Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas

Sekmadienio sakmė. Paparties žiedas

www.alkas.lt
2013-06-22 22:16:56
19
Sekmadienio sakmė. Paparties žiedas

paparčiai | dykai.lt nuotr.Švento Jono vilijo eidavo ieškoti paparties žiedo. Reikdavo paimti žvakę, dvi paklodes ir šermukšninę, nueiti į mišką, vieną paklodę pasikloti, su kita pačiam užsidengti, su šermukšnine apsigriežti ratą, kad niekas neprieitų.

Vieną kartą berniukas užsimanė rasti paparties žiedą, nes turiantis žiedą žinodavęs viso svieto mandrybę. Pasiėmęs drobules, žvakę, šermukšninę ir knygą, nuėjęs į mišką, apsibrėžė su šermukšnine, pasiklojo drobę, užsidegė žvakę ir pradėjo skaityti knygą. Apė pusiaunaktį kad pradėjo skambėti, šnypšti, jog berniukui net plaukai pasistatė ant galvos. Norėtų bėgt – bijo, reik kentėt, o žiūrėt negalima, nes gal palikt nebyliu. Berniukas skaitė knygą be žiūrėjimo, o šmėklos svylijos pariškadyti, kad pasižiūrėtų: tai šnypštė, tai kaip žmonys šnekėjos. Bet berniukas ištūrėjo. Po pusiaunakties gaidžiai užgiedojo, ir baidyklės pranyko. Bet berniukas vis sėdėjo ir skaitė knygą. Diena praaušo, prėš saulės tekėjimą sušniokštė vėjas, ir nuskambėjo ant drobulės pilkas žiedelis. Berniukas pasėmė ir, atbielijęs rankos skūrą, įdėjo žiedą, užrišo ranką. Kaip užgijo, stojos žinovu visko ant svieto.

Užrašė Pranas Narvydas apie 1902-1903 m. Iš „Šiaurės Lietuvos sakmės ir pasakos“ [surinko Mato Slančiausko bendradarbiai], parengė N.Vėlius Vilnius, 1985 m.

***

Saulė Dausų aukštume, Paparčio žiedo ieškojimas – mūsų sąmonės kelio į šviesą provaizdžiai. Išminties paieškos priklauso nuo gebėjimo atsiriboti ir atsispirti tamsos viešpatijos siunčiamiems – tinguliui, nuovargiui, baimei. Kai priartėjame prie dieviškojo pažinimo žiedo – dėmesio akiratis pradeda staugti ir klaikiai bauginti. Tik nepabūgę ir ištvėrę šią tamsos apsiaustį – laimime dieviškos šviesos žiedą ir išsipildymą mūsų žemiškų galių šaknims.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sekmadienio sakmė. Be nėra kur užkliuvęs*
  2. Sekmadienio sakmė. Elgeta, Dievas ir Mirtis
  3. Sekmadienio sakmė. Susitarę šunys vilkus išpjaut*
  4. Sekmadienio sakmė. Dešimt sūnų ir dešimt vytelių

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 19

  1. Regina J says:
    10 metų ago

    Man labai patinka ALKO skelbiamos sakmės.O šitoji -apie PAPARTIES žiedą, sudomino ir šio žodžio senąja forma…matyt, buvo kažkada trečiosios – nykstančios- linksniuotės…įdomu.

    Atsakyti
    • sn says:
      10 metų ago

      Regina J., paskaitykite, kas ant „Birutės“ mineralinio vandens butelies užrašydinta. Ten viena svarbi Vaižganto pastaba:

      „Birutės“ šaltinis seniai jau vartojamas kaip geriausias vanduo, labai gero SKONIES“ – taip 1924 m. apie „Birutės“ šaltinio mineralinį vandenį rašė J. Tumas Vaišgantas.

      Atsakyti
  2. Kažin says:
    10 metų ago

    Įdomu – ir pati žodžio “papartis” reikšmė, kuri su žolynu paparčiu pagal sakmės turinį kaip ir nesietina, nes pasakyta, kad berniukas nuėjo ne į papartyną, o sakoma – į mišką. Paklodė pasiklojama irgi ne papartyne, o tik miške. Tad gali būti, kad šiuo atveju užrašymo metu sakmėje naudotas žods “papartis” yra lotyniškas vertimas kažkada sakmėje buvusio lietuviško žodžio “dalis” – lot. “partis”, ar panašaus į jį – liet. žodžio “dalia”.
    Tokiu atveju galima daryti prielaidą, kad tai yra mitinių laikų sakmė apie dalios ar “padalios” žiedo ieškojimą. Taigi gali būti, kad deivė Dalia, skirianti dalias, tarmėse buvo vadinama ir Padalios vardu. Juk dainose sakoma, kad … mėnuo tėvelis dalelę skyrė. Be to, ir pats Mėnulis yra savo dalis rodantis, nuo jo fazės priklauso ką kada sėti, sodinti ir pan.
    Matyt, kad dėl tos pačios priežasties – vardo sulotyninimo- gali būti sakmėje vietoje kažkokio su skaitymo reikšme susijusio lietuviško žodžio yra atsiradęs ir palyginti nesenas žodis “knyga”. Galbūt, berniukui buvo privalu, nekreipiant dėmesio į gądinančias baisenybes, skaičiuoti, “skaityti žvaigždes” ant dangaus ar kokį audimų raštą. Tokiam manymui atlieptų ir apsibrėžimas su šermukšnine (beje, taip pat – paslaptingas vardas), kas gali būti laikytina maginiu “viso svieto” vyksmo (dėjimosi, dalių) “mandrybių” žinojimo veiksmu.
    Žodžiu labai įdomi sakmė.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 metų ago

      Jei taip santa klausiškai (suprask – šventai klausiant) (san)kryžiuotai lotynini (pa)”part’į” – (lot. “dalį”), tai atsiranda dar vienas prolotyniškas klausas, ar sulietuvintas “spirito samtis” – nebus krikščionių pamėtėta lietuviams kiaulystė ?
      —
      Kyla santaklausas, kodėl krikščioniškoje (san)pratoje vardan gėrio visada reikia kažkaip atkentėti, kodėl, vadinkim, gėris – nesa savaime esamas ?
      Spėju, dėl to: nes krikščioniškoje teologijoje besmaguriaujantiems, anot pasakmės, pasąmoningai tik šmėklos svylijasi .

      Atsakyti
      • Kažin says:
        10 metų ago

        Norint “santa klausiškai” atsakyti į paties klausimą dėl “spirito samtis” (manau, kad tai apie “spiritus sanctus”) tam ištirti prireiktų monografijos. Galiu tik pasakyti, kad ir pagoniškoje sampratoje viskas ypač gyvajame pasaulyje egzistuoja kūniškame ir dvasiniame pavidale, taigi vargu, kad “spirito samtis” galėtų būti krikščionių išmislas. Dėl to filosofai ginčijosi dar toli iki krikščionybės. Krikščionybė yra tik viena iš religijos reiškimosi praktikų.
        ———
        “Visada atkentėti” reikia todėl, kad toks yra gyvojo pasaulio dėsnis – mainų, keitimųsi dėsnis, yra pradžia turi būti ir pabaiga. Yra gimimo kančios yra mirties kančios. Tarp vienos ir kitos būsenos yra ribos. Jų įveikimas be vidinių stiprybių panaudojimo, jų išmainymo į kitokio pavidalo atsiradimą nevyksta, vienu metu būti žiemai ir vasarai arba būti tik vienai iš jų neišeina.
        Tai tiek trumpai.

        Atsakyti
    • sn says:
      10 metų ago

      Iškeliant prielaidą apie neva lotynišką pa-Partis kilmę, derėtų ją bent truputį pagrįsti: t. y. nurodyti galimas tokio kalbinio virsmo priežastis. Kitu atveju toks pasamprotavimas tėra perdimas į vandenį vonioje.

      Menu, kažkurioje A. Žarskaus paskaitoje buvo pateiktas klausimas: ar „nokti – nykti“ dėsnį galima būtų pritaikyti žodžiui „šokti“?

      Atsakyti
      • Kažin says:
        10 metų ago

        Manau, kad “nevoninkams” pasamprotavimo dėl pateiktos prielaidos dėl žodžio pa-Partis lotyniškumo prasminiu ir mitologiniu atžvilgiu, kaip internete, pakako.
        Žinoma pagrįstesnėms priežastims dėl galimos lotyniškos pa-Partis kilmės pateikti be abejonės būtų reikalingi gilesni istoriniai, mitologiniai, sakmės užrašymo aplinkybių ir kitokie su tuo susiję tyrinėjimai.
        Nors gerai žinoma, kad bendri su lotynų kalba žodžiai Lietuvoje seniai mokslui nėra jokia naujiena. Gal to pasakymo ir pakaktų. Na, bet…
        Nekyla abejonių, kad tokiu pačiu keliu, kaip atsirado lietuvių kalboje žodis parceliuoti “dalinti, padalinti”, be abejonės pasidarytas iš lot.pars, partis, atsirasti (tikėtina aukštuomenėje) galėjo ir žodis pa-partis. Pagal reikšmę jis galėtų būti giminiuotinas ir su liet. žodžiu pora, poruotis, suvesti į porą.
        Kaip iš apeigų žinome, Rasų esmė yra rasti paparčio žiedą. Tad labai tikėtina, kad pats Rasų pavadinimas yra iš “rasti, suRasti, susiRasti” porą, esant įsitikinus, kad to sėkmę ją švenčiant Rasas lemia, dalina dievybė. Žodžiu, visas Rasų turinys rodytų prasmiškai galimą liet. “pa-parčio” pavadinimo lotyniškumą (lot.partis “dalis” : parceliuoti “dalinti”) arba net jo bendrumą su lotynų kalba. Kada ir kur tas bendrumas vyko jau atskiras klausimas.
        Akivaizdu, jog Rasų apeigų turinys yra susijęs su vienokios ar kitokios dalios dievybės suteikimu, skyrimu.
        Pagal liet. mitologiją dalios dalintoja (skyrėja, parceliuotoja) buvo dievybė Dalia. Sprendžiant iš šios dievybės paskirties, yra galimas daiktas, kad ta pati dievybė Dalia baltuose galėjo būti vadinama ir sinonimišku Partis (paPartis) vardu, o per laiką Dalios, kaip tos pačios dievybės pa-Partis senesnis, abstraktesnis ar pan., vardas galėjo būti primirštas.
        Kaip jau minėjau, liet. dainose “dalelės skyrimo”(dalinimo) galios priskiriamos Mėnuliui, tokiu atveju būtų pagrindo dievybės Dalios vardą gretinti su Mėnulio fazės pavadinimu – Delčia. Tokiu atveju galėjo būti, kad Rasų šventimo laikas priklausė ne tik nuo Saulės padėties, bet kartu ir nuo Mėnulio delčios fazės, t.y. kasmet buvo švenčiama kiek kitu laiku.
        Taigi galimai sakmėje turime labai senus baltų pasaulėžiūros klodus.

        Atsakyti
      • Kemblys says:
        10 metų ago

        ‘sn’ 🙂
        patiko tavo juokai.

        Atsakyti
  3. Luotinykas says:
    10 metų ago

    Nesimokykite, nedirbkit, nemąstykit, ieškokite paparčio žiedo arba loterijos bilieto, gausit viską iš karto.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 metų ago

      Įtikėjusieji šia sakme galėtų pasistatyti namą ovalo formos ir jį apsodinti šermukšniais, o namo centre – bičių vaško žvakelė…
      Kaip sakau: Baltų religija visada gali šauniai tapti Gyvenimo būdu.

      Atsakyti
  4. Žaltys says:
    10 metų ago

    Visada taip būdavo kad gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę patiria kurie sugeba psichologiškai išsivaduoti iš tamsių jėgų pagundų. Šiais laikais jaunimui reik vaduotis iš priklausomybių alkoholiui, cheminiam bei psichologimiam kvaišinimui. Jokia išimtis informacinis kvaišinimas, už kurį kažkas gauna pelnus, o kažkas sujauktus gyvenimus bei beprąsmiškai sugaištą laiką. Bet: “durnius ir bažnyčiose muša”.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 metų ago

      Tačiau belieka esminis klausimas – ar durniai bažnyčiose protingėja ?

      Atsakyti
      • sn says:
        10 metų ago

        Durnumas nuo religijos nelabai priklauso. Čia mano nuomonė tokia.
        O mėginimas iškelti savo religijos privalumus, žeminant kitą religiją – žemos kultūros požymis, ir jis niekur neveda, deja…
        Nuoširdžiai linkiu Romuvai ir Prigimtiniam Baltų Tikėjimui gyvuoti tiek, kiek Jau yra išgyvenusi krikščionybė. O tai padaryti tėra įmanoma tikt vienu būdu: kuriant pozityvą, o ne ieškant negatyvo.

        Atsakyti
  5. Regina J says:
    10 metų ago

    O gal juos todėl ir muša, kad pats dievulis prisakė kitą žandą atsukti? Argi nepatogi filosofija durnelius tramdyti?

