Sekmadienis, 22 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Dapšauskas. Žiniasklaidoje būtina kritika, bet ne mažiau svarbu – objektyvumas, nešališkumas

www.alkas.lt
2017 03 20 14:18
5
Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.
Juozas Dapšauskas | Asmeninė nuotr.

Didelio šurmulio sulaukė kelių Seimo narių registruotas įstatymo projektas, kad žiniasklaidoje 50 proc. turinio turėtų būti teigiama informacija. Kai toks projektas buvo įregistruotas, tuoj pat supratau, kad čia kažkas „pakišo“ naivią Seimo narę psichologę Dovilę Šakalienę (kuri „pakišo“ dar du LVŽS frakcijos narius). Lenda svarbios smulkmenos, kad projekto ištakos pas socialdemokratus.

Kad toks projektas ne tik nesusipratimas, bet ir absurdas, akivaizdu didžiajai daliai žmonių. Retoriškai galima klausti: užsakyta reklama be užsakymo numerio priskirtina prie teigiamos informacijos ar ne? Noriu tikėti, kad pasiūlymas tikriausiai ne iš blogos valios (juk akivaizdu, kad blogos informacijos perteklius kenkia psichikai), tačiau jis teveda tik į akligatvį, dar didesnį neigiamos informacijos pliūpsnį. Suprantama, kad visiems norėtųsi žiniasklaidoje daugiau teigiamos, įkvepiančios, skatinančios kurti, prisiimti pačiam atsakomybę už savo gyvenimą, skleidžiančios kultūrą, švietimą, sveikatingumą, informacijos.

O toks pakištas projektas, kuris bus atsiimtas, tik geras kąsnis apie cenzuras pašūkauti, nors LVŽS frakcija ir vadovai nuo tokio projekto automatiškai atsiribojo, tai reiškia, kad projektui tapti kūnu nebuvo nei teorinių, nei praktinių galimybių. Tačiau tai mažai kas akcentavo, o ar ne to kai kas ir tikėjosi.

Tačiau žiniasklaidos lygio pakilimo galima pasiekti tikrai ne tokiais absurdiškais reguliavimais. Pirmiausia, tie, kurie nori daugiau teigiamo balanso, turėtų patys vengti pesimizną skleidžiančių konkrečių žiniasklaidos priemonių, manipuliuojančių klaidinančiomis antraštėmis, nes teigiamų kanalų taip pat yra nemažai. Ir yra leidinių, kurių neabejotinai daugiau nei pusė turinio yra teigiamo. Tai prašom, juos ir galima pasirinkti [pavyzdžiui Alkas.lt – redakcijos pastaba]. O jei kas nori kapstytis po leidinius, kur 90 proc. neigiama informacija, tai jų teisė, kad ir kaip tam žmogui ji būtų nenaudinga, psichei kenksminga.

Neseniai atliktos kelios apklausos parodė, kad ženkliai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kodėl tai įvyko, nuomonių yra įvairių – vieni mano, kad dėl to, kad kiek tendencingai kritikavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kiti, kad tiesiog tokio pasitikėjimo mažėjimas tiesiog pasaulinė patirtis, ar net Rusijos įtaka. Tačiau visais klausimais norėtųsi pasvertos vidurio linijos. Problemų su žiniasklaidos objektyvumu tikrai pasitaiko, tačiau dėl to jos užčiaupti tikrai niekas neketina, o tokių antraščių griebiamasi labai greitai. 

Kovo mėn. politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris sulaikytas prie vairo neblaivus. Kai kurie žurnalistai viešojoje erdvėje išsakė mintį, kad nereikėtų apie šį nusižengimą viešai rašyti, dalintis, nes tai ,,savo cecho“ žmogus.  Įsivaizduokime, kad tokį nusižengimą padarytų politikas, kiek būtų publikuojamas šis pavojingas kitiems nusižengimas? Kita vertus, pristatyti V. Bruverio suklupimą (ar bet kokio politiko, ar kito žmogaus), kaip viso jo gyvenimo esmę, juk taip pat būtų neobjektyvu, kaip ir visiškai nutylint. Kiekviename žmoguje yra gerosios ir blogosios pusės, dėmės, šešėliai. Ir pateikiant informaciją, manau, svarbu visuma ir informacijos proporcingumas.

Pavyzdžiui, galime savo objektyvą nukreipti į politikės prairusią kojinę. Daugybę kartų tą siužetą kartoti. Ar tai bus objektyvios informacijos pateikimas? Ar tai bus etiška, sveika „kritika“?  Bet kokio žmogaus (be abejo, pirmiausia viešo asmens) tik nuodėmės publikavimas, akcentavimas (o kas be nuodėmės, be trūkumų – ar tai politikas, ar valstybės tarnautojas, ar žurnalistas?) tai bus pilnas, tikras vaizdas? Akivaizdu, kad ne.

Kai vienas portalas tą pačią politiko nuotrauką (susiraukusią) publikuoja daugybę kartų, mažų mažiausiai gali iškelti klausimą, kad tai bauginimas ir savo galios – „ketvirtosios valdžios“ demonstravimas, arba kažkokio intereso užsakymo vykdymas. 

Vienas radijo laidų vedėjas vis kartoja, kad žiniasklaidos pagrindinė misija yra kritikuoti valdžą. Leiskite suabejoti. Be jokios abejonės kritika, analizė, „sarginio šuns“ vaidmuo yra labai svarbus, bet ne pagrindinis ir tuo labiau ne vienintelis. Gal ir klystu, bet manau, kad žiniasklaidos pagrindinė misija yra objektyvios, nešališkos informacijos pateikimas, sklaida. Siekiant šio tikslo būtina tiek valdančių, tiek opozicijos ar kitų reiškinių, nesusijusių su valdžia kritika.

Pranašai – visuomenės kritikai

Beje, prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų gyvenę pranašai, aprašomi Biblijoje, buvo taip pat kritikai. Pranašų, kaip ateities spėliotojų, suvokimas įsivyravo su graikų kultūros įtaka (delfų orakulai ir panašiai). Hebrajų pranašai buvo nūdienos stebėtojai ir iš šiandienos tikrovės, sprendimų kalbantys apie ateitį: jei bus elgiamasi vienaip arba kitaip, nuo to priklausys ir ateitis, gera ar bloga ji bus.  Kad ir kiek pranašai buvo kritiški, jie vis vien įkvepdavo, ragindavo pasikeisti, numatydavo „viltimi sklidiną ateitį“. Senovės pranašai, galima sakyti, buvo šiandieninių žurnalistų, žiniasklaidininkų, apžvalgininkų ar net sociologų pirmtakai.

Be abejo, viena iš pranašų raiškos formų buvo kritika ir net labai aštri. Kritikavo tiek pasaulietinę, tiek anuo metu buvusią dvasinę valdžią. Dėl to sulaukdavo ir persekiojimų, susidorojimų, kalėjimų, už tai sumokėdavo net savo gyvybe. Juk su tokiomis panašiomis situacijomis susiduria ir šiandieniniai sąžiningi ir atsakingi žurnalistai. Lietuvių filosofas Antanas Maceina atkreipdamas dėmesį, kad kritika reikalinga visiems, Bažnyčiai taip pat, sako, kad jos turėtume pasimokyti iš pranašų, kurių situacija tikrai būdavo gana sudėtinga.

Apie pranašą A. Maceina rašo: „Tuo jis kelia nerimą, nes drumsčia įsisenėjusį saugumo jausmą. Jis atskleidžia papročių veidmainingumą, įstatymų nudvasėjimą, institucijų sustingimą, tiesos pridengimą raide, o ypač meilės stoką“.

Beje, pranašai vieni nuo kitų skirdavosi – vieni buvo prisitaikėliai, būtent vengdavo kritikos, kad nepatirtų nemalonumų, kiti jausdavo atsakomybę, savo misiją ir rizikuodavo savo asmeniniu gyvenimu. 

Išėitis – skatinti kritinį mąstymą

Jei kažkoks absurdiškas proporcijų (teigiamų-neigiamų) nustatymas yra nesusipratimas, tai nereiškia, kad žiniasklaidoje viskas gerai ir nieko nereikia keisti. Būtina bendrai šviesti visuomenę, jaunimą kritinio mąstymo klausimais, kad žmonės būtų kritiški, sugebėtų įžvelgti, kur yra paslėpta reklama, kur galimas puolimas, susidorojimas, vienašališkos, neigiamos informacijos skleidimas apie asmenis ar organizacijas turint paslėptą interesą.

Aplankiau šimtus mokyklų su kritinio mąstymo skatinimo žinia. Bendrauta su tūkstančiais mokinių įvairiausiose Lietuvos vietovėse. Tai yra kelias kelti žmonių kritišką mąstymą, o taip pat ir žiniasklaidos lygį. Kol žmonės kaip narkotikų nori būtent neigiamos informacijos, tol ji taip masiškai ir bus „vartojama“, tol žiniasklaidos kanalai ja ir piktnaudžiaus, ją neproporcingai pateikinės.

Taiklus žurnalistės Mildos Noreikaitės pastebėjimas socialiniame tinkle Facebook šiuo klausimu:  „Galiausiai, turiu pasiūlymą. Pradėkime kiekvienas nuo savęs. Pavyzdžiui, aš kaip žurnalistė, kalbėsiu apie tai, kas man atrodo svarbu visiems, reikalinga. Kaip skaitytoja, žiūrovė, stebėsiu, spausiu peržiūrėjimo mygtuką ten, kur matau prasmę. Neskirsiu dėmesio to nevertai informacijai.

Jei norime, kad kažkokios informacijos būtų mažiau, nespauskime, neskaitinėkime net slapta to, ką viešai vadiname tuščiomis žiniomis. Žiniasklaida stebi reitingus, paspaudimus, skaitomumą, planuoja turinį. Laidos, reportažai apie smurtą, tragedijas, skandalus negyvuos taip gausiai be gerų reitingų“.

Žiniasklaidos priemonės taip pat galėtų parodyti socialinės atsakomybės pavyzdį. Pavyzdžiui, įsipareigoti visiškai atsisakyti narkotinės medžiagos – alkoholio reklamos. Gražių pavyzdžių žiniasklaidos atsakomybės klausimu apstu, juos reikia įvertinti. Neabejoju, kad tiek žiniasklaidos atstovai, tiek ir visuomenė, politikai nori, kad žiniasklaidos reitingai augtų, ji būtų demokratijos, sveikos ir darnios visuomenės garantas.

„Žinau, kad viskas priklauso nuo mano požiūrio ir pokytis prasidės, jei kontroliuosiu save, pirmiausiai, ne kitus. Tiek kaip žurnalistę, tiek kaip skaitytoją. Pradėkime“, – ragina jau minėta M. Noreikaitė.

Autorius yra Sveikatingumo metų iniciatorius, knygos „Sveikata, kuri mus saugo“ autorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pataisos, kad ne mažiau kaip 50 proc. žiniasklaidos turinio sudarytų tik teigiamos žinios, sulaukia vis daugiau kritikos
  2. J. Dapšauskas. Karbauskio „skandalo“ pūtėjai išsikvėpė?
  3. J. Dapšauskas. Viliuosi, kad tautininkai netaps alkoholio pramonės skrajučių nešiotojais
  4. J. Dapšauskas. Sveikatos sistema pribrendo logiškoms, nuoseklioms ir esminėms permainoms
  5. J. Dapšauskas. Neturėdami kozirių, priešininkai prieš R. Karbauskį metė tūzą. Ar nepaskubėjo?
  6. J. Dapšauskas. 2014-ųjų rinkimai: ar intriga bus?
  7. J. Dapšauskas. Alkoholio pramonė nebevaldo valstybės!
  8. J. Dapšauskas. Pasirodo, vaikus galima užmušti, tai neuždrausta?
  9. J. Dapšauskas. Naujoji Lietuvos sveikatos programa tyčiojasi iš ligų prevencijos
  10. J. Dapšauskas. Smurto problemos neišspręs Vaikų teisių pagrindų įstatymo pakeitimas. O ar jų nesukurs?
  11. J. Dapšauskas. Alkoholio pramonė, padedama valdžios, išžudė daug žmonių ir sako, kad nebėra kam gerti
  12. J. Dapšauskas. Kas nesisapnavo košmaruose apie Sveikatos apsaugos ministeriją
  13. Vilniaus forumas: būtina iš esmės keisti studijas verslu pavertusią aukštojo mokslo politiką
  14. Siūloma įpareigoti žiniasklaidą skelbti daugiau teigiamų žinių
  15. R. Alaunis. Seimo rinkimai – falsifikuotos demokratijos, melo ir propagandos aplinkoje. Kodėl neišrenkama gera valdžia?
  16. T. Bakučionis. Aistros aplink „viešųjų asmenų“ garbę ir orumą, arba viešas laiškas Žurnalistų etikos inspektorei
  17. Č. Iškauskas. Kaip jie mus gelbėjo… (pirmadienio mintys)
  18. L.V. Medelis. „Atgimimo“, pirmo ir nepriklausomo, fenomenas (1988–1990)
  19. Z. Vaišvila. Valdžios pasiruošimas politinėms byloms (video)
  20. D. Stancikas. Sveikas protas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. tikras lietuvis says:
    5 m. ago

    Autorius klysta: ne žiniasklaidą žmonės kritikuoja, o purvasklaidą, kaip juos teisingai įvardijo Tata.

    Atsakyti
  2. Diedas says:
    5 m. ago

    Iniciatyva uždėt apynasrį mėšlo drėbėjams,buvo gera. Deje žlugo.
    Vakarų žiniasklaidoje negatyvi informacija neviršyja 20proc. Nes atspindi realybę.
    Lietuvoje, išėjęs į gatvę ne kasdiena pamatysi avariją ar sutiksi girtą žmogų. Tarp dešimčių mandagių žmonių gali pasitaikyt vienas chamas.
    Bet žiniasklaidoje karaliauja juodas negatyvas. Vyresni žmonės kurie mažai išeina iš namų ir daugumą informacijos gauna iš televizijos, psichologiškai suluošinti. Baisu žiūrėt į vaitojančius inkščiančius, dejuojančius ir Lietuvą keikiančius sočius, turinčius mašinas ir santaupų žmones.
    Kodėl mūsų šalyje(Latvijoje, Estijoje) taip yra???
    Todėl kad už mūsų žeminimą gerai mokama.
    Žiniasklaida komercinė, dirba už pinigus. Šiais laikais tai viską pateisina.
    Ir mums telieka, kaip ir autorius siūlo saugotis patiems. Ką senokai darau ir nė trupučio nesigailiu.
    Į lietuvišką televiziją ir beveik visus didžiuosius informacinius portalus, kurie spjaudė ant manęs, spjoviau ir aš.
    Jiems tai nedidelis nuostolis, bet mano gyvenimas šviečia žymiai gražesnėmis spalvomis.

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      5 m. ago

      Ziniasklaida komercine, tai taip, bet reiketu atkreipti demesi kad ji dar ir uzsienieciu valdoma. Gal tai taip pat turi itakos? Nenustebciau…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        5 m. ago

        Iš viso nereikėtų leisti, kad žiniasklaidai vadovautų užsieniečiai.

        Atsakyti
  3. tikras lietuvis says:
    5 m. ago

    Jei nebūtų purvasklaida, tai ne visokius nusikaltimus kištų į pirmus puslapius, bet rašytų kaip pakelti šalies ekonomiką bei gyventojų gerbūvį, nes Lietuvos žmonės degraduoja iš skurdo:
    http://tv.lrytas.lt/laidos/lietuva-tiesiogiai/2017/03/20/news/z-urnaliste-laima-lavaste-musu-salyje—mase-besmegeniu-379636/
    Ne be reikalo filosofai sakė: politika – ekonomikos išraiška.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus

Seimas patikslino LRT komisijos sudarymo tvarką

2022 05 12
Kūdikiai Lietuvoje bus skiepijami nuo B tipo meningokoko

R. Jankūnas. Vaikų skiepijimo būtinybė – pelnas investuotojams ir jau nustatyti skiepų pavojai sveikatai

2022 05 09
Vladimiras Putinas | pixabay.com, Klimkino nuotr.

M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija?

2022 05 07
Europos Parlamentas kviečia teikti paraiškas Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premijai 

Europos Parlamentas kviečia teikti paraiškas Dafnės Karuanos Galicijos žurnalistikos premijai 

2022 05 03
Internetiniai šaltiniai greitam anglų kalbos mokymuisi

Palies ir socialinius tinklus bei naujienų portalus: kaip keičiasi požiūris į autorių teises

2022 05 02
Seimas, žurnalistai | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas įtvirtino lankstesnes žiniasklaidos priežiūros formas

2022 04 19
J. Vaiškūnas. Kaip suprasti Mėnulį?   

J. Vaiškūnas. Savaitgalį „ypatingo astronominio reiškinio“ nebus: „rožinė pilnatis“ dangaus nenutvieks

2022 04 16
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Griežtės žinių skelbimo priežiūra

2022 04 12
Rinkdamiesi maistą, lietuviai didžiausią dėmesį skiria kainai ir sveikumui

Socialdemokratai: ar maistas tampa prabangos preke?

2022 04 06
Eugenijus Sabutis | Seimo kanceliarijos nuotr.

Socialdemokratai: tiesioginiai merų rinkimai būtini

2022 03 30
Rodyti daugiau

Naujienos

J. Aleksaitė. Poezijos pavasaris Seinuose
Kultūra

J. Aleksaitė. Poezijos pavasaris Seinuose

2022 05 22
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į ateinančius metus oro uostai žvelgia optimistiškai

2022 05 22
Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius
Lietuvoje

Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius

2022 05 22
Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą
Naujienos

Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą

2022 05 22
Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai
Kultūra

Pristatyta virtuali paroda, skirta tapytojos J. Čeičytės 100 metų sukakčiai

2022 05 22
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Žmonės

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
Orkų psichologinio karo šūkis netoli Chersono | rengėjų nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 21 13:35

2022 05 21
Studentai | smm.lt nuotr.
Lietuvoje

Sukčiavimas aukštosiose mokyklose

2022 05 21


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Aleksaitė. Poezijos pavasaris Seinuose
  • Į ateinančius metus oro uostai žvelgia optimistiškai
  • Technologijos, kurios pakeis pasaulį, – ateinantį dešimtmetį pranašauja milžiniškus pokyčius
  • Pasaulio švietimo lyderių forume MRU rektorė pabrėžė atviros prieigos prie mokslo žinių svarbą

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 610; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 573; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 491; komentarų: 15
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 478; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 437; komentarų: 2
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 406; komentarų: 3

Kiti Straipsniai

Seimas patikslino LRT komisijos sudarymo tvarką

by daiva
2022 05 12
1
LRT Lituanica televizija – į Lenkijos lietuvių namus

Gegužės 12 d. Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, patikslindamas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sudarymo tvarką. Įstatyme įtvirtinta, kad...

Skaityti toliau

R. Jankūnas. Vaikų skiepijimo būtinybė – pelnas investuotojams ir jau nustatyti skiepų pavojai sveikatai

by daiva
2022 05 09
1
Kūdikiai Lietuvoje bus skiepijami nuo B tipo meningokoko

Skiepai vaikams iki 5 metų būtini norint, kad COVID-19 taptų endemine liga. Taip teigiama žiniasklaidoje greta pranešimo, kad praėjusią savaitę...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 07
19
Vladimiras Putinas | pixabay.com, Klimkino nuotr.

Mes, vakariečiai, mėgstame sapnuoti idiliškus vaizdelius. Vienas tokių – apie Rusiją. Maždaug – spustelėsime sankcijomis, dar sykį spustelėsime, ir į...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Vidmantas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • BUS laikoma... apie M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?
  • Nauja mokykla, bet apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Pilietinis nepaklusnumas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

Kitas straipsnis
Saulius Skvernelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

S. Skvernelis pristatė svarbiausius spręstinus klausimus

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai