Šiemet Seimas yra paskelbęs (be kitų sukakčių ir istorinių minėjimų) ir Vietovardžių metus. Vietovardžiai taip pat, be kita ko, yra istorijos šaltinis. Ta proga mes kalbamės su geografe, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto darbuotoja dr. Filomena Kavoliute. Ji nemažai tyrinėjo vietovardžius, naujausia jos knyga – „Žemė prašo nepamiršti vardų. Mūsų mirusių kaimų knyga“ – apie jau išnykusius, panaikintus vietovardžius (kaimovardžius).
Ką iš tikrųjų galima pasakyti apie vietovardį – ką jis sako? Štai K. Būga vietovardžius yra pavadinęs „žemės kalba“. Ką ta žemė mums kalba vietovardžiais?
Ji kalba apie viską – ir apie žemę, ir apie žmones, kurie toj žemėj gyveno. Iš tiesų tai yra lobynas. Kai nors truputį bandai pasižiūrėti, matai, iš ko sudaryta ta žemė. Vardai parodo kraštovaizdžio raidą – iš jų galima spręsti apie kultūrinio kraštovaizdžio raidą, geologines kraštovaizdžio savybes. Dalis vardų yra kilę nuo gyventojų – arba tiesiogiai pavardės, arba jų būdo savybės, arba istoriniai įvykiai. Tai – iš tiesų krašto istorija. Ir gamtovaizdis, ir kraštovaizdžio raida, ir žmonės.
[youtube]https://youtu.be/y7IiUKWFvac[/youtube]
Taip, žinoma, naikindami vietovardžius kertame savo etnines šaknis. Mane visuomet supykdo naujieji “vietovardžiai”, kurie dabar pagal ES madą suteikiami gatvėmis pavadintiems keliams ir keliukams. Pavadinimai primityvūs (pvz., Kalno, Pakalnės, Paupio, Tiesioji ir pan.), neturintys autentiškumo, sugalvoti tik kartografinio dokumento užpildymui. O juk visur būta kaimų ir viensėdžių, lokaliųjų toponimų ir hidronimų. Kodėl jais nesinaudojama? Iš esmės, reikėtų peržiūrėti visus žemėtvarkos planus ir pakoreguoti tų “gatvių” ir “gatvelių” pavadinimus.
Nuo mūsų atkirstose žemėse, atsidūrusiose slavų rankose, įkalčių vaidmenį atliekantys baltiški vietovardžiai sėkmingai naikinami. Kaip teisingos istorijos gamybos atliekos.
Bet kad mums dar likusiose žemėse patys nesaugome, nesuvokiame to būtinybės, tai…
Vietovardžiai yra mūsų tapatumo dalis. Todėl juo būtina išsaugoti. Be to, ir kitur (pvz., gatvių pavadinimuose) turi atsispindėti regioninė savimonė. Kodėl gatves vadinti tokiais abstrakčiais pavadinimais, kaip “Draugystės”, “Taikos” ir t.t. Šie žodžiai yra geri, tačiau jie neneša regionams svarbios regioninės informacijos, neformuoja jų gyventojų savimonės.
Dar viena svarbus aspektas – KODĖL VISUR VIETOVARDŽIUS SIEKIAMA UŽRAŠYTI BENDRINE KALBA (SUVALKIETIŠKAI)? Juk yra grynai žemaitiški, kitų tarmių arealuose naudojami vietovardžiai. Tad jie turi būti rašomi origainaliai, nes užrašyti bendrine kalba jie praranda savo neštą prasmę.
Karaliaučiaus (Tvankstės) krašto vietovardžiai
va čia
http://townames.carto.com/viz/94ce426a-5b5e-11e4-b74c-0e018d66dc29/embed_map
Reikia išprašyti Putino okupantus iš Karalaučiaus krašto ir atkurti baltiškus vietovardžius, bet Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 74 sesijoje Gitanas Nausėda nieko nepasakė apie okupuotą Karaliaučių, nors užsiminė apie Gruzijos ir Ukrainos problemą. L blogai. Gitanas Nausėda nėra Tautos prezidentas.
PRITARIU!
Karaliaučiaus krašto istorija yra siaubinga. Žaizdų jau nebeužgydysi, tačiau tam tikri moraliniai sprendimai yra būtini. Kam mums okupantų sukurčius vietovardius? Vokiški – taip pat ne geriausias sprendimas, bet vis geriau. Gal ir būtų utopija Karaliaučių vadiinti Tvanksta – nors, manau, būtų mano valia – tai reiktų pabandyti daryti. Gal prigytų? Nes Tvanksta – tai tikrasis istorinis Karaliaučiaus pabvadinimas.
Bet, bent jau grįžti prie Mažosios Lietuvos ir Prūsiškų pavadinimų tikrai reiktų. mažosios Lietuvos (Tilžė, Ragainė ir pan.) – iš esmės yra tinkami. O Prūsiškus (kaip Tvanksta, Gumbinė, Įsrūtis ir t.t.) – būtina atgaivinti.
Liberalioje Europoje jie tikrai būtų atkurti, bet konservatyvus nacionalistinis putlerio režimas tikrai to nedarys. Nacionalizmas nėra lankstus – jis prisiriša prie režimui naudingų klišių.
Bet ir Karaliaučiaus valdymo klausimas yra aktualus. nesu įsigilinęs, bet teko girdėti, kad Rusija jau seniai prarado juridines teise į jį (berods, buvo SSRS perleistas tik 50 metų?). TAD KODĖL APIE TAI NĖRA KALBAMA?????
PAPILDYSIU.
T.y., manau, kad Lietuva karaliaučiaus atžvilgiu turėtų elgtis principingai – krašto vietovardžius vadinti tik senaisiais (geriausia – baltiškais prūsiškais) vardais.
Be to, tikrai nebūtų “išsišokimas”, jei ragintume prisiminti, kad Karaliaučiaus (Tvankstos) kraštas (Prūsija) SSRS buvo perleista (tai apgailėtina – tačiau faktas) naudoti tik laikinai!
Karaliaučiaus krašto klausimu derėtų prisiminti ne tik tą momentą, kad karą laimėjusių šalių sprendimu buvo pavesta SSRS (kaip tokiai) jį naudoti laikinai, bet ir tai, kad Stalinas asmens kulto metu kraštą kaip SSRS teritoriją prisiskyrė Rusijos federacijos teritorijai. Tuo buvo pažeistas trijų šalių karo laimėtojų minėtas sprendimas. Taip krašto teritorija, kuri pagal karo laimėtojų sprendimą, iš esmės reiškė jos lygų priklausymą visoms SSRS respublikoms, buvo užvaldyta Rusijos federacijos. Tokiu atveju yra galimybė diplomatiniais kanalais telkti buvusias SSRS respublikas spręsti krašto išjungimo iš Rusijos federacijos sudėties klausimą, dėl minėto pažeidimo šį klausimą Rusijai dera kelti ir JAV su Anglija.
Pasak p. Kolontai, bolševikai sau kelia tik realias užduotis…
Tai, kad Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 74 sesijoje Gitanas Nausėda nieko nepasakė apie okupuotą Karaliaučių, nors užsiminė apie Ukrainos problemą, primena, jog Ukrainoje neužsiminta ir apie 1219 m. sudarytą taikos sutartį su Volyne, kuri primena ne tik karinę sutartį, bet ir buvusį baltišką Velinės (Велиня) vietovardį. Greta kitų duomenų Ipatijaus kronikoje rašoma, jog Vladimiras Didysis Valadimir, Visevalad netoli senovės gyvenvietės Velyn įkūrė miestą ir pavadino jį Vladimiru. Pagarba kalbos paveldui skatina vertinti tai, kas yra išblaškyta laike ir erdvėje.
Man labai patiko tokie gatvių pavadinimai kaip “TSRS 50-mečio”, “Komjaunimo” ir pan. … Idiotizmo viršūnė!!! ?
Не скажи, кума! Nori, nenori, kai tų gatvių prireikia, kai iškyla koks nors su jomis susijęs klausimas, tu vis tuos žodžius kartoji, kartoji, kartoji… Arba – girdi, girdi, girdi…. O smegenys įsidėmi, įsidėmi, įsidėmi… Žiūrėk, jau ir НЗ sandėlį smegenyse sausakimšai užpildė, jau ir pats vien iš tokių žodžių mintis ir sakinius formuluoji. Tik reikia laiko vaisiui subręsti.
??? ?
Šventynė / Schwentine upė teka per Kiel Vokietijoje ir šiandien.
Tai praradimas ar atradimas ?
Tikrai įdomu, čia net nieko keisti nereikia – Šventinė, bet įdomu ir tai kaip ta laisvoji en.wiki yra pildoma: o ten parašyta, kad šis upės pavadinimas Schwentine kilės iš slavų Sventana, na dar yra gale paminėta Baltų šventa, t.y. daroma išvada, kad pavadinimas jei ne slavų, tai balto-slavianinis iš mažosios raidės.
Puikus Filomenos pasiūlymas. Turi būti sudarytas vietovardžių žemėlapis kadastre ir įteisintas. Tik tai neturi būti įrankis naujoms (neva atkuriamoms) nausėdijoms atsirasti, bet jei tai neprieštarauja Žemės įstatymui, tai tokie vietovardžiai taptų privalomi.