Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) neturi duomenų, kad koronavirusas (COVID-19) galėtų plisti ar būtų perduodamas per maistą. Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, EFSA vis dėlto pataria griežtai laikytis maisto tvarkymo higienos reikalavimų ir asmens higienos.
EFSA mokslininkai, išanalizavę ankstesnių koronavirusų, tokių kaip sunkus ūmaus kvėpavimo sindromo koronavirusas (SARS-CoV) ir Viduriniųjų Rytų kvėpavimo sindromo koronavirusas (MERS-CoV), protrūkių patirtį, teigia nenustatę šių virusų plitimo per maistą faktų. Todėl mažai tikėtina, kad ir naujasis koronavirusas gali būti perduotas per maistą. Nors gyvūnai Kinijoje buvo galimas pirminis infekcijos šaltinis, tačiau virusas tarp žmonių plinta daugiausia oro lašeliniu būdu – čiaudint, kosint ar iškvepiant.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atidžiai stebi situaciją Lietuvoje ir seka tarptautinių organizacijų teikiamą informaciją apie viruso plitimą.
Maisto gaminių gamintojams, pardavėjams ir viešojo maitinimo įstaigoms patariama laikytis didesnio atsargumo ir vadovautis rekomendacijomis, leidžiančiomis užtikrinti gerą higienos praktiką tvarkant maistą, pavyzdžiui, dėl galimo kryžminio užteršimo tvarkant gatavus ir nevirtus maisto produktus, rankų ir asmens higienos, dėl nefasuotų maisto produktų apsaugos, prekių krepšių ar klientų staliukų valymo higienos ir kt. Kadangi virusai yra jautrūs karščiui, infekcijos riziką galima dar labiau sumažinti maistą tinkamai termiškai apdorojant.
Koronavirusų stabilumas aplinkoje priklauso nuo temperatūros, oro drėgmės, paviršių sąlygų, viruso kiekio ir pan. Žmogaus koronavirusas ant sausų paviršių išlieka gyvybingas nuo kelių valandų iki kelių dienų.
