Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Vaitkevičius: Lietuvi, kur tavoji kepurė žemių?

Rimvydas Stankevičius, www.respublika.lt
2017 10 16 22:03
5
Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.
Vykintas Vaitkevičius | Asmeninė nuotr.

Apie Lietuvos ieškojimus protėvių pilkapiuose ir nūdienos žmonių širdyse kalbamės su archeologu, prigimtinės kultūros, senųjų šventviečių, partizanų kovų vietų tyrėju, Jono Basanavičiaus premijos laureatu, humanitarinių mokslų daktaru Vykintu Vaitkevičiumi.

– Eidamas į šį susitikimą pagalvojau: štai mes su jumis, Vykintai, dirbame tą patį darbą – ieškome Lietuvos. Tik jūs ieškote jos po kapus ir pilkapius, o aš – žmonių širdyse. Apmaudu, bet man atrodo – daugiau randate jūs negu aš.

– Lietuva – neaprėpiama. Neapsakoma laimė yra keliauti po ją, ieškoti jos ir vis atrasti. O smagiausia, kad nesėkmių šiose paieškose nebūna, net jeigu nerandi to, ko ieškai, jei į tą pačią vietą tenka vis grįžti ir grįžti – visada esi pakylėtas, visada – apimtas džiaugsmingo įkvėpimo, tarsi vos liestumei kojomis žemę.

Sakote, ieškau po kapus? Ne, ne visai taip. Kaip tik prieš porą dienų vežiausi drauge Klaipėdos universiteto studentus, norėdamas jiems parodyti, kaip ir kur tos Lietuvos ieškau. Viena yra ieškoti ir surasti senovės gyvenvietes, laidojimo vietas, šventvietes, o visai kas kita – parodyti, pakalbinti Lietuvos žmones, kurie yra labai arti žemės, labai daug žino, o ir patys yra virtę neatskiriama mūsų kraštovaizdžio dalimi. Jie – nelyg žyniai ar vaidilos, vedantys mus didelių ir mažų atradimų keliais, besidalinantys savo išmintimi ir patirtimi.

Antai kitą dieną įsiprašėme į svečius pas Melnragėje, prie pat paplūdimio, gyvenančią devyniasdešimtmetę Albiną Augustytę-Paukštienę. Nieko aiškaus ir konkretaus nesitikėjome – manėme, tiesiog apie jos gimtinę, apie jaunystę pasikalbėsime. Pasirodo, ji – Lietuvos partizanų ryšininkė, ištikima rėmėja, jų viso buvimo, jų kovos, jų žūties liudininkė. Dvi su puse valandos Albina mums savąją istoriją pasakojo ir neįstengė sustabdyti ašarų – vis verkė, verkė, verkė…

– Vadinasi, per dvidešimt septynerius Lietuvos nepriklausomybės metus buvote pirmieji, kuriems jos patirtis buvo įdomi, kurie ją išklausė?

– Nemanau, kad pirmieji, ir nemanau, kad kitiems nebuvo įdomu, – šitai kalbėdamas tenoriu pasakyti, kad per tuos dvidešimt septynerius nepriklausomybės metus Tauta dar neišverkė savojo skausmo, jos žaizdos vis dar neužgijo. Todėl ne po kapus, kaip sakote, Lietuvos ieškokim, o pasistenkim ją perimti vieni iš kitų, vaikai iš tėvų, vaikaičiai – iš senelių kartos.

Teko matyti „Šventinio bankucheno“ klipą surepuotai Lietuvos istorijai? Negana to, kad jiems repo ritmu pavyko per penkias minutes papasakoti iš esmės visą Lietuvos istoriją, negana to, kad jiems pasisekė pateikti šitai taip, kad ją atmintinai išmoko visas šalies jaunimas, – jie mūsų sąmonėje klipu sėkmingai įtvirtina dar vieną itin svarbų dalyką – kad pamatęs troleibuse stovintį politinį kalinį ar tremtinį, tu be kalbų privalai užleisti jam vietą, nes tas žmogus kovojo būtent už tave!

Šiaip mus erzina tiesmuka didaktika ir imperatyvai, todėl patariama jų vengti, tačiau tik ne tokiais atvejais – esama dalykų, kurie šventi, prieš kuriuos nedora būtų maištauti. Žvelgdamas į savo studentus, besiklausančius devyniasdešimtmetės močiutės pasakojimo, pajutau, kad jie galvoja tą patį: štai lietuvė moteris, kuri yra kruvinai kankinta, kalinta, tremta, savąjį brolį partizaną palaidojusi savomis rankomis, todėl net ne tai svarbu, ką ji žino apie Lietuvos istoriją ir kultūrą, ji pati – istorija, ji pati – Lietuva!

– Guodžia, kad tarp senolių tokių dar esama, bet, sakykit, ar mes, sulaukę jų amžiaus, irgi būsime virtę nacionalinio konteksto ir lietuviško kraštovaizdžio dalimi? Vargu. Liūdna, bet, man atrodo, jie tokie – paskutiniai.

– Paradoksalu, bet visoms lig vienos kartoms šitaip atrodė. Gerai žinau Petrą Tarasenką, dar 1920-aisiais raginusį suskubti, kartojusį kad viskas, išeina paskutinioji Lietuvos šaknis sergėjusių senolių karta, o dabar – po šimtmečio – vėl dėl to paties nuogąstaujate jūs… Gal baimė prarasti tą tęstinumą kaip tik nuo to praradimo mus ir saugo – bijodami, kad senolių neliks, palengva patys jais tampame? Nors dar nesu visai žilagalvis, vis aiškiau juntu, kad nejučia pats tampu tokiu senoliu pasakotoju savo bičiuliams, bendraminčiams, studentams…

Tautosaka juk nėra kažkas baigtinio – ji kuriama, ji tęsiasi ir šiandien. Įmeski akmenėlį į ežerą, o ratilai sklinda platyn, platyn, platyn. Taip ir su Lietuvos ieškojimu – atvyksti į kaimą turėdamas vieną tikslą, išvyksti nemaža sužinojęs apie visai kitus dalykus, ieškai alkakalnio – surandi Lietuvos partizanų bunkerį, ir atvirkščiai.

Pirmiausia svarbu, kad ieškai. Juk ieškoti – tai domėtis, skaityti senuosius raštus, dabarties liudijimus, keliauti, bendrauti su žmonėmis. Be to, niekada juk neveiki vienas. Visuomet stengiesi įtraukti į šias paieškas ir bičiulius – taip sklinda besidominčiųjų ratilai. O galiausiai – svarbu tai, kaip pats perpasakoji kitiems, ką atradęs, svarbu, kaip tavajame pasakojime atrasti, sužinoti dalykai susijungia su patirtimi, kaip puoselėja, auklėja, ugdo.

Na, pavyzdžiui, prieš mėnesį susipažinau su aštuoniasdešimt penkerių metų senoliu Jonu Liuliu. Įsikalbėjome, paaiškėjo, kad jis partizanų ryšininkas. Pasakojimai – tai viena, tačiau bepasakodamas jis atsiraitojo rankoves ir parodė partizanų jam padarytas tatuiruotes: Gedimino pilis, žodžiai „Myliu Tėvynę Lietuvą“, Jogailaičių kryžius, „Lietuvi, nepamiršk motinos Tėvynės“, LLKS (Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis – aut. past.) ir ant Laisvės varpo išlieti žodžiai: „O skambėk per amžius Lietuvos vaikams: tas laisvės nevertas, kas negina jos“… Istoriją ir iš vadovėlių sužinosi, bet pamatęs šį liudijimą, įaugusį į žmogaus kūną tiek perkeltine, tiek tiesiogine šio žodžio prasme, niekada nepamirši, nes tai gyva. Dar daugiau – tai iki šiol nematytas neregėtas tiltas tarp mūsų ir laisvės kovotojų!

– Labai gražus, įspūdingas jūsų pasakojimas ir jis tikrai guostų, jei tokias patirtis man pasakotų eiliniai Lietuvos piliečiai, o ne mokslininkas ar jo studentai, kuriuos domėtis visu tuo ragina ne tiek patriotinis, kiek profesinis interesas. Sutinku – Lietuva neišsemiama ir neaprėpiama, bet labai mažai kas šiandien begyvena Lietuvoje, net ir iš tų, kurie formaliai niekur nėra emigravę. Štai kas man kelia didžiausią nerimą.

– Suprantu, apie ką kalbate. Laikas nuo laiko mane irgi apima tuštėjimo įspūdis – kaimų mokyklų uždarinėjimas, emigracija, susvetimėjimas, žmonių abejingumas vieno kitam, sau patiems, Tautos šaknims… Būna, ketvirto kurso studentas klausiamas nebegali pasakyti savo mamos, savo močiučių mergautinių pavardžių. Jeigu žmogus tam abejingas, tai ar gebės jis mylėti Lietuvą, ar domėsis, ar rūpinsis ja?

