Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Pokalbis su A. Saudargu: tauta gali neišlaikyti seklumos ir banalybės išbandymo

www.alkas.lt
2020 03 13 10:08
1
Pokalbis su A. Saudargu: tauta gali neišlaikyti seklumos ir banalybės išbandymo

Pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės nuotrauka, padaryta iš karto po priesaikos Seime. 1991 m. balandis | A. Saudargo asm. archyvo nuotr.

Pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės nuotrauka, padaryta iš karto po priesaikos Seime. 1991 m. balandis | Asm. archyvo nuotr.
Pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės nuotrauka, padaryta iš karto po priesaikos Seime. 1991 m. balandis | A. Saudargo asmeninė nuotr.

Nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia paroda „Nesusitaikę“, skirta Kovo 11-osios trisdešimtmečiui. Parodoje pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią nuo XX a. 6 dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys. Paroda veiks nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d. Pokalbis su Algirdu Saudargu yra parodos „Nesusitaikę“ dalis.

„Baltijos valstybės buvo jautrus klausimas ir niekas taip paprastai nesiimdavo jo spręsti“, – prisimindamas pirmuosius atkurtos Lietuvos nepriklausomybės žingsnius sako tuometinis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Politologo Luko Griniaus ir Algirdo Saudargo pokalbis – tai vienas iš Nepriklausomybės 30-mečiui skirtos parodos „Nesusitaikę“, vykstančios Lietuvos nacionaliniame muziejuje, pokalbių.

– Kaip kūrėsi Lietuvos užsienio reikalų ministerija atgavus nepriklausomybę?

– Aš asmeniškai net nežinojau, kad okupuotoje Lietuvoje buvo Užsienio reikalų ministerija. Tuometės Užsienio reikalų ministerijos pagrindinė funkcija buvo palaikyti ryšį su užsienio lietuviais ir, be jokios abejonės, ją valdė KGB ir kitos panašios struktūros.

– Kaip tapote užsienio reikalų ministru?

– Mes buvome Sąjūdžio Kauno grupė, gana įtakinga, maždaug 30 deputatų, – manau, tai galėjo turėti įtakos, bet kodėl pasiūlė būtent man, argumentų nežinau. Premjerė Kazimiera Prunskienė, prisimenu, Kovo 11-osios salės tarpduryje mane sustabdė ir pateikė tokį pasiūlymą. Neskubėjau duoti atsakymo. Pasakiau, kad pagalvosiu. Pasitariau su Česlovu Stankevičiumi, Valdemaru Katkumi ir nutarėm, kad reikia siūlomas pareigas priimti. Tai nebuvo vienasmenis sprendimas, lygiai taip pat, kaip ir pasiūlymas.

– Su prof. Vytautu Landsbergiu apie tai nediskutavote?

– Ne. Ne jis man tai pasiūlė, tapti užsienio reikalų ministru man pasiūlė premjerė. Na ir prasidėjo skyrimo procedūra, tuo metu ne visas Kabinetas buvo skiriamas, bet Seime kiekvieną ministrą apklausdavo Seimo nariai. Dažnai sovietai rengdavo įvairias provokacijas, nevengdavo su sunkiąja technika pasivažinėti ir kaip tik, prisimenu, kaip stovint Seimo tribūnoje girdėjosi pravažiuojančios kolonos.

A. Saudargas (centre) Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (tuometinėje CSCE) 1990 m. Kopenhaga | Asm. archyvo nuotr.
A. Saudargas (centre) Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (tuometinėje CSCE) 1990 m. Kopenhaga | A. Saudargo asmeninė nuotr.

– Kokios užduotys ir tikslai buvo iškelti besikuriančiai Užsienio reikalų ministerijai?

– Tuo metu kasdienis darbas buvo labai siauras – išduoti sovietinius pasus kelionei į užsienį. Kitos funkcijos mums nepriklausė pagal „paveldą“ iš sovietinių laikų, jas reikėjo susikurti. Pradėjome ieškoti formato, kaip būtų galima pristatyti valstybinius klausimus. Paprastai visi reikalai buvo tvarkomi per valstybės vadovą – vienareikšmiškai užsienio valstybės juo pripažino Vytautą Landsbergį, tačiau Užsienio reikalų ministerija pradėjo ieškoti galimybių, kaip būtų galima padėti. Buvo pasirinkta tai daryti per dabartinę Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO). Joje Sovietų Sąjunga turėjo veto teisę, tad oficialų statusą pavyko gauti tik po pučo Maskvoje 1991 m.

ESBO posėdžiuose galėdavome dalyvauti tik radę draugų, kurie pakviesdavo kaip savo delegacijų narius. Niekas dar mūsų rimtai nepripažino, buvo veto teisė, taisyklės ir to padaryti negalėjo. Ten žingsnis po žingsnio siekėme statuso – susitikinėjome su įvairių valstybių vadovais, paremdavo skandinavai – Islandija, Danija; Lenkija turėdavo galimybę parodyti dėmesį… Mes įvairiais būdais siekėme pripažinimo ir dalyvavimo organizacijos posėdžiuose. 1990 m. pabaigoje Paryžiuje su prancūzais buvome išsiderėję galimybę sėdėti salėje; apie tai oro uoste sužinojęs Michailas Gorbačiovas pasiskundė tuometiniam prezidentui Frankui Miterandui (François Mitterrand), kad jis išeis, jei ten bus Baltijos šalių ministrai, tai mus iš tos salės iškrapštė. Būtume ramiai prasėdėję, o kad išvarė, gavome puikią reklamą – įvykį nušvietė Prancūzijos spauda.

Kartais tekdavo ir patiems išeiti. Kai buvome Berlyne, sužinojau, kad sovietų delegacijoje bus atstovas, sietinas su Sausio 13-osios įvykiais. Pareiškėme, kad išeiname.

– Prasidėjo pirmieji Lietuvos pripažinimai: Islandijos, kitų valstybių… Kaip buvo to siekiama, kaip tuo metu Užsienio reikalų ministerija bendravo su kitomis valstybėmis?

– Pripažinimai iki Maskvos pučo, 1991 m. rugpjūčio, dar nebuvo visiškai veiksmingi. Jie buvo simboliški, be abejonės, labai svarbūs, bet galimybės keistis diplomatais tuo metu dar nebuvo įmanoma pasiekti. Sovietų kariuomenė dar stovėjo prie sienos ir diplomatai klausdavo: kaip mes atsiųsime ambasadorių, kaip jis sieną pereis?

Mes pradėjome steigti ambasadų užuomazgas, informacijos biurus ir pan. Štai Danijoje turėjome didelę paramą, mūsų atstovų buvo Briuselyje, Lenkijoje, Norvegijoje ir kitur. Per visus okupacijos metus mums atstovavo – Lozoraitis JAV, Vatikane, Vincas Balickas – Londone, konsulai JAV, Kanadoje. Tai buvo atspirties taškai, o mes aktyviai pradėjome steigti naujus.

– Kokie buvo didžiausi iššūkiai ir kokie didžiausi laimėjimai?

– Užsienio reikalų ministerija kūrėsi nuo nulio arba, kaip kartais pašmaikštauju, nuo minuso, kadangi tai buvo KGB įstaiga. Neatleidinėjau iškart visų. Dėl įvairių priežasčių. Nors ir žinojau, kad kai kurie „darbavosi“.

Vėliau ministerija po truputį augo, pradėjo rengtis ministerijos skyriai, į įvairias pareigas priiminėjome labai jaunus žmones, praktiškai dar studentus. Po Maskvos pučo jiems atėjo egzamino laikas: į Lietuvą pradėjo važiuoti kitų valstybių vadovai, prezidentai ir karaliai, viską reikėjo padoriai atlikti. Tai tikrai buvo sunku, įtampa vienu metu buvo tikrai didelė, bet galiu pasidžiaugti, kad išlaikėm tą egzaminą ir šiandien daugelis tuometinių studentų jau patyrę diplomatai.

A. Saudargas (kairėje) spaudžia ranką JT generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui (Kofi Annan) | A. Saudargo asm. archyvo nuotr.
A. Saudargas (kairėje) spaudžia ranką JT generaliniam sekretoriui Kofiui Ananui (Kofi Annan) | A. Saudargo asmeninė nuotr.

– Dar trumpai grįžkime prie Sausio įvykių. Kiek žinau, Jūs buvot išsiųstas iš Lietuvos. Kokios buvo Jūsų nuotaikos ir kokios būtų buvusios Jūsų užduotys, jei kas būtų pasisukę kitaip?

– Sausio 13-osios, manau, nebuvo įmanoma išvengti – bolševikai turėjo pagrasinti jėga ir pagrasinti iš tikro žudydami, nes jie visuomet išbando viską. Kiekvienas, kuris stovėjo prie parlamento ar prie televizijos bokšto, buvo galima auka. Jei būtų prasidėjęs puolimas, niekas nežinojo, kuriam būtų tekę atsistoti prieš tanką ar šautuvą. Tai psichologiniu ir dvasiniu požiūriu buvo lemiamas išbandymas, kai tauta neišsigando ir neišsiskirstė – tai buvo esminis lūžis.

Sausio 13-osios išvakarėse Vyriausybė mane informavo, kad ateina krizė, ir delegavo vykti į užsienį. Vykau į Varšuvą, paskui Briuselį, Londoną ir kitų šalių sostines.

Tuo metu per dvi savaites teko aplankyti apie dešimt kolegų ministrų ar Europos pareigūnų, kuriems iš tiesų reikėjo pristatyti, kas vyksta Lietuvoje, iš kitų lūpų, nes sovietų propaganda buvo stipresnė už mūsų balsą. Jiems aiškindavo, kad čia vyksta pilietinis karas ir čia mes tarpusavyje kariaujame. Aš aiškinau, kad Vyriausybė, kurią, be kita ko, pripažino ir Maskva, kontroliuoja padėtį, tačiau sovietų kareiviai užgrobia pastatus ir žudo taikius žmones.

– Kokia būdavo diplomatų reakcija?

– Baltijos valstybės buvo jautrus klausimas ir niekas taip paprastai nesiimdavo jo spręsti. Kaip dabar žinoma, M. Gorbačiovas buvo prisižadėjęs Džordžas Bušas (George Bush) vyresniajam, kad jėgos nenaudos. Dž. Bušas mainais pažadėjo dirbtinai neskatinti įvykių Baltijos valstybėse. Tai buvo gana palanki padėtis ir mes galėjome eiti savo keliu. Tuo tarpu po Sausio 13-osios įvykių M. Gorbačiovas jau turėjo aiškintis, kodėl taip įvyko.

Europoje mes buvome nepalankus darinys Vokietijos susijungimui. Jie klausė tiesiai: ar tikrai norite visiškos nepriklausomybės? Vokiečiai norėjo išsaugoti M. Gorbačiovą, kol sutvarkys savo reikalus – susijungs. Mes kartais paviršutiniškai žiūrime, kad europiečiai mėgo M. Gorbačiovą ir panašiai, tačiau tie jausmai – šalutiniai. Europiečiams svarbiausia buvo tvarkytis savo reikalus. Vokietijos sujungimo klausimas ne ką mažiau rūpėjo ir Prancūzijai, ant stalo buvo sudėliotos valstybės ir argumentai, kurie liko po karo ar net buvo prieš karą. Tokiame kontekste ir atsirado Baltijos valstybės, kurios turėjo teisėtą bilietą, tačiau kai kam jos nebuvo reikalingos. Iš dalies ir pati Sovietų Sąjunga neišlaikė to bolševikinio projekto, kurį turėjo.

– Na ir baigiant, ko palinkėtumėt jaunajai kartai ir galbūt būsimiems diplomatams po dešimties ar dvidešimties metų?

– Šiuolaikinis pasaulis ypatingai pasižymi technologiniu paviršutiniškumu ir, sakyčiau, kad čia laukia nauji iššūkiai, kurių galbūt dar nejaučiam. Jei žmogaus gyvenimas apsiriboja tik feisbuko burbulais ar kitais panašiais dalykais, tai jis yra aplinkoje, kurią valdo ir formuoja algoritmai. Tai nėra kažkokia fantastika, tačiau tai yra šiuolaikinės technologijos ir už tų sistemų visuomet kažkas stovi ir jas valdo. Šitos terpės yra seklios, o žmogiškoji gelmė yra neapribota.

Linkiu suprasti, kad valstybė nėra toks paprastas darinys. Tauta, kuri išlaikė išbandymus sunkiu laikotarpiu, gali neišlaikyti seklumos ir banalybės išbandymo. Tad palinkėčiau visuomet siekti ir jausti gelmę toje kasdienėje banalybėje.

– Ačiū!

Istorinė akimirka - Lietuva priimama į Jungtines Tautas. A. Saudargas (centre) šalia Vytauto Lansdbergio, pakilusio eiti į tribūną. 1991 rugsėjis | A. Saudargo asm. archyvo nuotr.
Istorinė akimirka – Lietuva priimama į Jungtines Tautas. A. Saudargas (centre) šalia Vytauto Landsbergio, pakilusio eiti į tribūną. 1991 rugsėjis | A. Saudargo asmeninė nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gegužės 31 d. vyks pokalbis „Politikos virsmas istorija: Sąjūdžiui 30“
  2. Kokias paslaptis gali atskleisti senieji leidiniai
  3. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Teisingumo ministras papasakojo, kaip buvo rengiama Konstitucija
  4. Pokalbis su archeologu apie 200 batų ir 700 metų
  5. A. Pocius: Apsispręsti ginti tėvynę teturėjau 15 minučių
  6. Sausio 13-osios karta: istorinių piešinių autoriai pasidalijo, kuo gyvena šiandien
  7. „E2K“ užsibrėžė sukurti video apybraižų ciklą, skirtą Laisvės gynėjų dienos 20-mečiui (video)
  8. Minėsime Laisvės gynimo 23-iąsias metines (dienotvarkė)
  9. Tuskulėnų memorialinis kompleksas kviečia švęsti Vasario 16-ąją
  10. Nacionalinėje dailės galerijoje – kompozitoriui J. Juzeliūnui skirta paroda
  11. Jau teks atsisveikinti ir su „litiniais“ pašto ženklais
  12. VDU vyks aukščiausio lygio vadovų, istorinių lyderių susitikimas
  13. Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį
  14. Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“
  15. „Lietuvių tautai ir valstybei: Augustinui Janulaičiui – 140“
  16. Muziejuje tęsiamas paskaitų ciklas „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“
  17. I. Ruginienė: Dar ateis nauja didelių asmenybių karta. Sąjūdininkės mintys po 30 metų
  18. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kurti parodą drauge
  19. Kaune bus atidaryta paroda apie lietuvius Kengyro sukilime
  20. Pirmą kartą bus pristatyti į lietuvių kalbą išversti Zigmanto Sierakausko žmonos atsiminimai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Vilna says:
    3 metai ago

    Valdiškas pasišnekėjimas ir tiek. To meto tapimo valdžia aplinkybės, sąlygojančios ir dabar asmenų į valdžias kelią, lieka negrybšteltos…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos | Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos

2023 01 24
Kelių priežiūros įranga | Ecoservice nuotr.

Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą

2023 01 24
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

2023 01 20
Alkas.lt koliažas.

Į Vilnių bus atgabentas istorinis Lietuvos Karaliaus Gedimino laiško nuorašas

2023 01 16
G. Nausėda dalyvauja sausio 13-osios renginiuose | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas dalyvavo Sausio 13-osios renginiuose

2023 01 13
Sausio 13-oji | S. Žiūros nuotr.

Sostinė mini 13-osios įvykių metines

2023 01 12
Laisvės gynėjų dienos minėjimas Kaune | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Laisvės gynėjų dienos minėjimas Kaune: nuo liepsnojančių aukurų iki žvakių dirbtuvių Ukrainos kariams

2023 01 12
Seime bus pristatyta paroda apie Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai | O. Posaškova, Seimo kanceliarijos nuotr.

Paroda apie Ukrainos pasipriešinimą invazijai

2023 01 12
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

A. Sartanavičiaus parodoje – dingę Karabacho miestai

2023 01 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Gatvių apšvietimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dviejuose miestuose atnaujintas apšvietimas

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Į ką atkreipti dėmesį perkant vandenį plastikiniame butelyje?
Lietuvoje

Pasiektas naujas pakuočių grąžinimo rekordas

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tadas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti
  • Kuo naudingi Pomi-T papildai?
  • Kas kiek laiko būtina valyti baldus?
  • Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos

by Kristina Aleknaitė
2023 01 24
0
Varšuvoje atidarytoje parodoje – Gedimino kalne rastų sukilėlių relikvijos | Varšuvos karalių pilies muziejaus nuotr.

Sausio 23 d., Varšuvos karalių pilies muziejuje, minint 160-ąsias sukilimo metines, buvo atidaryta paroda „Meilė ir pareiga. 1863–1864 metų sukilimas“....

Skaityti toliau

Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą

by Kristina Aleknaitė
2023 01 24
0
Kelių priežiūros įranga | Ecoservice nuotr.

Permainingi orai, kai sniegą keičia plikledis ar lietus, kelių priežiūros žinovams – tikras iššūkis. Kodėl po naktį siautusios pūgos nenuvalytas...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 22
0
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) 1863 m. sukilime dalyvavo Punsko ir Seinų krašto visuomenė. Maždaug 5 km nuo Punsko yra Kartuvių kalnas, ant kurio,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tadas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

Kitas straipsnis
Vyriausybė pritarė, kad nuo 2021 m. rugsėjo mokiniai galėtų važinėti priemiestiniais autobusais su 50 ir 80 proc. nuolaida

Vyriausybė pritarė, kad nuo 2021 m. rugsėjo mokiniai galėtų važinėti priemiestiniais autobusais su 50 ir 80 proc. nuolaida

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai