Antradienis, 20 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

V. Vaitkevičius. Į pasimatymą su deive

Vykintas Vaitkevičius, www.vykintokeliai.lt
2019 11 24 11:00
6
Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.
Dovainonių Mergakalnis | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Dovainonių regykla – įstabi vieta prie Rumšiškių, pakylinti keliautojus aukštai virš Nemuno ir aplinkinių miškų. Seniausiais laikais čia mėgo dairytis šiaurės elnių medžiotojai, laukdami, kol migruojantys žvėrys bris į vandenį. Vėliau gyventa, švęsta, laidoti mirusieji. Plačiai archeologų tyrinėtas Dovainonių piliakalnis, pilkapiai, o iki šiol mažiausiai dėmesio sulaukė Mergakalnio papėdėje buvęs nepaprastas Nemuno verpetas; dabar, deja, apsemtas. Čia buvo galima išvysti deivę.

Reginys nuo Dovainonių Mergakalnio į pietus | V.Vaitkevičiaus nuotr.
Reginys nuo Dovainonių Mergakalnio į pietus | V.Vaitkevičiaus nuotr.

Paslaptingi pasakojimai per šimtmečius – pirmą kartą Mergakalnis paminėtas dar 1554 m., Grigorijaus Valavičiaus parengtame Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės girių aprašyme – keitėsi. XIX a. pradžioje padavimus pirmasis išgirdo ir aprašė Teodoras Narbutas – turbūt nereikia stebėtis – vaidilutėms skirtame „Lietuvių tautos istorijos“ skyriuje:

„Apkaltinta susidėjusi su nepažįstamu kariu (rycerrz) šventoji mergelė (Panna święta) buvusi išvežta dviejų juodų karvių traukiamu vežimu prie Nemuno, kad čia būtų užsiūta odiniame maiše kartu su šuniu, kate, gyvate ir paskandinta. Pasirodęs ginkluotas karys mylimąją išvadavo. Čia pat ant aukšto upės kranto jie susituokė, tuomet apsikabino ir nušoko į Nemuno gelmes. Vanduo toje vietoje ėmė kunkuliuoti ir suktis; tarsi primintų metus, praėjusius po tos nelaimingos poros vestuvių (jakoby obchodziąc gody weselne téj niesczęśliwéj pary).

Laikas nuo laiko mėnesienoje toji mergelė išeinanti ant kranto, dainuojanti ir maitinanti kūdikį. Kartais ji žvejams pasirodo kartu su savo jaunikiu, tada būna girdimas šuns urzgimas, katino kniaukimas ir gyvatės šnypštimas…“.

1795 m. parengtos topografinės nuotraukos iškarpa: kairėje istorinis Kampiškių kaimas (dabar marių dugne), dešiniajame krante - Nemuno skardžiai, pavadinti Mergakalniais („Merga Berge“).
1795 m. parengtos topografinės nuotraukos iškarpa: kairėje istorinis Kampiškių kaimas (dabar marių dugne), dešiniajame krante – Nemuno skardžiai, pavadinti Mergakalniais („Merga Berge“).

Padavimai apie Mergakalnį, nors ir visai trumpučiai, pasakojami iki šiol. Juose šventoji mergelė vaizduojama kaip turtingo pono dukra, nelaimingai įsimylėjusi arklininką, arba kaip karalienė Katerina, kuri užpulta plėšikų pasileidusi nuo skardžio žemyn.. Tačiau nesikeičia jos vieta, buveinė – Nemuno gelmė.

Sakmės apie tai, kad žmonės plaukus šukuojančią ir dainuojančią paną mato per pilnatį, vandens paviršiuje atsiradus Mėnulio takui, patvirtina, jog ji esanti tikra baltų religijos deivė!

Naktimis plaukus šukuojanti ir dainuojanti ji kartais vadinama laume, kartais – ragana. Vilniaus krašte užrašytas unikalus padavimas, kur tokia graži mergaitė pavadinta Dievaite. Belieka pridurti, kad ilgiausiai deivei Dovainonyse bus aukoję Nemuno upeiviai – laivavedžiai, sielininkai. Išliko žinių apie tai, kaip dar XIX-XX a. sandūroje, plaukdami per šiek tiek žemiau buvusius Velnio tiltus jie meldė laimingos kelionės ir aukojo duoną, pinigėlius bei deivėms skirtus stiklo karoliukus…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Vaitkevičius. Nemuno kilpose atrasti nežinomi senovės lietuvių pilkapiai
  2. V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei
  3. V.Vaitkevičius. Kalavijuočiai sugrįžo?
  4. V. Vaitkevičius. Ar sunku supilti kalną? (nuotraukos, audio, video)
  5. V. Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė
  6. Kuo stebina Palangos Birutės kalnas?
  7. V. Vaitkevičius: Lietuvi, kur tavoji kepurė žemių?
  8. D. Vaitkevičienė. Ąžuolas be viršūnės, arba kodėl bijome kirvio
  9. Romuvos Krivė I.Trinkūnienė: Lietuviai išsaugojo prigimtinės religijos pagrindus
  10. Gedimino kalne – prieš 1000 metų vykusių apeigų pėdsakas
  11. Atrastas nežinomas piliakalnis prie Neries
  12. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  13. Baltijos gintaro meno centras kviečia į V. Vaitkevičiaus paskaitą „Baltų šventviečių atodangos“
  14. Nepamiršk pareigų dievams ir protėviams (video)
  15. V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą
  16. Krivės sveikinimas Saulėgrįžos proga (video)
  17. D. Vaitkevičienė. Medžiu išaugantis šventumas: uosis stebukladarys
  18. D. Vaitkevičienė. Vėlių takai
  19. R. Jasukaitienė. Šatrijos ugnelė amžina
  20. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  21. Jaunimo Ramuva kiekvieną sekmadienį kviečia pagerbti baltų dievus ir protėvius
  22. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  23. Biršone atrastas naujas piliakalnis
  24. Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
  25. Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos)
  26. Romuva kviečia paminėti Krivio dieną
  27. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  28. Romuva pagerbė protėvių vėles Dvarciškių pilkapiuose (nuotraukos)
  29. L. Rudnickienė. Nei Ragaišių, nei pagonių…
  30. Seimo Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą dėl Romuvos skundo (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Rimgaudas says:
    1 m. ago

    Kadangi Mergakalnio mergelė yra lietuvė, šita legenda turi istorinį turinį, kadangi karys buvo atėjęs prašyti pagalbos latvis ir Mergelė norėjo padėti. Bet, apkaltinta susidėjimu, buvo vežama nuskandinti. Dviejų karvių juoda spalva rodo sunkų to vieniems ir kitiems laiką (kalavijuočiai). Šuo (kryžiuočių ordinas) su kate (Gudija) ir gyvate (slavai) buvo liudininkai, todėl vežami buvo į dugną skęsti kartu. Bet pasirodęs ginkluotas žemaitis karys lietuvę išgelbėjo, susituokė su ja ir kunkuliuojančio laiko tėkmėj nuskendo šalia. Vorutos Saulei prapuolus, nors ir mėnulio šviesoj, lietuvė išeidavo ant kranto, dainuodavo, maitindavo kūdikį vieną, antrą ir trečią. Išeidavo irgi jaunikis toks, toks arba toks – vienas iš trijų baltų genčių. Gyvena visi. Girdisi tik nepatenkintų lenkų urzgimas, gudų kunigaikščių kniaukimas ir rusų didžiosios gyvatės šnypštimas.
    Šita legenda – mūšio prie Saulės, kuris tebešiurpina priešus, žiaurusis jiems atspindys.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      1 m. ago

      …patiko…

      Atsakyti
  2. Saulės Vilna says:
    1 m. ago

    Matyčiau čia, kaip Jūratės ir Kastyčio sakmės variantą su gana įdomiomis detalėmis (vežama juodų karvių traukiamu vežimu, skandinimas užsiūtame odiniame maiše kartu su šuniu, kate ir gyvate, kūdikio žindymas mėnesienoje, vandens verpetavimas, sukimasis tarsi metų, visos tos detalės sietinos su nakties metu – Mėnulio gyvenimu, su jo viešpatyste…

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    1 m. ago

    Legendos, pasakos ar mito iškodavimas turi būti pateisinamas variacijomis. Jei to nėra, tai būna tik nuomonė. Jei būna trys iš skirtingų šaltinių gautos nuomonės, tai ji priimama kaip istorijos faktas.
    Mano aukščiau įdėtas iškodavimas palieka vietos tiems, kurie norėtų per invariacijas ir žinias apie Saulės mūšį patvirtinti arba paneigti mano pateiktą tekstą. Kad būtų nešališka, patvirtinsiu legendos iškodavimo tikrumą pagal kitą įvykį – V. Vaitkevičiaus pateiktą variaciją, kurioje sakoma: “Padavimai apie Mergakalnį, nors ir trumpučiai, pasakojami iki šiol. Juose šventoji mergelė vaizduojama kaip karalienė Katerina, kuri, užpulta plėšikų, pasileidusi nuo skardžio žemyn . Buveinė – Nemuno gelmė”.
    Analizė žinant, kad po Katerinos vardu slepiasi tikrasis Rusijos imperatorės vardas Ekaterinos II – oji, atrodo taip: “Ekaterina II buvo ta, kuri, per plėšikiškus karus, plečiant Rusijos imperiją (Žečpospollitos padalinimai), nusiuntė lietuvaitę Mergelę Nemuno gelmėn myriop. Bet, kaip plėšikuose įprasta, imperatoriai visada skelbiami šventais ir nukentėjusiais. Lyginant su pateiktu legendos iškodavimu, pasakojimas apie Kateriną yra vėlesnis priedas, išimtinai kitaip atspindintis plėšikišką rusų pskoviečių žygio į lietuvius esmę. Bet išimtis iš teksto žinomai tik patvirtina buvusio įvykio tikrumą.
    Reikėtų rasti trečią šaltinį, kad istorikai tikrai žinotų, jog iškoduota legenda būtų užskaityta tikrove. Tas trečias įvykis glūdi Vorutos pavadinime. Istorijos specialistų Vorutos klausimais pakanka ir jie pagal tai gali nustatyti konkrečią taip ieškomą Saulės mūšio vietą. Linkiu jiems sėkmės.

    Atsakyti
  4. Saulės Vilna says:
    1 m. ago

    Beje, 1795 m. topografiniame žemėlapyje pavaizduota Kampiškių vieta veikiau tapatintina su Valakampiais (Vala+kampiai), o kitoje upės pusėje pažymėtas pavadinimas “Merga Berge” – su Verkiais. Kad tai Vilnius – sakytų ir autoriaus minimas “Vilniaus krašte užrašytas unikalus padavimas”, taip pat žemiau buvęs “Velnio tiltų” pavadinimas.
    Dovainonių Mergakalnis galėtų būti siejamas su Margirio pilimi, su jo valdų ribos pilimi. Veikiau ir pats Mergakalnio pavadinimas gali būti radęsis iš Margakalnio, juolab, kad ir to regiono vietų ir vandenų pavadinimams yra būdinga šaknis marg-. Taigi gal būtų tikriau, jeigu pasimatymus su ta gražiąja baltų deive skirtume Vilniuje, juolab, kad ir metus baltams Mėnulis skaičiavo ne kur kitur, o jame…

    Atsakyti
  5. -.-.- says:
    1 m. ago

    šio padavimo pagrindu, turbūt, buvo sukurta (ar tik praplėsta?) ir viena iš Vilniaus legendų – apie vaidilutę Usparimę, nes siužetas daug kuo atitinka, o “vaidilutės” paminėjimas ir sudėtingesnis pasakojimas aiškiai rodo vėlyvą jos kilmę.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Laivyba Nemunu | sumin.lt nuotr.

Laivybai Kaune – naujos galimybės

2021 04 14
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 27
Laivyba Nemunu | sumin.lt nuotr.