Beje, dėl to abejingumo, savo šaknų gėdijimosi ir nevisavertiškumo komplekso – ar nekilo mintis atsekti, kada tiksliai jo ženklų visuomenės sąmonėje pradėjo rastis? Panašiai – prieš penkiolika metų? Tai žinant, galima svarstyti, kas ir kokiu tikslu mus ta liga užkrėtė. Juk nors savęs menkinimo sindromas atsirado lyg anonimiškai, lyg nejučia, bet labai gerai žinomais, patikrintais būdais. Todėl drąsiai galiu tvirtinti, kad tai priešiškos Lietuvai valstybės, veikiausiai Rusijos, pastanga. Užtenka, kad dvidešimties patriotiškai nusiteikusių lietuvių (jie dažnai būna vadinami ir „tikrais lietuviais“) būrelyje vienas kaži ką negražaus pasakytų apie Lietuvą, – ir ta sėkla jau bus į dirvą mesta, o ką manyti, jei to „negražaus“ sakytojas yra ne vienas konkretus asmuo, o visas TV kanalas? O jei didžiuma TV kanalų ir šalies laikraščių?

Nerimą keliančių dalykų yra, tačiau guodžiuosi ir tvirtėju, žvelgdamas į 1990-aisiais gimusią kartą – pastebiu joje aiškų tautinį atgimimą. Jis yra toks palaikantis, toks įkvepiantis, kad tikrai širdyje tampa ramiau. Gera matyti, kad štai užaugo sovietinės okupacijos nesužalotų žmonių karta.

– O ar tik ne ši karta kaip tik ir yra didžiausia kosmopolitė?

– Juokaujate? Ar kosmopolitai po devynis šimtus būryje rašytųsi į ekspediciją „Misija Sibiras“? Ar į pėsčiųjų žygį Žemaitijoje – du tūkstančiai žmonių? Netikiu. Man, priešingai, tai yra panašu į Atgimimo metus. Palengva vėl sugrįžta senieji lietuviški vardai. Manote, tai atsitiktinumas? Jokiu būdu. Atvirkščiai – pasakyk man savo vaikų vardus, ir aš pasakysiu, kas tu toks.

Yra tokių kosmopolitų, taip pat ir tarp studentų, kurie laiškus užbaigia žodžiais „best regards“, tačiau kaip tik šitai ir yra mūsų, susipratusiųjų, užduotis – kovoti dėl kiekvieno jų proto ir sielos. Arba spėsime juos pagriebti, arba jie atitrūks nuo Tautos, taps abejingi. Tautos šaknis – sužalota, bet nenukirsta. Todėl daug kas priklauso nuo kiekvieno mūsų pastangų, o pirmiausia – nuo mokytojų. Beje, būtent apsnūdę, dažnai savo pašaukimo išsižadėję, nei vaikų, nei Lietuvos nemylintys mokytojai yra ta terpė, kurioje slypi abejingumo savosioms šaknims užkratas. Užduokite klausimą vaikams, ką jie veikia per pilietinio ugdymo pamokas, ir sužinosite visą tiesą, patį svarbiausią dalyką. Galėsite padaryti išvadą, ar tas mokytojas, klasė ir mokykla yra židinys, apie kurį čia kalbame, ar tai drumzlinas vanduo.

Visos mūsų pastangos, kaip sako mano bičiulis, dėl vieno milijono žmonių, daugiausia jaunų žmonių. Jeigu tą milijoną sąmoningų Lietuvos piliečių išsaugome ateičiai – Lietuva gyvuos ir turės stuburą. Todėl ir jūs, ir aš turime nustoti gailėti savojo laiko, savųjų jėgų – imti tuos žmones, kviesti po vieną ir kalbėtis su jais (jūs poezijos ir dainų kalba, aš – istorinėmis žiniomis), budinti, garsiai ištarti: „Žmogau, tu iki šiol miegojai ir net nematei, kas aplink tave. Mes turim tokią nuostabią žemę, tokią garbingą istoriją ir tokią gražią Lietuvą, kuriai tavęs reikia! Politinė valdžia – niekas, ji keičiasi, o Lietuva – vienintelė ir kitos tokios nėra.“

– Esate pasakojęs legendą apie piliakalniuose miegančią Lietuvos karžygių kariuomenę, kuri sunkiausiu Tautai laiku atsikels ir išgelbės Lietuvą. Gal žinote būdą jai pažadinti?

– Žinau, ją pažadinti gali kryžminė ugnis, tačiau kažin ar dabar metas ją žadinti, nes prisakyta, kad kreiptis galima tik tada, kai reikalas bus žūtbūtinis. Juk girdėjote sakmę apie lenkus, juokais pažadinusius Vytautą Didįjį? Norėjo jie patikrinti, ar tiesą sako lietuviai, esą kryžmine ugnimi galima pažadinti valdovą, ir pašaudė kryžmai prie jo kapo. Vytautas atsikėlė, bet supratęs, kad yra pažadintas tik dėl tuščio smalsumo, supykęs ištarė: „Kadangi žadinate mane be tikro reikalo – būsite pasmerkti per amžius bartis ir nesutarti tarpusavyje.“ Taigi neskubėkime ir mes „prisiprašyti“ kokios bausmės.

