėsime apie tai, kas vyko po Medininkų mūšio, o žymiausias epizodas po Medininkų mūšio yra Pilėnų gynimas.
Kalbėsimės apie tai su Inga Baranauskiene.
Mažiau reik tiket visokiais istoriniais rašineliais, nešališku žmoniu nebuna, visi kurie rašė, rašo ir rašys, visada rašys daugiau mažiau savo naudai. Taip kad istoriniais šaltiniais besaligiškai pasitikėti yra nerimtas dalykas.
Už tat pasitikėjus keliais metrasčiais ir kurti istoriją , perašytais dešimt kartų , žmonių , kurie juos pataisė pagal savo laikmetį labai patogu. Nereikia, nei archeologijos , nei rekonstrukcijos, nei naujausių technologijų pritaikymo. Paprasčiausia labai pigus užsiėmimas. Sėdi virtuvėje , seki filmuojamas pasakas .
Abu Istorikai , kiek suprantu lotynų kalbos nemoka ir vadovaujasi vertinimais 19 amžiaus. Na ir taip susipainioja bekalbėdami, kad nebeina suprasti ką nori pasakyti.
Labiausia išmuša mane tai tie dažnai vartojami : “galbut” ,” tikėtina” , “tur būt” ir kiti panašios reikšmės žodeliai .
Lietuvos viduramžiai , ankstyvasis feodalizmo ir LDK formavimasis , man asmeniškai žiauriai įdomus Lietuvos periodas. Labai geras pvz kaip istorikai , pagal savo šiuolaikinį suvokimą daro išvadas: 14 am pradžioje , žiemomis šalta nebuvo , nes gyvuliai buvo laikomi lauke. Gyveni mieste, karvę ar arklį tesi matęs tik tvarte ir darai savo išvadas apie oro temperatūrą žiemą. Tik pagalvojau , o darydavo skandinavai , mongolai žiemą ? Kur laiko ir dabar gyvulius mongolai žiemą ?
Vienoje laidoje labai šalta ir ant Baltijos ledo vienas kitam galvas kopija , kitoje žiema šilta , nes gyvuliai ganosi .
Kas kam kokį fintą paruošėte?
Konoravirusas nėra pateisinama priežastis išsisukti nuo pareigos sukelti juoko sprogsmą..
Dėl to, kad Medininkų mūšiui galėjo vadovauti Manstas ar Margiris, didelė abejonė. Šiuo atveju negali būti paliktas be dėmesio ir toks žymus karvedys kaip Dovydas (ar Dauvydas) Gardinietis. Istoriografijoje žinoma, kad 1319 metų žygiui į Vokiečių ordino žemes Lietuvos kariuomenę vedė būtent jis. Taip pat, matyt, ne šiaip sau jam buvo suteikta valdyti Lietuvai priklausiusis Pskovas. Visi šie faktai veikiau sakytų, kad tuo ‘antru žmogumi” valstybėje tuo metu buvo Dovydas Gardinietis, taigi ir diplomatiniuose reikaluose dėl Gedimino krikšto atstovavusiu “antraju žmogumi’ laikytinas Dovydas Gardinietis. Apie jo svarbą valstybėje bylotų ir tas faktas, kad 1326 metais grįžtant iš žygio į Ordiną Dovydas Gardinietis mozūrų raitelio, matyt, tarnavusio Lietuvos kriuomenėje kaip samdyto kario, buvo nužudytas.
Dėl Pilėnų tai būtų istorinio pagrindo juos laikyti vykusiais ne 1336 metais, laikant tai perrašymo klaida ar sąmoningu istorijos „gaminimu“, o Vytenio valdymo pabaigoje, kažkur 1316 metais, ir Margiriu tokiu atveju laikyti Vytenio sūnų Žvilgutį (tas, kas žvilga, – mirguliuja, marguliuoja -sinonimiška). Beje, tokiu atveju Pilėnų įvykiais būtų paaiškinta Vytenio valdymo pabaiga, sūnaus Žvilgučio dingimas iš istorijos, sutvirtinti Lietuvos istorijos koncepciniai dalykai.
Kronikoje minima, kad kryžiuočiai rezultatu dėl neto grobio dėl kurio žygiuota, grįžo nepatenkinti. Kaip galima spręsti iš kronikos teksto, tas išskirtinis grobis buvo pagrindins žygio tikslas. Sprendžiant iš žygio organizavimo detalių – žygiuota į konkrečią vietą – pilį (ar vienoje vietoje esančias funkcionaliai sujungtas pilis) bei iš lietuvių mirtino gynimosi, tas turtas turėjo būti ne kas kita, o valstybės iždas. Be to, pilieniečių organizuoti išsiveržimai iš apsuptos pilies rodytų tą patį, kad jie buvo atlikti ne tam, kad pabėgus kitus paliekant, o tam, kad gelbstintis taip išnešus iš pilies valstybės iždą. Ir tas atlikti, kaip galima suprasti lietuviams pavyko. Manyti, kad Vytenis ar tarkim Gediminas, valstybės iždą būtų laikęs ne sostinėje Vilniuje, o Žemaitijoje, nėra ką kalbėti. Akivaizdu, kad valstybiškai žiūrint iždui gelbėti netoliese atsargoje turėjo būti numatyta ir saugesnė vieta. O ja būtų pagrindo manyti buvus dar Mindaugo laikais už 30 km. nuo Vilniaus įsirengtą Medininkų bokštinę pilį, išlikusią iki šių dienų. Taigi faktuose įžvelgdami tai, turėtume tikresnę istoriją – paaiškėtų svarbių lietuviškos būtovės slėpinių.
Ar ne per daug istorijoje visur kabinamės už tos Žemaitijos. Kai Dusbiurgo supratimu: “Lethowini de Samethia”, kur žodis “Samethia” yra lenkiškas “zamieč” – reiškia pilis, taigi apie žemaičius čia nėra kalbos. Beje, Dusburgo kronikoje mozūravimų yra ir daugiau, pvz., vietoje Vištės, Vištyčio pilies pavadinimų, rašoma Putvės, Putenickos pilis.
Apie Margirį, tai per tas versijas, pamiršot paminėt, kodėl manoma, kad jis Gedimino brolis… nevisi juk mes profesionalus istorikai
ir nežinom kaip susiję tie guldenai iš Brandenburgo su Juo…?
Va, mūsų verslininkai (tėvynės mylėtojai ) susimestų po kelis šimtus tūkstantėlių , koks kinukas išeitų. Saldainiukas.
Margiris parodė Lietuvai pavyzdį, kad geriau nusižudyti, nei priimti prakeiktą krikščionybę…
Čia pagrindinė žinutė.
Kryžiuočiai turėjo ir išsilavinusių žmonių. Žygiuose į Žemaitiją, net galėjo būti kariuomenės raštininkas,nes kaip vakarietiški plėšikai, turėjo savo grobio apyskaitą, ar kokią savo karo kelionės apžvalgą parašyti.. Kryžiuočiai turėjo net žemėlapius, o jų žvalgai kurie žvalgė Lietuvos ar Žemaitijos teritoriją, tai pat ką nors pasižymėdavo.
Klausimas ar kur išliko Vokietijos archyvuose, kažkokie kryžiuočių pėdsakai, raštai apie Lietuvą yra kitas.. Jie Nesupainiojo ir žygių datas, ar Pilėnų mūšio vietą , tai Troppen, Trapėnų žemė… ir matyt ne Žemaitijos gilumoje, o jos pakraštyje Karšuvoje, gal Ivangėnuose Tauragės rajone, nes labai labai panaši prie jos vietovė yra vadinama Trepais..Tai prie jų ir Pilėnai?.
Jeigu japonai, arabai į Vakarų šalių, PL archyvus važiuoja baltų istorijos medžiagos studijuoti, jei ten jos sočiai ir taip daug reikšmingo rado Jūratė Statkutė, vadinasi yra.
Yra iš gilios senovės jų pačių iv. paskirties raštų, žemėlapių, piešinių, yra ir iš baltų genčių gyventų platumų atsivežtos medžiagos (karo grobio?), o senoviniai jų darbo žemėlapiai rodė, kokiose žemėse gyveno baltai, ir kokiose kitos gentys gyveno. Deja, mūsų pačių, ko gero, tik poros žmonių darbo Vakarų archyvuose, kolekcijose, muziejuose rezultatai žinomi…