    Atsakyti
    • Marta says:
      10 metų ago

      brangute, kito žando atsukimas – tai pagrindinis atleidimo principas. Kerštas tik įsuka į amžinus karus. O ir kokia prasmė keršyti, pavyzdžiui, nesubrendusio proto vaikui ar suaugusiam tamsuoliui? Verčiau jį palaiminti, kad šviesa jam galvelę apšviestų. O ir Dievas Senajam testamente sako – nekeršyk, palik kerštą man. Tačiau ir jis nekeršyja tiesiogiai. Tam yra Jo sukurti dvasiniai dėsniai. Pavyzdžiui – priežasties/pasekmės (ką duodi tą gauni). Kuris tvirtai tiki, žino, kad niekas jam realiai pakenkti negali. Jėzaus nukryžiavimas tą įrodė – Dievo sūnus nenugalimas, nemirtingas. Ir tu esi Dievo sūnus, bet to nežinai. O kol nežinai, tol gauni pagal savo dabartinį tikėjimą.:)

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        10 metų ago

        Doktrinieriškai klūpėdama vis GAUNI ir gauni?
        Turėk saiką, brangute!
        CHA

        Atsakyti
      • Kemblys says:
        10 metų ago

        Marta, nuolat matomas nukryžiuotojo vaizdas ugdo nežmonišką krikščionių žiaurumą, tad krikščionys ‘atsuka’ kitą žandą tik tada, kai negali žudyti. Beje, pastarieji žudymui kuria beprotiškos galios ginklus ir nesivaržo jų išbandyti.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          10 metų ago

          Matai, tarp jų irgi būna įvairių. Vieni gamina branduolinius ginklus, kiti – rožančius. Ir tai tikrai tarpusavyje kažkaip giliai siejasi, ne tik kryžiais.

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            10 metų ago

            Aiškinkis, kurie iš jų ką gamina.
            Man tie Kristaus pasekėjai vienodi – žmonės be tautybės, be kalbos, be savo Žemės.

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę | istorineprezidentura.lt nuotr.

Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę

2023 09 04
Baime | pixabay.com, ambermb nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Baimė ir laisvė

2023 08 21
Dažyti plaukai | pexels.com nuotr.

Vasara – išbandymas plaukams ir galvos odai

2023 08 21
Atostogos | pexels.com nuotr.

Vaikai perkaista gerokai greičiau

2023 08 18
Archyviniuose dokumentuose – Marijampolės praeitis | archyvai.lt nuotr.

Archyviniuose dokumentuose – Marijampolės praeitis

2023 08 17
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.

Gyventojų noras įdarbinti saulę nemažėja

2023 08 08
Atostogos | Pixabay.com nuotr.

Nepamirškite puoselėti sveikatą ir vasarą

2023 08 06
Saulė | pixabay.com, Jplenio nuotr.

Saulėje gausu naudos – kaip ją pasiimti?

2023 08 05
,,700 Vilnių. Miesto tyrinėjimo gidas“ | vilnius.lt nuotr.

Specialus leidinys kviečia naujai pažinti Vilnių

2023 07 25
Karštis | vdi.lt nuotr.

Vasaros karščiai gali tapti iššūkiu kūnui

2023 07 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Petras apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę

by Kristina Aleknaitė
2023 09 04
0
Pirmoji Lietuvos respublika kovoje už laisvę ir nepriklausomybę | istorineprezidentura.lt nuotr.

Rugsėjo mėn. 28 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pristato Algirdo Martyno...

Skaityti toliau

A. Navys, M. Sėjūnas. Baimė ir laisvė

by Jonas Vaiškūnas
2023 08 21
2
Baime | pixabay.com, ambermb nuotr.

Lietuvoje ryškėja prezidento rinkiminių vizijų dėlionės. Nausėda, Vėgėlė, o gal ir Grybauskaitė? Grybauskaitė nesutinka, bet Vėgėlė tai juk nelaimės prieš...

Skaityti toliau

Vasara – išbandymas plaukams ir galvos odai

by Ditė Česėkaitė
2023 08 21
0
Dažyti plaukai | pexels.com nuotr.

Ne paslaptis, jog sveika galvos oda yra sveikų plaukų pagrindas. Jau esame įpratę šiltuoju metų laiku rūpintis savo oda bei...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Petras apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Romas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis
Meningokokas | meningitisuk.org nuotr.

Meningokokinė infekcija dažniausiai užpuola mažiausius

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai