Sekmadienio sakmė. Suprasti gyvulių kalbą

Išėjo žmogus į mišką medžioti su dviem savo šunimis, o bemedžiodamas ir bevaikščiodamas po mišką, užklydo ir negalėjo atitikti namų. Taip jam beklaidžiojant, užėjo naktis ir reikėjo miške apsinakvoti, o šunys viens kitam taip šnekėjo:

– Šiąnakt, girdi, ateis į mūsų namus vagis, tai aš eisiu namo, o tu atlik prie gaspadoriaus, kad jis paskui tave eitų, tai tu parvestum rytą jį namo, ale kad jis neis paskui tavęs.

Taip jie pasišnekėjo ir persiskyrė, o gaspadorius, atlikęs nakvoti su vienu šunim, pasirinko kur skarotesnė eglė, susikūrė ugnį ir atsigulė. Ką tik jis atsigulė – išgirdo aukštai medyje balsą; pradėjo klausytis ir suprato, kad kas jo prašo iškelti iš medžio. Žmogus atsikėlė, paklausė:-

– Kas esi ir kodėl pats neišlipi, kad įlipai?

Esanti gyvatė ir negalinti pati nulipti žemyn, o už iškėlimą iš medžio atsimokėsianti žmogui.

Žmogus paėmė ilgą pagalį, pridėjo prie medžio ir nukėlė gyvatę, užsivyniojusią ant galo.

– Dėkui, kad mane nukėlei, užtatai tu dabar suprasi gyvulių kalbą.

Taip pasakiusi palindo po laužu.

Ant rytojaus atbėgo iš namų antrasis šuva, ir gaspadorius dabar suprato, ką jie šnekėjo:

– Vagys, girdi, buvo atėję, ale aš per naktį lojau ir išvijau, nieko nepavogė, dabar, kai gaspadorius atsikels, tai mes bėkim pirma jo, gal jis numanys ir seks paskui mūsų.

Gaspadorius nusidžiaugė, supratęs šunų kalbą, atsikėlė ir be klaidžiojimo parėjo namo.

Suprasdamas gyvulių kalbą, gaspadorius pastojo labai gudriu, žinojo, kada jam nelaimė, ir mokėjo visad išsisergėti nog jos, ir žinojo patol, pakol nepasakė kitam, kaip buvo su juom miške atsitikę ir kaip jis supranta gyvulių kalbą; kai tik pašnekėjo kitam, tai jau daugiau ir nebesuprato.

[Lietuvių išminties knyga, sudarė Jonas Trinkūnas, Vilnius, 2015 m.]

**********

Suprasdamas gamtos kalbą, būdamas darnoje su ja – išvengsi daugybės nelaimių. Ir šią vertybę reikia branginti.