Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

V. Vaitkevičius. Į pasimatymą su deive

Vykintas Vaitkevičius
2019-11-24 11:00:01
6
Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.
Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių regykla – įstabi vieta prie Rumšiškių, pakylinti keliautojus aukštai virš Nemuno ir aplinkinių miškų. Seniausiais laikais čia mėgo dairytis šiaurės elnių medžiotojai, laukdami, kol migruojantys žvėrys bris į vandenį. Vėliau gyventa, švęsta, laidoti mirusieji. Plačiai archeologų tyrinėtas Dovainonių piliakalnis, pilkapiai, o iki šiol mažiausiai dėmesio sulaukė Mergakalnio papėdėje buvęs nepaprastas Nemuno verpetas; dabar, deja, apsemtas. Čia buvo galima išvysti deivę.

Reginys nuo Dovainonių Mergakalnio į pietus | V.Vaitkevičiaus nuotr.
Reginys nuo Dovainonių Mergakalnio į pietus | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Paslaptingi pasakojimai per šimtmečius – pirmą kartą Mergakalnis paminėtas dar 1554 m., Grigorijaus Valavičiaus parengtame Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės girių aprašyme – keitėsi. XIX a. pradžioje padavimus pirmasis išgirdo ir aprašė Teodoras Narbutas – turbūt nereikia stebėtis – vaidilutėms skirtame „Lietuvių tautos istorijos“ skyriuje:

„Apkaltinta susidėjusi su nepažįstamu kariu (rycerrz) šventoji mergelė (Panna święta) buvusi išvežta dviejų juodų karvių traukiamu vežimu prie Nemuno, kad čia būtų užsiūta odiniame maiše kartu su šuniu, kate, gyvate ir paskandinta. Pasirodęs ginkluotas karys mylimąją išvadavo. Čia pat ant aukšto upės kranto jie susituokė, tuomet apsikabino ir nušoko į Nemuno gelmes. Vanduo toje vietoje ėmė kunkuliuoti ir suktis; tarsi primintų metus, praėjusius po tos nelaimingos poros vestuvių (jakoby obchodziąc gody weselne téj niesczęśliwéj pary).

Laikas nuo laiko mėnesienoje toji mergelė išeinanti ant kranto, dainuojanti ir maitinanti kūdikį. Kartais ji žvejams pasirodo kartu su savo jaunikiu, tada būna girdimas šuns urzgimas, katino kniaukimas ir gyvatės šnypštimas…“.

1795 m. parengtos topografinės nuotraukos iškarpa: kairėje istorinis Kampiškių kaimas (dabar marių dugne), dešiniajame krante - Nemuno skardžiai, pavadinti Mergakalniais („Merga Berge“).
1795 m. parengtos topografinės nuotraukos iškarpa: kairėje istorinis Kampiškių kaimas (dabar marių dugne), dešiniajame krante – Nemuno skardžiai, pavadinti Mergakalniais („Merga Berge“).

Padavimai apie Mergakalnį, nors ir visai trumpučiai, pasakojami iki šiol. Juose šventoji mergelė vaizduojama kaip turtingo pono dukra, nelaimingai įsimylėjusi arklininką, arba kaip karalienė Katerina, kuri užpulta plėšikų pasileidusi nuo skardžio žemyn.. Tačiau nesikeičia jos vieta, buveinė – Nemuno gelmė.

Sakmės apie tai, kad žmonės plaukus šukuojančią ir dainuojančią paną mato per pilnatį, vandens paviršiuje atsiradus Mėnulio takui, patvirtina, jog ji esanti tikra baltų religijos deivė!

Naktimis plaukus šukuojanti ir dainuojanti ji kartais vadinama laume, kartais – ragana. Vilniaus krašte užrašytas unikalus padavimas, kur tokia graži mergaitė pavadinta Dievaite. Belieka pridurti, kad ilgiausiai deivei Dovainonyse bus aukoję Nemuno upeiviai – laivavedžiai, sielininkai. Išliko žinių apie tai, kaip dar XIX-XX a. sandūroje, plaukdami per šiek tiek žemiau buvusius Velnio tiltus jie meldė laimingos kelionės ir aukojo duoną, pinigėlius bei deivėms skirtus stiklo karoliukus…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Vaitkevičius. Nemuno kilpose atrasti nežinomi senovės lietuvių pilkapiai
  2. V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei
  3. V.Vaitkevičius. Kalavijuočiai sugrįžo?
  4. V. Vaitkevičius. Ar sunku supilti kalną? (nuotraukos, audio, video)
  5. V. Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė
  6. Kuo stebina Palangos Birutės kalnas?
  7. V. Vaitkevičius: Lietuvi, kur tavoji kepurė žemių?
  8. D. Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio
  9. Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus
  10. Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas
  11. J. Trinkūnas. Prūsų ir lietuvių religijų ryšiai
  12. Atrastas nežinomas piliakalnis prie Neries
  13. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  14. Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“
  15. Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video)
  16. V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą
  17. Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video)
  18. D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys
  19. D. Vaitkevičienė. Vėlių takai
  20. R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Kadangi Mergakalnio mergelė yra lietuvė, šita legenda turi istorinį turinį, kadangi karys buvo atėjęs prašyti pagalbos latvis ir Mergelė norėjo padėti. Bet, apkaltinta susidėjimu, buvo vežama nuskandinti. Dviejų karvių juoda spalva rodo sunkų to vieniems ir kitiems laiką (kalavijuočiai). Šuo (kryžiuočių ordinas) su kate (Gudija) ir gyvate (slavai) buvo liudininkai, todėl vežami buvo į dugną skęsti kartu. Bet pasirodęs ginkluotas žemaitis karys lietuvę išgelbėjo, susituokė su ja ir kunkuliuojančio laiko tėkmėj nuskendo šalia. Vorutos Saulei prapuolus, nors ir mėnulio šviesoj, lietuvė išeidavo ant kranto, dainuodavo, maitindavo kūdikį vieną, antrą ir trečią. Išeidavo irgi jaunikis toks, toks arba toks – vienas iš trijų baltų genčių. Gyvena visi. Girdisi tik nepatenkintų lenkų urzgimas, gudų kunigaikščių kniaukimas ir rusų didžiosios gyvatės šnypštimas.
    Šita legenda – mūšio prie Saulės, kuris tebešiurpina priešus, žiaurusis jiems atspindys.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      3 metai ago

      …patiko…

      Atsakyti
  2. Saulės Vilna says:
    3 metai ago

    Matyčiau čia, kaip Jūratės ir Kastyčio sakmės variantą su gana įdomiomis detalėmis (vežama juodų karvių traukiamu vežimu, skandinimas užsiūtame odiniame maiše kartu su šuniu, kate ir gyvate, kūdikio žindymas mėnesienoje, vandens verpetavimas, sukimasis tarsi metų, visos tos detalės sietinos su nakties metu – Mėnulio gyvenimu, su jo viešpatyste…

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Legendos, pasakos ar mito iškodavimas turi būti pateisinamas variacijomis. Jei to nėra, tai būna tik nuomonė. Jei būna trys iš skirtingų šaltinių gautos nuomonės, tai ji priimama kaip istorijos faktas.
    Mano aukščiau įdėtas iškodavimas palieka vietos tiems, kurie norėtų per invariacijas ir žinias apie Saulės mūšį patvirtinti arba paneigti mano pateiktą tekstą. Kad būtų nešališka, patvirtinsiu legendos iškodavimo tikrumą pagal kitą įvykį – V. Vaitkevičiaus pateiktą variaciją, kurioje sakoma: “Padavimai apie Mergakalnį, nors ir trumpučiai, pasakojami iki šiol. Juose šventoji mergelė vaizduojama kaip karalienė Katerina, kuri, užpulta plėšikų, pasileidusi nuo skardžio žemyn . Buveinė – Nemuno gelmė”.
    Analizė žinant, kad po Katerinos vardu slepiasi tikrasis Rusijos imperatorės vardas Ekaterinos II – oji, atrodo taip: “Ekaterina II buvo ta, kuri, per plėšikiškus karus, plečiant Rusijos imperiją (Žečpospollitos padalinimai), nusiuntė lietuvaitę Mergelę Nemuno gelmėn myriop. Bet, kaip plėšikuose įprasta, imperatoriai visada skelbiami šventais ir nukentėjusiais. Lyginant su pateiktu legendos iškodavimu, pasakojimas apie Kateriną yra vėlesnis priedas, išimtinai kitaip atspindintis plėšikišką rusų pskoviečių žygio į lietuvius esmę. Bet išimtis iš teksto žinomai tik patvirtina buvusio įvykio tikrumą.
    Reikėtų rasti trečią šaltinį, kad istorikai tikrai žinotų, jog iškoduota legenda būtų užskaityta tikrove. Tas trečias įvykis glūdi Vorutos pavadinime. Istorijos specialistų Vorutos klausimais pakanka ir jie pagal tai gali nustatyti konkrečią taip ieškomą Saulės mūšio vietą. Linkiu jiems sėkmės.

    Atsakyti
  4. Saulės Vilna says:
    3 metai ago

    Beje, 1795 m. topografiniame žemėlapyje pavaizduota Kampiškių vieta veikiau tapatintina su Valakampiais (Vala+kampiai), o kitoje upės pusėje pažymėtas pavadinimas “Merga Berge” – su Verkiais. Kad tai Vilnius – sakytų ir autoriaus minimas “Vilniaus krašte užrašytas unikalus padavimas”, taip pat žemiau buvęs “Velnio tiltų” pavadinimas.
    Dovainonių Mergakalnis galėtų būti siejamas su Margirio pilimi, su jo valdų ribos pilimi. Veikiau ir pats Mergakalnio pavadinimas gali būti radęsis iš Margakalnio, juolab, kad ir to regiono vietų ir vandenų pavadinimams yra būdinga šaknis marg-. Taigi gal būtų tikriau, jeigu pasimatymus su ta gražiąja baltų deive skirtume Vilniuje, juolab, kad ir metus baltams Mėnulis skaičiavo ne kur kitur, o jame…

    Atsakyti
  5. -.-.- says:
    3 metai ago

    šio padavimo pagrindu, turbūt, buvo sukurta (ar tik praplėsta?) ir viena iš Vilniaus legendų – apie vaidilutę Usparimę, nes siužetas daug kuo atitinka, o “vaidilutės” paminėjimas ir sudėtingesnis pasakojimas aiškiai rodo vėlyvą jos kilmę.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kauno marių regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.

Prie Kauno marių rastas naujas piliakalnis

2023 01 14
Birštono apžvalgos bokštas | Vaidoto Grigo nuotr.

Aukščiausiame apžvalgos bokšte – naujovės

2023 01 08
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

2022 12 25
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Kalėdų kalėjimas? Kas tai?

2022 12 24
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

2022 12 20
Veleveles Lietuva Latvija_lrs.lt

A. Staponkus. Turime stiprinti baltų vienybę

2022 12 13
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas: Kas mums yra Basanavičius, Vydūnas, Donelaitis?

2022 12 07
S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (I)

2022 12 07
Karas Ukrainoje | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 21 11:00

2022 11 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.
Lietuvoje

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti
  • Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
  • Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje
  • Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prie Kauno marių rastas naujas piliakalnis

by Ditė Česėkaitė
2023 01 14
4
Kauno marių regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.

Kauno rajono Samylų seniūnijoje, Girionių kaime rastas naujas Girionių piliakalnis, pranešė Kauno marių regioninis parkas. Naujasis piliakalnis apaugęs krūmais ir...

Skaityti toliau

Aukščiausiame apžvalgos bokšte – naujovės

by Ditė Česėkaitė
2023 01 08
0
Birštono apžvalgos bokštas | Vaidoto Grigo nuotr.

Gruodį aukščiausio apžvalgos bokšto Lietuvoje viršūnė tapo ne tik apšviesta, bet ir viena pirmųjų sulaukė naujos stebėsenso sistemos – sensorinės...

Skaityti toliau

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

by daiva
2022 12 28
5
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Atsimindami jį, rodos, jaučiamės aukštai iškilę į šviesą iš senolių rūkų. Ir susipažįstame su jų tikyba tiktai todėl, kad jie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vytautas B. Šarknickas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis
Juozo Miltinio paminklas Panevėžyje | Alkas.lt nuotr.

Mūsiškiai ir nemūsiškiai (J.Miltinio dramos teatras pasikinkė R.Vanagaitę)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai