Atkreipkite dėmesį į duonos sudedamąsias dalis

Spalio 16 d. minimą pasaulinę maisto dieną daugybė šalių supažindina visuomenę su maisto bėdomis pasauliniu mastu: kalbama apie kovą su badu ir skurdu, siekį pagerinti mitybą bei rūpintis savo sveikata.

Lietuvoje ši diena pabrėžiama kaip sveikos mitybos diena. Kadangi daugumos lietuvių mitybos racione galima atrasti įvairių duonos gaminių, biomedicinos mokslo daktarė, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė pasakoja apie jų sudėtį ir naudą kūnui.

„Renkantis duoną, labai svarbu remtis pripažintais sveikų gaminių reikalavimais, – pabrėžia moteris. – Nuo 2014 m. sausio mėn. Lietuvoje įvestas maisto gaminių ženklinimas „Rakto skylutės“ simboliu. Juo paženklintų gaminių sudėtyje yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų, nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose – daugiau maistinių skaidulų. Remiantis šiais rodmenimis, duonoje neturėtų būti daugiau nei 5 g cukraus 100 g produkto. Cukraus kiekis duonoje labai svarbus, nes kuo daugiau jo gaminyje, tuo prastesnis poveikis žarnyno mikroorganizmams.“

Mitybos specialistė išskiria svarbiausias ypatybes, pagal ką reikėtų rinktis duoną:

1. Miltų rūšis. Rupaus malimo miltų duona yra pati maistingiausia. Daugiausia sveikatai naudingų medžiagų (mineralų, vitaminų, skaidulų) yra grūdo apvalkale. Kuo labiau jis išvalomas, t. y. perdirbamas, tuo mažiau mikroelementų jame lieka. Todėl duona, iškepta iš aukščiausios ar antros rūšies miltų, nėra tokia vertinga kaip rupaus malimo miltų duona. Ruginė duona turi daugiau skaidulų, vitaminų, įvairių mikroelementų, mažiau angliavandenių bei kalorijų, pridėtinio cukraus. Tačiau ruginė duona gali būti rūgšti žmonėms, turintiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, padidėjusį rūgštingumą ar skrandžio ligų. Tad šiomis ligomis sergantiesiems reikėtų vengti ruginės duonos.
2. Grūdų rūšis. Visagrūdė duona yra tinkamiausias pasirinkimas ieškant vertingos duonos. Kaip būti tikriems, ar tai viso grūdo gaminys? Ant pakuotės sutinkamas žodis „viso grūdo“ arba „100 proc. kviečiai“ nebūtinai reiškia, kad tai viso grūdo gaminys. Pagal Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą puskvietiniu visų grūdo dalių laikomas tas duonos ar pyrago kepinys, kuriame grūdų produktai, nurodyti pavadinime, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. viso grūdų produktų kiekio. Tiesa, gaminio spalva šiuo atveju taip pat neturėtų būti pasirinkimą lemiantis faktorius – gaminio spalvai gali būti naudojami dažikliai, pavyzdžiui, razinų sulčių koncentratas arba natūralus dažiklis – salyklas, naudojamas spalvai suintensyvinti. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į kitas sudėtines dalis – gali būti pridėta papildomo cukraus, druskos.
3. Skaidulų kiekis. Jų turėtų būti ne mažiau nei 6 g/100 g gaminio. Skaidulos labai svarbios virškinimo procesui, aktyvina virškinamojo trakto veiklą, didina sotumo jausmą, palaiko gliukozės koncentraciją kraujyje, mažina cholesterolio koncentraciją.
4. Dar vienas svarbus komponentas duonos sudėtyje – raugas, kuriame natūraliai vyksta pieno rūgšties bakterijų sukeltas fermentacijos procesas. Natūralus raugas teigiamai veikia žarnyno mikroorganizmus, pagerina tešlos savybes, pailgina duonos senėjimo procesą, padidina duonos maistinę vertę, suteikia sotumo jausmą. Tad duona su natūraliu raugu – labai vertinga.
5. Duona su priedais. Rinkdamiesi duoną atkreipkite dėmesį ir į priedus, tokius kaip purikliai, dirbtiniai emulsikliai, konservantai. Atkreipkite dėmesį į linų sėmenis duonoje. Kepimo metu linų sėmenyse esantis aliejus virsta transriebalais, kurie itin kenksmingi sveikatai. Tad rinkitės duoną be linų sėmenų. Nebent jais būtų apibarstyta jau iškepusi ir atvėsusi duona. Atsargiau reikėtų rinktis duoną su džemu, nes jis aukštoje temperatūroje karamelizuojasi. Duona su vaisiais taip pat nepasižymi aukšta maistine verte, nes dėl galimos mikrobiologinės šių priedų taršos, į duoną gali patekti sveikatai kenksmingų medžiagų, kurios atsparios aukštai temperatūrai ir gali patekti į mūsų kūną.

„Šiuo metu pastebime sveikesnes duonos vartojimo tendencijas, – teigia „Vilniaus duona“ komercijos direktorius Artūras Kokoškinas. – Nors kvietinė duona Lietuvoje yra pati populiariausia, tačiau ją populiarumu vejasi sveikatai palankios duonos, praturtintos grūdais ir sėklomis. Taip pat pastebima vis auganti lietuvių tendencija rinktis duoną, turinčią mažiau pridėtinio cukraus bei dirbtinių maisto priedų.“