Po Martynų* rudenyj, kai atsirand pakluonėse daug padlių, šunys sutarė pasikelti balių. Vieną išsiuntė į Prūsus pipirų nupirkus parnešti.
Tas ir būtinai prapuolė.
Užtai dabar susibėgę du šunys susiuosto: be nėra katras iš Prūsų su pipirais parbėgąs.
Sakė Pilypas Slančiauskas (Pilyps Slančiauckas) iš Trumpaičių k. Joniškio raj. (Užrašė Matas Slančiauskas 1887-1888m.) Iš „Šiaurės Lietuvos pasakos“ [surinko Matas Slančiauskas], Vilnius, 1974 m.
***
Kaip visada – būtent tas ir prapuola. O jei vieną dieną jis grįžtų? Šunys pakeltų didelį balių ir Lietuvoje sumažėtų padlių.
____
* Šv. Martyno diena – lapkričio 11 d.
* padlà (l. padło, brus. пaдлa) – dvėseliena, maita.
Susiję straipsniai:
- Sekmadienio sakmė. Dešimt sūnų ir dešimt vytelių
- Sekmadienio sakmė. Susitarę šunys vilkus išpjaut*
- Sekmadienio sakmė. Bičiuliai
- Sekmadienio sakmė. Be nėra kur užkliuvęs*
- Sekmadienio sakmė. Gavo, ko norėjo
- Sekmadienio sakmė. Apie kukelaitį
- Sekmadienio sakmė. Apė poną ir mužiką
- Sekmadienio sakmė. Raganos sodyba
- Sekmadienio sakmė. Dirbantis pilvas
- Sekmadienio sakmė. Apė stebėtiną kiaušinį
- Sekmadienio sakmė. Grįžtantys pinigai
- Sekmadienio sakmė. Trys velyjimai
- Sekmadienio sakmė. Apė karalių, laimę ir marškinius
- Sekmadienio sakmė. Trys tėvo patarimai
- Sekmadienio sakmė. Apie lapę ir vilką
- Sekmadienio sakmė. Apie ubagą ir gaspadinę
- Sekmadienio sakmė. Elgeta, Dievas ir Mirtis
- Sekmadienio sakmė. Apie razumą ir dalį
- Sekmadienio sakmė. Apie veršiuką ir vilką
- Sekmadienio sakmė. Apie gužutį ir gervę
- Sekmadienio sakmė. Apė žmogų melagį ir karalius
- Sekmadienio sakmė. Kaip arklys tapo arklevičia
- Sekmadienio sakmė. Kaip gyvatė nubaudė žmogų
- Sekmadienio sakmė. Už vienų luptų du neluptų duoda
- Sekmadienio sakmė. Bylys
- Sekmadienio sakmė. Apė pačėdą
- Sekmadieio sakmė. Kaip vienas žmogus poną apgavo
Kieta sakmaitė.
Sakmaitės prasmė gali būt ta, kad Lietuvai proistoriškai nukryžiuotų Prūsų šiandien labai trūksta.
Prūsiški pipirai krikščioniškąjai saldybei (tekste įvardijama – padlybei) ?
2013 m lapkričio 11 d. pirmadienį 18 val. Kaune, Nemuno ir Neries Santakoje prie Aukuro paminėsime galutinio mūsų pasaulėžiūros krikščioniško naikinimo pradžią, t.y. prievartinio žemaičių krikštijimo pradžią. Tas krikštas prasidėjo prieš 600 metų 1413 metais lapkričio 10 d. kai nuo Kauno link Žemaitijos išplaukė kunigų ir vienuolių būrys su karine apsauga krikštyti žemaičių.
Siūlau kuo gausiau susirinkti ir parodyti, jog krikščionybė per 600 metų nesunaikino mūsų pasaulėžiūros, pagristos pagarba Gamtai ir Visatai, kovingumu, darnos siekimu ir kova už išlikimą bei paveldo išsaugojimą.
Prašau atnešti vėjo neužpučiamų žvakučių ir lentelių ant kurių pastatytos žvakutės bus paleistos žemyn Nemunu, kaip ženklas, kaip žinia žemaičiams, kad Nemunu gali išplaukti ne tik mūsų paveldą naikinantys būriai, bet ir mūsų nepalaužiamą dvasinę stiprybę nešančios Ugnelės.
Satkevičius E.
8-37-333116, satkedva@zebra.lt
Kad neliktų padlu, reikia Boba is Muravjovo aikštės su visa ruja ginti lauk, ar teisingai supratau?!
Nepamiršk, kad Lendsbergis vienąkart kažkokius kitaminčius, ar tai kitatikius, kažkaip pavadino šunauja.
CHA
Patikslinu taip pavadino stribų laikraščio redaktorių V Tomkų, kad Rutkauskas nepustų prorusiškos miglos. lyvis