Jūsų rankose naujas, vėl 100 puslapių apimties dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ numeris. Leidinyje atversti nauji Dzūkijos krašto nūdzienos kultūros gyvenimo, meno, istorijos puslapiai.
Skelbiami iki šiol nežinomi faktai apie partizanų kovas, menininkų likimus Dzūkijoje. Daug kitų įdomių žinių, įžvalgų. Skelbiami net 6 Lietuvos rašytojų sąjungos narių, žymių žurnalistų, kultūros darbuotojų tekstai. Žodžiu, daug įvairių temų. Kiekvienam skaitytojui – pagal pomėgį.
Dr. Rūta Latinytė rašo apie dzūkų kultūros šventės „Čiulba ulba“ palikimą: kviečia saugoti autentiškus vietovardžius. Tikėdami, kad vietovardžiai išliks, šventės rengėjai Eglė ir Rokas Kašėtos šiemet paskelbė, kad paties renginio kitąmet nebetęs.
Tolesnių veiklų, skirtų dzūkų kultūrai, Kašėtos kol kas neatskleidžia, bet jau yra žinoma apie rengiamus muzikos įrašus, atlikėjų šeimos koncertus ir nesiliaujančius dzūkų kultūros tyrinėjimus.
Šiemet Druskininkams sukako 230 metų. Žurnalo numeryje – dvi publikacijos apie kurorto istoriją, nūdzieną: žurnalistė Laima Rekevičienė kalbino Druskininkų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Laimą Žėkienę apie misiją bibliotekos, kuri tapo visapusiu kultūros židiniu, Nijolė Paserbskienė prisimena legendinį kurorto gydytoją dr. Algimantą Kačergių.
Kone kiekviename žurnalo numeryje pagerbiame pokario Lietuvos partizanų atminimą. Kraštotyrininkas, mokytojasas Albinas Jarmala, primena, kad dabartinio Lazdijų rajono teritorijoje buvo įsikūrusi Dainavos apygardos Šarūno rinktinė.
Kuklūs kryželiai, paminkliniai akmenys mena vietas, kuriose tragiškai žuvo kovotojai už Lietuvos laisvę. Apie keletą tokių vietų, esančių Lazdijų rajono Veisiejų seniūnijoje, išsamiame A. Jarmalos straipsnyje. Beje, žurnale pasakojama ir apie A. Jarmalą – nuolatinį dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ bendradarbį.
Žurnalistė Dalė Juknevičienė rašo, kad yra labai solidus Albino Jarmalos nuveiktų darbų vėrinys.
Veisiejuose gimęs ir augęs, čia gyvenantis A. Jarmala, geografijos mokytojas, nemažai metų vadovavęs Veisiejų vidurinei mokyklai, Lietuvos kraštotyros draugijos garbės kraštotyrininkas, Veisiejų krašto garbės pilietis, Kalendorių muziejaus įkūrėjas, knygų ir kalendorių autorius ir rengėjas.
Apie mokytojos Irenos Mortūnienės pomėgį tapyti rašo bibliotekininkas Petras Zurlys. Apie žurnalistą, rašytoją, daktarą Joną Vėlyvį, kuris žemišką kelionę baigė mylimojoje Dzūkijoje (Varėnos r.), – žurnalistas Vytautas Žeimantas.
Taip pat plačiai, savitai Alytaus teatro aktorės Eglės Juškaitės vaidmenis scenoje, gyvenimo įdomiausias akimirkas nušviečia žurnalistė Saulė Pinkevičienė.
Dzūkų kultūros tyrinėtoja Onutė Bradūnienė skelbia iki šiol nežinomus faktus apie Alytaus rajono Kančėnų kaime gimusią žymią poetę Onę Baliukonę (Oną Baliukonytę).
Fotomenininkai Algimantas ir Mindaugas Černiauskai plačiai pristato neseniai mirusio gabaus Varėnos rajono Gudakiemio kaimo medžio drožėjo Vytauto Šibailos kūrybą.
Ir šiame numeryje – dėmesys dzūkų paveldui. Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ vadovė Regina Rasimienė pasakoja apie kalvį, meistraujantį netoli Druskininkų, Juozą Kavaliauską.
Taip pat kiekviename žurnalo numeryje pristatome iškiliausius dzūkų kaimus. Šįkart – labai plačią Nedzingės kaimo panoramą. Teksto autorė Rita Vilčinskienė šiltai pasakoja apie šio bažnytkaimio veiklius žmones, Nedzingės bendruomenės sielą – Eglę Cickevičienę, kitus mielus nedzingėnus.
Na, ir, žinoma, koks dzūkų žurnalas būtų be dzūkiškų tekstų. Dzūkų tarme įvairias istorijas porina Irena Barysaitė-Verseckienė, Vanda Mockevičienė ir Danutė Kurkulionienė-Raistinė. Žurnale skelbiama druskininkietės poetės Dianos Paklonskaitės ir dažnai būnančio kurorte, čia turinčio būstą, Vytauto Kazielos poezija.
Iš Dzūkijos kilusių arba dabar čia gyvenančių – Daivos Molytės-Lukauskienės, Juozo Šikšnelio, Albino Čapliko ir Henriko Gudavičiaus proza. Šių metų „Poezijos pavasario“ laimėtojas poetas ir leidėjas Vytautas Kaziela recenzuoja poeto Česlovo Skaržinsko naują eilėraščių rinkinį „Prospektas“.
Na, ir nuolatinis dėmesys skiriamas Alytaus apskrities literatų kūrybai: skelbiami Varėnos rajono literatų klubo „Jievaras“ ir Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ narių eilėraščiai ir proza. Originaliai leidinio viršelį iliustravo fotomenininkas Algimantas Černiauskas.
Dėkingi projekto „Žurnalas „Dainava“ – dzūkų etninio savitumo sklaidos garantas“ finansuotojams – Lietuvos kultūros tarybai, Druskininkų, Alytaus ir Varėnos rajonų savivaldybėms!
Autorius yra Dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ redaktorius
“Vieškelio vingiais sukas berželiai, šypsosi Saulė danguje – mes esam dzūkai, girių karaliai, o karalienė – Dzūkija”. Ši graži daina lydi mane nuo pat jaunumės. Gražūs žmoneliai yra dzūkai. Juolab kad jie, kaip pietrytinė aukštaičių gentis, 7.275 m. pr. Kr. Vilniuje pastatė Jupiterio Griausmavaldžio šventyklą su Perkūno žinyčia šalia. Tai liudija dokumentinės dviejų dalių (ofsetas + e-formatas) knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) ofseto dalies 25 – 29 puslapių. turinys. Knygą internet. adresu “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt” už 24,99 Eu su pristatymu į namus (paštomatas) per 48 val. galima įsigyti nedelsiant. Pasididžiuokite, tad, dzūkai, kad jūs, o ne kas kiti, įkūrėte Lietuvos sostinę Vilnių.
Įdomu būtų paskaityti tuos “Dainavos” žurnalus internete. Ar yra kokia galimybė tam, čia nepranešama. Tai gal komentare galima būtų tą nurodyti.
Dėl tos, Rimgaudo minimo Jupiterio Griausmavaldžio šventyklos su Perkūno žinyčia, pastatytos 7.275 m. pr. Kr. Vilniuje, t.y. Dzūkijoje (beje, derėtų ‘dz’ rašyti minkštą – Dziukijoje – pavadinimas iš gugė – “lazda”), tai gidai apie tai turistams nieko nei kalba, nei parodo. Todėl knygos leidėjams derėtų nedelsiant pasirūpinti, kad ta žinia per turizmą būtų skleidžiama pasauliui ir atvykusiems turistams rodoma ir aiškinama, kaip tai archeologinių tyrimų duomenys patvirtintų.