Lietuvos ekonomika kitąmet gali pajusti didžiausią gyventojų finansinį impulsą per pastarąjį dešimtmetį, o šio impulso šaltinis bus masiškas sprendimas atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas, Anykščiuose jau antrą kartą vykusiame renginyje „Necentrinių miestų forumas“ perspėjo ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė.
Ši tendencija gali iš esmės pakeisti vartojimo, paslaugų ir regionų ekonomikų dinamiką. Tačiau, pasak žinovės, kartu ryškėja ir tai, jog Lietuva juda dviem skirtingais tempais, o skirtumas tarp šių tempų tik didės.
Ekonomistės teigimu, kitąmet šalies ūkis atsidurs dar labiau išryškėjusiame dviejų greičių modelyje. Į eksporto rinkas nukreipta pramonė ir transportas išlaikys lėtesnę trajektoriją, nes užsienio paklausa išlieka vangoka ir bent artimiausiu laikotarpiu netaps augimo varikliu.
Tuo tarpu į vidaus paklausą nukreipti sektoriai, tokie kaip prekyba, turizmas ir pramogos, judės kur kas sparčiau.
„Kitąmet Lietuvos ekonomikos variklis bus žmonių vartojimas, o ne verslo investicijos ar eksportas. Tai – gana neįprasta padėtis, nes vidaus vartojimą į priekį didžiąja dalimi stums vienkartinis, tačiau labai reikšmingas įvykis – masinis gyventojų pasitraukimas iš pensijų fondų“, – kalbėjo J. Kalendienė.
Lietuvos bankas numato, kad iš II pakopos pasitrauks nuo 40 iki 60 procentų gyventojų. Į žmonių rankas taip gali patekti iki 3,39 mlrd. eurų, o vartojimo išlaidomis virs iki 2,37 mlrd. eurų.
Tai reikštų, kad vos per kelis mėnesius Lietuvos ekonomika patirtų papildomų išlaidų, prilygstančių maždaug penkiems procentams metinio visų šalies namų ūkių vartojimo. Šios lėšos taps tiesioginiu impulsu būsto atnaujinimo, automobilių, elektronikos, kelionių, restoranų ir gydymo paslaugų sektoriams.
„Lietuviai yra mažiau įsiskolinę nei estai, o tai reiškia, kad didesnė lėšų dalis bus skirta ne paskolų grąžinimui, o vartojimui. Kitaip tariant, didelė šių pinigų dalis iš karto pateks į ekonomiką ir taps pajamomis įmonėms.
Ši dinamika gali būti ypač svarbi regionams
Dėl žemesnių pajamų būtent regionų gyventojai dažniau rinksis atsiimti sukauptas lėšas, todėl trumpuoju laikotarpiu regionuose gali atsirasti netikėtas vartojimo suaktyvėjimas“, – teigė J. Kalendienė.
Ekonomistė pabrėžė, kad tokia padėtis sukuria retą progą regionams sulėtėjusiame ekonomikos kontekste gauti papildomų pajamų ir sutrumpinti atotrūkį nuo didmiesčių.
Tačiau kol trumpalaikis impulsas išlaisvins gyventojų pinigų srautą, ilgalaikei regionų sėkmei to neužteks. Kalendienės teigimu, regionų ateitis priklausys nuo jų gebėjimo tiksliai įvardyti savo ekonominę specializaciją.
„Lietuvos regionai labai skirtingi: vieni remiasi stipria pramone, kiti – prekyba, treti – paslaugomis, tačiau ne visada šios struktūros analizuojamos kaip ekonominis turtas. Reikėtų žvelgti į vietos verslo ekosistemą kur kas atidžiau ir remtis tikrais duomenimis, o ne abstrakčiais vaizdais.
Specializacija yra aiškus atsakymas į klausimą, kuo regionas gali būti geriausias. Turime žiūrėti, kokios įmonės šiandien yra stiprios, ko joms trūksta ir kokių sprendimų reikia jų klientams. Regionas laimi tada, kai jo verslai gali vienas kitą sustiprinti ir sukurti tikrą ekonominę grandinę“, – kalbėjo ekonomistė.
Kilo iš poreikio ieškoti sprendimų regionuose
Jau antrus metus iš eilės surengtas „Necentrinių miestų forumas“ sutelkė politikus, ekonomistus, filosofus, kultūros kūrėjus ir verslo atstovus į diskusiją, atskleidusią augantį regionų savarankiškumą ir ambiciją formuoti šalies kryptį kaip lygiaverčių kultūrinių bei ekonominių centrų.
Pasak forumo rengėjų Anykščių rajono savivaldybės bei Anykščių menų inkubatoriaus – menų studijos, renginys gimė iš poreikio pasitelkus kūrybiškumą spręsti regionų problemas ir noro turėti erdvę diskusijoms.
„Regionai šiandien yra pajėgūs kalbėti ne tik apie savo problemas, bet ir apie sprendimus. Šiuo forumu norėjome parodyti, kad necentriniai miestai turi pakankamai vizijos ir drąsos tapti Lietuvos ateities kūrėjais“, – sakė Anykščių menų inkubatoriaus – menų studijos vadovė Daiva Perevičienė.
Šių metų forumo tema – kūrybos ekonomika. Ji atvėrė galimybę platesnei diskusijai apie gyventojų motyvacijas, regionų tapatybę, bendruomenių būklę ir valstybės ateitį.
Nesimatuokime dydžiais, matuokimės sumanymais
Strategijos, naujovių ir pokyčių valdymo žinovas Ugnius Savickas ragino regionus atsisakyti įsitikinimo, kad vertę lemia mastas.
„Ne dideli praryja mažus, o greiti pralenkia lėtus“, – renginyje sakė jis.
Savicko teigimu, mažos savivaldybės turi natūralų konkurencinį pranašumą – greitį ir lankstumą. O tikrasis proveržis gimsta iš trijų vidinių variklių: žinojimo, vaizduotės ir požiūrio.
Žinovui antrino ir miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijos „Laimikis.lt“ steigėja ir Vilnius TECH studijų programos „Kūrybinės industrijos“ bendraautorė dr. Jekaterina Lavrinec, teigdama, kad kultūros pokyčius dažniausiai lemia mažos praktikos. Pasak jos, regionai dėl savo mastelio gali eksperimentuoti greičiau ir autentiškiau nei didmiesčiai.
VU Filosofijos instituto profesorius ir Masačusetso technologijų instituto (MIT) afilijuotas mokslininkas filosofas, rašytojas, vertėjas, kino scenaristas prof. Kristupas Sabolius forume kalbėjo apie kūrybingumo prigimtį, kviesdamas į regionų padėtį pažvelgti iš gilesnės, antropologinės perspektyvos.
„Kūrybingumas yra susijęs su klaida, pertekliaus būsena – su tuo, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nenaudinga“, – teigė K. Sabolius.
Jis taip pat priminė, kad šiandien visuomenė vis labiau išgyvena dėmesio krizę.
„Gyvos būtybės yra savo terpės žinovai. Atsigręžkime į savo terpes“, – neužmiršti ryšio su vieta, nes būtent jis kuria tikrąją erdvę naujovėms, ragino profesorius.
Naujovės visada gimsta periferijoje
Pasak pasaulinio garso smuikininko, lyderystės vizionieriaus ir kultūros ambasadoriaus iš Slovėnijos Miha Pogačnik, naujovės visada kyla iš pakraščių, ne iš centro. Būtent necentriniai miestai turi daugiau laisvės atlikti bandymus, užmegzti netikėtus ryšius ir imtis drąsių kultūrinių ar socialinių sprendimų.
„Menas turi būti visuomenę kurianti jėga, ne vien pramoga“, – renginyje teigė M. Pogačnik, ragindamas savivaldybes mažiau bijoti rizikuoti ir labiau pasitikėti savo kultūrinėmis galimybėmis.
Tuo tarpu „Gensler Group“ generalinis direktorius, dizaino vadovas ir architektas Lukašas Platkovskis (Łukasz Płatkowski) atskleidė dar vieną necentrinių rajonų stiprybę bei galimybę, matomą Europos miestų statistikoje. Pasak jo, apklausų rezultatai rodo, jog trečdalis europiečių planuoja keisti gyvenamąją vietą, o beveik 30 proc. rinktųsi mažesnį miestą.
„Žmonės nori gyventi arčiau gamtos, su mažesnėmis išlaidomis ir geresne kasdienio gyvenimo kokybe“, – teigė jis.
Tai, pasak renginio svečio, leidžia matyti dar didesnį kūrybos ir ekonomikos galimybes regionų ateičiai. Savitumo bei ryšio paieškų svarbą pabrėžė ir bendruomeniškumo tyrinėtojas Rokas Kašėta. Jis forumo dalyviams priminė, kad žmonių ryšiai šiandien patiria tylų nuosmukį.
„Bendruomeniškumo nebeliko net kaime – nei pavežti, nei kastuvo pasiskolinti“, – kalbėjo jis, ragindamas kurti stipresnius ryšius ir pokyčius įgyvendinti bendromis pastangomis.
Tuo tarpu UAB Urban Wind (SBA grupė) direktorius Dainius Puodžiūnas pristatė partnerystės modelį, kurį pavadino Lietuvos Eldorado formule. Tik savivaldybei, verslui, valstybei, asociacijoms ir visuomenei veikiant kartu galima pasiekti proveržį. D. Puodžiūnas pakvietė savivaldybes išbandyti šią formulę praktiškai ir Anykščiai atsiliepė pirmieji.
„Lietuva bus gyvybinga, kai bus užpildyta visa. Ne dvipolė ir ne tripolė“, – sakė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis.
Forumas, tampantis kasmetiniu papročiu, dar kartą atskleidė, kad regionai mato save kaip idėjų, bendruomenių, kultūros ir ateities sprendimų erdvę.
Ir kaip ne kartą nuskambėjo renginyje, šiandien vienintelis tikras miesto matas yra ne jo dydis, o sumanymų ir drąsos kiekis. Apie sumanymus ir drąsą rengėjai kvies regionų kūrėjus, bendruomenes verslo bei politikos atstovus diskutuoti ir kitąmet.