– Sakote, ne metas? O kaipgi griūvantis Gedimino kalnas – juk tai ne šiaip sau, be abejo, tai turi ir simbolinę prasmę?

– O kas gi yra piliakalnis? Per šimtmečius ir tūkstantmečius tai – susitelkimo vieta, bendras visų rūpestis, kiekvieno asmeninis indėlis. Kiekvienas neša po savo žemių kepurę, idant piliakalnis atsirastų, stovėtų. Neša ir nenustoja nešti, lyg skruzdės savo skruzdėlyną. Todėl šiandienis Gedimino kalno kreipimasis į mus – taip pat visiškai aiškus: „Lietuvi, o kur tavoji kepurė žemių? Ką tu padarei, kad mūsų tautos kalnas kiltų, kad Lietuva gyvuotų?“ Juk reikia nešti ne tik į savo svirną, bet ir į bendrą aruodą!

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Vaitkevičius. Atrastas naujas piliakalnis – Lietuvos karžygių garbei
  2. S.Martinavičius. Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos spec. tarnybos?
  3. L. Zasimavičius. Atviras laiškas profesoriui V. Landsbergiui
  4. V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas
  5. J. Jasaitis. Apie ąžuolus, plaukiojančias salas ir išsigandusius žmones
  6. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  7. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  8. L. Zasimavičius. Partizanai kovojo už kiekvieną žemės lopinėlį
  9. M. Kundrotas. Aš irgi svajoju
  10. V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai
  11. V.V.Landsbergis: Garliavoje – bukas teisuoliškumas ir jėga
  12. E. Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…
  13. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…
  14. E. Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video)
  15. J. Užurka. Lietuva išgyvena antrąjį išmėginimą po Sovietų Sąjungos žlugimo
  16. Č. Iškauskas. 1949 m. Deklaracija – dar vienas nepriklausomybės šauklys
  17. V. V. Landsbergis: Lietuva iš bjauriojo ančiuko virsta gulbe (video)
  18. Iš Anglijos – tarnauti Lietuvos kariuomenėje
  19. Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos
  20. V. Vyšniauskas. Yranti istorija ardo valstybę

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Karolis says:
    5 metai ago

    Nerealiai gerbiu šitą didį žmogų. Šitas jo pasakymas – raktas nūdienos problemoms spręsti: “Juk reikia nešti ne tik į savo svirną, bet ir į bendrą aruodą!”. Taip kuriama ir maitinama Tautos Dvasia.

    Atsakyti
    • didžiuojuosi šiuo žmogumi says:
      5 metai ago

      Taip, aš irgi gerbiu šį žmogų ir džiaugiuosi, kad šiais sumaterelėjusiais, suglobalėjusiais laikais, gana nustekenta Lietuvos žemelė dar užaugina ir subrandina tokius stiprius, tvirtus Lietuvos Ąžuolus.
      Sveikatos ir kūrybinio įkvėpimo Vykintui Vaitkevičiui

      Atsakyti
  2. Romas says:
    5 metai ago

    Dėl autoriaus jokių abejonių – šaunuolis. Bet klausimas yra apie kitus, apie visus likusius. Kur jų kepurės? Keliems iš šimto rūpi bendras reikalas? Ne tik savas svirnas, daržas ar pupos…
    Nedaug tokių, tikrai nedaug. Kol dar žmogus jaunas, kol turi iliuzijų yra kažkiek kitaip. O vėliau žmogus supranta, kad jis Lietuvoje nieko nesprendžia, nuo jo niekas nepriklauso, kad jis yra – NIEKAS. Ar šis Niekas gali būti patriotu???

    Atsakyti
  3. Bartas says:
    5 metai ago

    Gal kas žino , kada Lietuvoje jaunuolis nutaria (ar jam padeda) – nuo manęs niekas nepriklauso. Šiandien aš esu NIEKAS.

    Atsakyti
  4. Romas says:
    5 metai ago

    Jam (jaunuoliui) “padeda” pats gyvenimas ir jo paties (jaunuolio) sąmonėjimas. Einant metams, jis vis aiškiau pradeda matyti, kad sąvoka “demokratija” yra teorinė, iliuzinė. Praktiškai ji pasireiškia tik renkant valdžią. Tik vieną diena per keturis metus Lietuvos pilietis kažką reiškia – jis išrenka valdžią.
    Bet po to jis galės protestuoti, stovėti su plakatais prie seimo, prezidentūros ar kitoje vietoje – niekas jo nebegirdės. “Šuns balsas į dangų…”
    Taip buvo, yra ir bus, kol valdžią turės tik visuomenės mažuma – “viršunėlės”. Kaip tarybiniais laikais nebuvo tarybų (valdžia su piliečiu nesitarė), lygiai taip pat yra ir dabar. Tiek “tarybos”, tiek “demokratija” sąvokos – teorinės…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Gyvūlininkystė | Ž. Morkvėno nuotr.

Lietuva veikia išvien su Europos žemdirbiais

2022 08 05
Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

2022 08 03
Skraidyklės | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasaulio čempionate – Lietuvos lakūnų auksas

2022 08 01
Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas | lnm.lt nuotr.

Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas

2022 07 29
Dėl migrantų plūstančių į Lietuvą paskelbta ekstremalioji situacija

Neteisėtų migrantų tikslas – Vakarų Europa

2022 07 28
Naikinamas ąžuolynas prie Vilniaus | Asociacijos Gyvo Žalio nuotr.

Prie pat Vilniaus kertamas ąžuolynas!

2022 07 28
Bulvių žiedinis puvinys | Valstybinės augalininkystės tarnybos nuotr.

Bulvių žiedinis puvinys Lietuvos dar neparklupdė

2022 07 28
Lietuviui – pasaulio pareigūnų žaidynių auksas

Lietuviui – pasaulio pareigūnų žaidynių auksas

2022 07 26
Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (II). Punsko krašte

2022 07 24
Lietuvių kalbos ir kultūros kursai | vdu.lt nuotr.

VDU rengiamuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose – dalyviai net iš 22 užsienio šalių

2022 07 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Seimas užkerta kelią nepatikimiems tiekėjams
Lietuvoje

Gyventojų požiūris į 5G pasikeitė

2022 08 08
Elektra | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

„Ignitis“ teikia specialų pasiūlymą

2022 08 08
Kaip taupyti telefono bateriją | Asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Kaip taupyti telefono bateriją

2022 08 08
Sprogimas Kubos naftos bazeje | elsoldemexico nuotr.
Naujienos

Kuboje kilo didelis gaisras, daugybė sužeistų

2022 08 08
Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai | mokslolietuva.lt nuotr.
Kultūra

Išleistas Almanachas, skirtas Ukrainai

2022 08 08
Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas | LŽS nuotr.
Lietuvoje

Publicistui E. Ganusauskui įteiktas lietuvių kalbos gynėjo A. Macijausko apdovanojimas

2022 08 08
Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Krašto apsaugos padėtis – viename leidinyje

2022 08 08
6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata | vlkk.lt nuotr.
Kalba

6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata

2022 08 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gyventojų požiūris į 5G pasikeitė
  • „Ignitis“ teikia specialų pasiūlymą
  • Kaip taupyti telefono bateriją
  • Kuboje kilo didelis gaisras, daugybė sužeistų

Skaitomiausi straipsniai

  • Bus įamžintas 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimas peržiūrėta: 599; komentarų: 12
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 29
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 470; komentarų: 21
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 464; komentarų: 1
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 460; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Lietuva veikia išvien su Europos žemdirbiais

by Kristina Aleknaitė
2022 08 05
0
Gyvūlininkystė | Ž. Morkvėno nuotr.

Liepos 28 d., Varšuvoje, lankėsi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus ir Tarybos narys, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos...

Skaityti toliau

Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

by Ditė Česėkaitė
2022 08 03
2
Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

Sveikatos apsaugos ministerija praneša, kad šiandien Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) patvirtintas pirmasis Lietuvoje beždžionių raupų atvejis asmeniui, priklausančiam...

Skaityti toliau

Pasaulio čempionate – Lietuvos lakūnų auksas

by Ditė Česėkaitė
2022 08 01
0
Skraidyklės | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Čekijoje vykusiame 17-ajame pasaulio Ultralengvųjų orlaivių (ULO) čempionate vienviečių skraidyklių klasėje Lietuvos atstovas Maksimas Urasovas iškovojo aukso medalį. Tai pirmas...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Beatričė apie Gyventojai kurs miestų viešąsias erdves
  • skt apie A. Maceina. Gimtoji kalba
  • Bartas apie L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę!

Kitas straipsnis
Filmo „Jausmai“ kadras. Regimantas Adomaitis | vmt.lt nuotr.

Regimantui Adomaičiui įteiktas apdovanojimas „Baltijos žvaigždė“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai