J. Dapšauskas. Opozicija nori „depresuotos“, nelaimingos Lietuvos?

Nuo pat šio Seimo kadencijos pradžios viskas buvo ir yra labai blogai, pastoviai kalba opozicija. Kai kas sako, kad tai yra normalus opozicijos darbas. Nemanau. Normali opozicijos kritika yra turėti paruošus šešėlinę Vyriausybę, parengus alternatyvų biudžetą su aiškiais skaičiais, kam bus skiriami pinigai ir iš kur paimami, jei opozicinės partijos šiandien perimtų valdžią. Per paskutinius metus tokia padėtis, kad dabartinę valdžią „kritikuoja“ kaip „pasiektą dugną“, bet patys valdžios po prezidento rinkimų visai nenorėjo imti. Dabar taip pat biudžetui opozicijos atstovai prisiūlo daugybę išlaidų, bet šaltinių, iš kur jie būdami valdžioje tas lėšas paimtų, nepateikia.

Profsąjungų atstovė dėstytoja Rūta Žiliūkaitė opozicijos surengtoje diskusijoje Seime lapkričio 28 d. aiškiai teigė, kad „vien 2017-2018 m. mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai didėjo 37 proc., po beveik dešimtmečio visiškai neindeksuotų atlyginimų“. Bet dėstytojai ruošiasi eiti į gatves ir protestuoti, spreikuoti, kad atlyginimai dar nėra europinio lygio. Norisi ir reikalaujama, kad jie didėtų iki europinių standartų, nes susitikus su kolegomis iš kitų šalių, jaučiasi nevisaverčiai. Sutinku, kad kažkada dėstytojų atlyginimai turi susilyginti su vokiečių ar prancūzų atlyginimais, bet to isteriškai reikalauti būtent dabar, kai per 3 metus kilo apie 40 proc. – ar nėra akiplėšikiška? Ar tai nėra paprasčiausiai neinteligentiška? Nenoriu sakyti: gal parazitiška?

Neretai sakoma, kad su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atėjimu į valdžią buvo sukelti nepagrįsti lūkesčiai. Taip galime suprasti, kad absoliuti dauguma profesorių, mokslininkų, dėstytojų balsavo už LVŽS, mes jų lūkesčiai, kad atlyginimai turėjo pakilti net ne 40 proc., o per kadenciją susilyginti su kitų Europos senbūvių. O LVŽS tų tiesioginių rinkėjų (dėstytojų) lūkesčių nepatenkino? Tai tikriausiai paneigia tą kuriama neratyvą, kad neva už LVŽS balsavo ta atsilikusioji visuomenės dalis? Pasirodo, su didžiausiais lūkesčiais balsavo už valstiečius-žaliuosius būtent profesoriai?

Štai politologas profesorius Tomas Janeliūnas už 21 tūks parašęs Dalią Grybauskaitę liaupsinančią knygą LVŽS kaltina, kad jie parazitai. O gal jis pats parazitas, juk mokytojams atlyginimai nepakilo tiek, kiek pakilo universitetų dėstytojams, gal čia taip pat parazitavimas kitos visuomenės grupės sąskaita?

Ekonomika auga, socialinė nelygybė mažėja, atlyginimai ir pensijos kyla, alkoholio vartojimas mažėja

Kad padėtis labai ryškiai gerėja kalba pateikdami skaičius ekonomistai Žygimantas Mauricas, Nerijus Mačiulis, tik šneka bendrai apie geriausius laikus per Lietuvos istoriją. Tačiau būtina susitelkti į tuos pasikeitimus įvykusius per 10 ar net 30 m. laikotarpį – matyti, kaip tos teigiamos kreivės kilo per šio Seimo kadenciją. Ekonomistai aiškiai teigia, kad Lietuvos pažangos šuolis yra įspūdingas: atlyginimai, pensijos kilo ir infliacija tikrai nebuvo tokia, kad „suvalgė“ pakilusias algas. O dar kiek sumažėjo gyventojų priemoka už vaistus. Opozicijos viešieji ryšiai, prasilenkdami su faktais, labiausiai visuomenei bando įteigti, kad kainos kilo net labiau, nei didėjo atlyginimai ir pensijos. Daliai visuomenės ši mintis net labai patinka, nes palaiko jų „depresuotą“ nuotaiką, kad gyvenimas juodas ir labai juodas. Bet psichologai pastebi, kad tokio nelaimingumo priežastis yra ne savo blogos padėties įvertinimas, o lyginimas su kaimyno: bijau, pavydžiu, kad jo gyvenimas dar labiau pagerėjo nei mano. Lyginame ne su savo gyvenimu, kad ir 5 metų bėgyje, bet su kaimynų. Tą nelaimingumo, nepasitenkinimo, depresijos jausmą opozicija labai energingai kutena. Jiems patinka nelaimingi rinkėjai?

Opozicinės jėgos teigia, jei ir kyla Lietuvos ekonomika, tai valdžia čia „nei prie ko“. Tikrai ne vien valdžios sprendimai tai lėmė, bet sakyti, kad kažkaip netyčia per kelis metus kai kuriais rodikliais pralenkiame latvius ir net estus, būtų taip pat netiesa. Pavyzdžiui, „Duing Business“ vertina ne žmonių verslumą, bet būtent valdžios politiką, priimamus įstatymus, o šiame reitinge Lietuva pakilo į aukščiausią vietą nuo nepriklausomybės paskelbimo – 11, kai tuo tarpu Latvija – 19, o Estija – 18 vietoje.

Socialiniai, ekonominiai rodikliai kopia į aukštumas rodo skirtingų tarptautinių organizacijų tyrimai. Štai Eurostatas skelbia, kad Lietuvos pramonės augimas šiais metais vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tuo tarpu pas kaimynus liepos mėnesį sumenko: Latvijoje 1,1 proc., o Estijoje net 5,4 proc. O štai pagal aukštos pridėtinės vertės eksportą Lietuva po daugiau nei 15 m. pastovaus atsilikimo susilygino su Latvija ir Estija, o prognozės rodo, kad 2020 m. turėtų jas abi pralenkti. Galima vėl sakyti – valdžia čia „nei prie ko“, tik kaimynų latvių ir nepralenkiamųjų estų verslininkai suprastėjo? Apie tai ne kartą dalinosi ir diskutavo Juozas Dapšauskas – Tikiult.

O reikia prisiminti ir tuos klausimus, kurie tarsi buvo neišsprendžiami – tai alkoholio vartojimo ženklus sumažinimas. Alkoholio suvartojimo kiekvienais metais nuo 2016 m. mažėjo po litrą absoliutaus alkoholio tenkančio vienam žmogui vyresniam nei 15 m. Ir nereikia pasiduoti opozicinių propagandistų bendrai frazei, kad vartojimas mažėja jau daugiau nei dešimtmetį. Faktai tokie, jei ir mažėjo, tai nuo 2011 metų iki 2016 m. tik 0,7 litro sumažėjo. Tikėtina, kad 2019 m. alkoholio vartojimo sumažėjimo tempas bus toks pat, kaip ir 2017, 2018 m.

Vyriausybės programoje tikrai nebuvo kažkokio iliuzinio siekinio, kad per šią kadenciją žmonės visai nebevartos svaigalų. Siekiai buvo ir ambicingi, ir realistiniai, patirtis rodo ir įgyvendinami. Vyriausybės programos įgyvendinimo plane užsibrėžta sumažinti iki 12,4 absoliutaus alkoholio vienam žmogui 2020 m. Šis rodiklis pasiektas žymiai anksčiau ir galutinis rezultatas bus pranokęs lūkesčius.

O galiausiai pamėgtas Tėvynės sajungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) arkliukas, kad reikia stiprinti krašto gynybą. Štai jų valdymo laiku 2011 m buvo tik 0,78 proc. nuo BVP. Per šią „prorusiškųjų- žaliųjų“ kadenciją pasiekta NATO nurodoma 2 proc. riba, tai dabar tie patys nesugebėję skirti net 1 proc. labiausiai šaukia, kad reikia greitai pasiekti 2,5 proc.

Pensija valdant konservatoriams ir liberalams su būtinuoju stažu 2011 m. buvo 222 Eur., o šiais metais jau 363 Eur, „Sodros“ duomenimis, o kitais metais taip pat suprojektuotas tikrai ženklus pensijų padidinimas. Galime vėl kelti klausimą, ar tos pensijos, kad ir padidintos, yra pakankamos, suteikiančios orų gyvenimą? Greičiausiai ne. Bet pažiūrėkime kiek jos kilo būtent per paskutinius 3 metus (2016 m. buvo 266 Eur, o 2019 m. 363 Eur) Jei tiek jos būtų kilusios prie visų kitų valdžių, tada nereikėtų kalbėti apie labai liūdną pensininkų gyvenimą.

Tą patį galima pasakyti ir apie medikų, kultūros darbuotojų atlyginimus. Ar buvo kada toks ženklus atlyginimų padidėjimas per visus 30 metų? Ir vėl nelyginkime su Didžiosios Britanijos ir Vokietijos medikų atlyginimais, bet būtent vertinkime tą šuolį, kuris įvyko per paskutinius metus.

Paskutiniai „skandalai“

Tikrai gali po biudžeto priėmimo dabartinį susisiekimo ministrą pakeisti, kad ir viceministras Vladislavas Kondrotovičius (Vladislav Kondrotovič), bet sunku nepastebėti, kad prieš Lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą, vyksta rengta viešųjų ryšių ataka.

Po visų dozuotų straipsnių, štai pasirodo, kad ministras Jaroslavas Narkevičius yra žvejys brakonierius, nes taip kai kas pasakė. Tada straipsnių pavadinimai, kad tokia brakonieriavimo veikla „pramušė dugną“. O vargšas prezidentas Gitanas Nausėda patikėjo ta žinia ir palinksėjo galvele: tikrai pramušė dugną, tad ministras turi atsistatydinti. Nors ši žinia buvo visiška melagiena. Kito portalo žurnalistė Liepa Želnienė sugebėjo išvystyti ilgiausią sensaciją, kuriai medžiagą teikė anonimas pavadintas Mindaugu: vidaus reikalų ministrė Rita Tamašiūnienė aikštinga, reiškia pretenzijas apsaugos darbuotojams, kad jie jai praeinant neatsistoja.

Prisiminkime pirmą skandalingą krekždę – pietus Abu Dabyje. Žurnalistai, apžvalgininkai viešai teigia, kad protokoliniai pietūs visai normalu, bet kartais neapibrėžti. Bet galime taikyti skirtingus standartus. Jei taip elgėsi buvęs inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, teigė laidoje politologė Rima Urbonaitė, tai negaila, toks neretai yra tarptautinių renginių protokolas, juk jis po tokių susitikimų ir pietų pritraukė kažkokias investicijas, o susisiekimo ministro J. Narkevičiaus atveju tikriausiai yra tik pavalgymas iš valstybinės įmonės sąskaitos už 60 Eur (jei tai problema, ministras ir juos gražino). Tada gali suprasti, kad čia dirba kažkokia viešųjų ryšių ranka, kuri paleidžia sistemingai tokias melagienas, paskui jas kaip ir paneigia, bet žmonių sąmonėje tai jau būna užsitvirtinę. Ar iš vieno momento Abu Dabyje iš musės nebuvo pučiamas dramblys? Po to „užfiksuojamas“ kaip brakonierius, kita ministrė nupiešiama kaip aikštinga ir valdinga moteriškė…

Kad ir kokios „elitinės“ Lenkijos visuomenės jėgos kalbėjo prieš „Teisės ir teisingumo“ partijos valdžią, 2019 m. rinkimuose, ne surinko mažiau balsų, kas tarsi valdančiai partijai būtų natūralu, bet net persvarą aiškiai padidino. Tad psichologinis viešųjų ryšių nuteikinėjimas, kad krenta LVŽS reitingas yra abejotinas. Patys sociologai teigia: teisingos apklausos yra tos, kurios yra neskelbiamos, o kurios paskelbiamos, neretai yra tiesiog viešųjų ryšių dalis už kurias neretai yra sumokama. Paskutinė viena iš apklausų paskelbė, kad ženkliai padidėjo Darbo partijos reitingas, nors kitos agentūros tuo pačiu metu daryta apklausa to nerodo. Bet kad iš „darbiečių“ jokių judesių nebuvo, kodėl jis turėjo taip ženkliai kilti?

Jei Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovai tikisi žmonėms „įvarydami“ depresiją laimėti rinkimus, tai labai klysta. Geriausiu atveju jiems gali pasisekti tiek, kad žmonės pasirinks naujus iliuzinius „gelbėtojus“, bet tikrai ne konservatorius.