Grupės bylą dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000“ teritorijose LVAT sugrąžino į pirmosios instancijos teismą.
Kaip jau žinoma Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateiktas Grupės skundas, kuriuo siekiama uždrausti plynuosius miško kirtimus „Natura 2000“ teritorijose.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019-03-12 nutartimi Grupės skundą priimti atsisakė. Šią nutartį grupę atstovaujantis advokatas Saulius Dambrauskas apskundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.
Birželio 28 d. Lietuvos Vyriausias administracinis teismas paskelbė savo nutartį.
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įstatymų nuostatas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2019-03-12 nutartį panaikino ir pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
„Taigi ginčas su teismu dėl vienos iš fundamentalių pilietinių teisių – teisės kreiptis į teismą – tęsiasi. Bylą sugrąžinus į pirmąją instanciją teismas greičiausiai vėl bus „per skystas“ priimti pateiktą grupės skundą ir tiesiog išnagrinėti keliamą teisės problemą. Teismas vėl nustatys naujus „trūkumus“: dabar pareiškėjai bus įpareigoti pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą ir nurodyti kuo jų pačių reikalavimai jiems galėtų būti naudingi ir kaip būtų apgintos jų teisės jeigu jų reikalavimai, vis dėlto, būtų patenkinti. Suprantama, kad tokį „teisinį kalambūrą” paprastam žmogui suprasti būtų sunku, tačiau mūsų TEISINGUMAS nėra skirtas paprastiems žmonėms, todėl ir suprasti čia nėra ko…“ – savo kandžių pastebėjimų nebeslepia S.Dambrauskas.
S.Dambrauskas atvirai mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija tiesiog pabandė išvengti tokios nutarties, kuri vėliau galėtų būti linksniuojama Europos Sąjungos institucijose: „todėl bylą jie, kaip „kamuoliuką“, vėl permetė atgal pirmajai instancijai faktiškai užprogramuodami ją analogiškai nutarčiai – taip ir vilkas sotus ir avis sveika, – t.y., pareiškėjų apeliacija kaip ir patenkinta, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimui kelias nėra atvertas, – gal būt tiesiog tikimasi, kad kai antrą kartą byla sugrįš į apeliacinę instanciją po to, kai pirmosios instancijos teismas grupės skundą priimti vėl atsisakys, burtai nebelems ją nagrinėti tai pačiai kolegijai ir tai jau taps kitos kolegijos problema …
Kaip jau ne kartą pabrėžė S.Dambrauskas pirmoji kliūtis siekiant apginti viešąjį interesą Lietuvoje – tai mūsų teismų sistemos „klampumas“ – giliai įsišaknijusi praktika, pagal kurią bet kokiu formaliu pretekstu teismai, dažnai tiesiog siekia nusišalinti nuo savo konstitucinės priedermės – Teisingumo vykdymo.
Į šią ydingą teismų praktiką aplinkosaugos srityje mes ir esame šiuo metu nusitaikę ir bandome ją pakeisti. Todėl didelės asmenų grupės reikalavimas ne tiktai turi papildomą socialinį svorį, bet vėliau, ir Europos Sąjungos institucijose, gali atkreipti dėmesį į mūsų teisinės sistemos spragas.
„Visiems dėkoju iki šiol palaikiusiems šias mūsų teisines pastangas ir nors nedidelėmis lėšomis parėmusiems Gyvo Miško portale paskelbtą Solidarumo fondą. Kviečiu ir prašau toliau mus remti, o kas galite, kviečiu vis dar asmeniškai prisijungti prie grupės skundo reikalavimų.“ – kviečia S. Dambrauskas, grupės advokatas.
Pvz., miškų prekeivos turi reikalą su medienos supirkėjais iš Vakarų. Arba su vietiniais jų atstovais.
Vakarų įmonės su savo teisininkų komandomis, turinčiomis 100-metės patirties kovoti su nelyginamai masiškesniais, kovingesniais Vakarų protestuotojais, draugiškai pasidalina savo patirtimi, pakonsultuoja aborigenų prekijus bei jų teisininkus, pamoko, kaip efektyviai ir pelningai dirbti, nežadinant palaimingai snaudžiančio teisingumo. Tokia a la frančizė.
Mūsų protestai jiems – kaip šlapių viščiukų pypsėjimas. Prasidės begalinis bylos stumdymas iš instancijos į instanciją. O prekyba sau vyks, kaip vykusi. Kaip žinia, mažiau patyręs „bėgikas” ilgesnių instancijų neatlaiko?
Iš mūsų perka Švedija. Nes skandinavų girios šventos ir neliečiamos. O suomiai bei Norvegija irgi iš mūsų superka? Už ką mums tokia parama, ilgai buvusi kaip ir slapta, tik neseniai netyčia į viešumą išslydusi? Kokiems tikslams ji skirta, per kokius projektus įsipasisavinama? Ar iš balos toks atlapakapšis jų kapitalizmas?
Švedų mokslininkų naujausio tyrimo išvados:
KLIMATO KAITAI sustabdyti nepakaks, kad bus 1,5% sumažintas CO2 išmetimas! Būtina skubiai papildomai užsodinti žemę miškais – ne mažesnį plotą, negu užima JAV teritorija. Ir nekirsti esamų. Tada, kai jau suaugs(!), jie bus pajėgūs „suvirškinti” 2/3 žmonijos dabar į orą išmetamų taršalų.
Taigis.
Lietuva mano, jog mūsų miškai ne mūsų pačių ir žemės sveikatai, o prekybai mediena tarnauti turi?
Tai kaip, ponai Skverneli, Mažeika – mažinsime mūsų medienos kainą, kad be konkurencijos taptume didžiausi Europoje jos eksportuotojai? Vperedi planety vsej?
Ar pasirašėte dėl Šiaulių bulvaro liepų išsaugojimo? –
peticijos.lt/visos/75281/issaugokime-brandziasias-siauliu-bulvaro-liepas/