Kaunas ketina atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 26
Tautos šviesuolio, Mokytojo Romaldo Kuso netekus (nuotraukos, video)

Tautos šviesuolio, Mokytojo Romaldo Kuso netekus (nuotraukos, video)

2021 03 21
G. Burneika. Krikščionybė – totalitarizmo šaknis

G. Burneika. Krikščionybė – totalitarizmo šaknis

2021 03 10
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)

Baltų vardo Tėvui G.H.F. Neselmanui – 210 metų!

2021 02 14
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Astravo AE | wikipedia.org nuotr.

Seimo komisija: krizinių padėčių valdymo reglamentavimas nėra pakankamas

2021 02 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Saugokime upes ir ežerus, marias ir pajūrį nuo mineralinių trąšų taršos
Gamta ir ekologija

Saugokime upes ir ežerus, marias ir pajūrį nuo mineralinių trąšų taršos

2021 04 20
Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė
Gamta ir ekologija

Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė

2021 04 20
Alkoholio vartojimas | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Naujas puslapis – priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems

2021 04 20
Valdovų rūmų muziejus atvėrė elektroninio knygyno duris
Kultūra

Valdovų rūmų muziejus atvėrė elektroninio knygyno duris

2021 04 20
 Šalyje sumažėjo nusikaltimų
Lietuvoje

 Šalyje sumažėjo nusikaltimų

2021 04 20
Baltijos jūra | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Stebimas azoto kiekio padidėjimas Baltijos jūroje

2021 04 20
G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes
Lietuvoje

G. Landsbergis: ES turi siųsti Rusijai aiškią žinią apie galimas agresijos pasekmes

2021 04 19
2019 rugpjūčio 10 d. Užulėnyje atidengus Prezidento A. Smetonos paminklą | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.
Kultūra

Kultūros ministerija atsisako skelbti naujas varžytuves A. Smetonos paminklo statybai

2021 04 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žala ar gėris? apie A. Kavaliauskas. Kada saulės energija pasieks kiekvieno lietuvio namus?
  • Dabar ŽR apie KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
  • Medis ar mediena? apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Žemyna apie Naujas puslapis – priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saugokime upes ir ežerus, marias ir pajūrį nuo mineralinių trąšų taršos
  • Šalyje sumažėjo nusikaltimų
  • Žagarės miške pastebėta juodojo gandro buveinė
  • Naujas puslapis – priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 966; komentarų: 17
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 527; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 471; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 426; komentarų: 4
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 308; komentarų: 20
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 308; komentarų: 16

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

by Ditė Česėkaitė
2021 04 18
0
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Laivybos laikotarpis šiemet, lyginant su pernai, tęsis visa savaite ilgiau. Balandžio 9 d. paskelbta navigacijos pradžia Lietuvos valstybinės reikšmės vidaus...

Skaityti toliau

Laivybai Kaune – naujos galimybės

by Ditė Česėkaitė
2021 04 14
1
Laivyba Nemunu | sumin.lt nuotr.

Jau artimiausiu metu Nemuno salos akvatorija sulauks gerų pokyčių. Šalia „Žalgirio“ arenos upės vagos tvarkymo darbus pradėjusi Vidaus vandens kelių...

Skaityti toliau

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

by Kristina Aleknaitė
2021 03 27
8
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Nuo 1959 m. veikianti Kauno hidroelektrinė (KHE) iki šių dienų išlikusi pagrindine kliūtimi nenutrūkstamam laivybos maršrutui ir žuvų migracijai. Daugiau...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žala ar gėris? apie A. Kavaliauskas. Kada saulės energija pasieks kiekvieno lietuvio namus?
  • Dabar ŽR apie KT: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai
  • Medis ar mediena? apie Vėl galandami pjūklai Punios šilui
  • Žemyna apie Naujas puslapis – priklausomų nuo alkoholio asmenų artimiesiems
  • Hitler vo ploti? apie Č. Iškauskas. „Botago ir meduolio“ žaidimas
Kitas straipsnis
Juozo Miltinio paminklas Panevėžyje | Alkas.lt nuotr.

Mūsiškiai ir nemūsiškiai (J.Miltinio dramos teatras pasikinkė R.Vanagaitę)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai