Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) neturi duomenų, kad koronavirusas (COVID-19) galėtų plisti ar būtų perduodamas per maistą. Siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo, EFSA vis dėlto pataria griežtai laikytis maisto tvarkymo higienos reikalavimų ir asmens higienos.
EFSA mokslininkai, išanalizavę ankstesnių koronavirusų, tokių kaip sunkus ūmaus kvėpavimo sindromo koronavirusas (SARS-CoV) ir Viduriniųjų Rytų kvėpavimo sindromo koronavirusas (MERS-CoV), protrūkių patirtį, teigia nenustatę šių virusų plitimo per maistą faktų. Todėl mažai tikėtina, kad ir naujasis koronavirusas gali būti perduotas per maistą. Nors gyvūnai Kinijoje buvo galimas pirminis infekcijos šaltinis, tačiau virusas tarp žmonių plinta daugiausia oro lašeliniu būdu – čiaudint, kosint ar iškvepiant.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atidžiai stebi situaciją Lietuvoje ir seka tarptautinių organizacijų teikiamą informaciją apie viruso plitimą.
Maisto gaminių gamintojams, pardavėjams ir viešojo maitinimo įstaigoms patariama laikytis didesnio atsargumo ir vadovautis rekomendacijomis, leidžiančiomis užtikrinti gerą higienos praktiką tvarkant maistą, pavyzdžiui, dėl galimo kryžminio užteršimo tvarkant gatavus ir nevirtus maisto produktus, rankų ir asmens higienos, dėl nefasuotų maisto produktų apsaugos, prekių krepšių ar klientų staliukų valymo higienos ir kt. Kadangi virusai yra jautrūs karščiui, infekcijos riziką galima dar labiau sumažinti maistą tinkamai termiškai apdorojant.
Koronavirusų stabilumas aplinkoje priklauso nuo temperatūros, oro drėgmės, paviršių sąlygų, viruso kiekio ir pan. Žmogaus koronavirusas ant sausų paviršių išlieka gyvybingas nuo kelių valandų iki kelių dienų.
Susiję straipsniai:
- Plintantis koronavirusas verčia prisiminti pagrindines higienos taisykles
- Specialistai nepritaria siūlymams vaikams tiekti ne šviežiai pagamintą, o pašildytą maistą
- Apvytę vaisiai, daržovės vitaminų ir mineralų nėra praradę, o nitratų turi mažiau nei švieži
- Šaldytuose koldūnuose iš Estijos mėsos dešimtadaliu mažiau nei turėtų būti
- L. Galdikienė. Koronavirusas ir ekonomika: ar pakaks pelėdų išminties juodosios gulbės netikėtumams?
- Kaziuko mugėje neturėtų būti viešai skerdžiamos kiaulės
- Medaus ženklinime neturi būti naudojamas žodis „natūralus“
- Patarimai ruošiantis iškylai gamtoje
- Per pirmąjį šių metų pusmetį patikrinta daugiau nei 100 tūkst. tonų vaisių ir daržovių
- Nuo moksleivių stalų dingo ne tik druska, bet ir pipirai
- EFSA: Akrilamido kiekis maisto produktuose iš esmės nepasikeitė
- Mokslininkai išanalizavo energinių gėrimų vartojimo įpročius Europoje
- Maisto saugos atmintinė dalyvaujantiems Kaziuko mugėje
- Artėjant šventėms, patikrinta prekyba kiaušiniais
- Parduodamos miško gėrybės turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus
- Graužikai maisto produktus užteršia išmatomis, seilėmis, plaukais ir platina ligas
- Ispanijoje uždrausta prekiauti lietuviškais džiovintais bobausiais
- 2012 metais i Lietuvą neleista tiekti beveik 900 tonų nesaugių maisto produktų
- Ruošiantis Kaziuko mugei: pagrindiniai reikalavimai maisto saugai
- Internetinė prekyba maistu. Kur slypi pavojai?
- Specialistai užtikrina – valgomųjų ledų sezonui pasiruošta
- Išlikite sveiki vasarodami
- GMO į mėsą, pieną ar kiaušinius per pašarus nepatenka
- Kaip ant grotelių saugiai iškepti kepsnius?
- Kuo skiriasi šaltinio, stalo ir natūralus mineralinis vanduo?
- Svarstomi būdai, kaip apsaugoti visuomenę nuo alergenų maisto gaminiuose
- Maisto gaminių etiketėse – išryškinti alergenai
- Kokių dešrelių geriau nekepti ant laužo?
- Kaip išsirinkti tinkamus kiaušinius?
- Pareigūnai pasiruošę padėti medikams kovoti su koronavirusu
