Seime pagerbtas pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių aukų atminimas

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti.

Kviesdamas prisiminti 1940-ųjų, 1941-ųjų ir visų laikų Lietuvos laisvės aukas, savo nepalaužiama dvasia, tikėjimu ir sąžine kūrusias Lietuvos ateitį, tyla pagerbti jų atminimą Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė: „Prabėgę septyniasdešimt devyneri metai nuo Lietuvos okupacijos pradžios ir po metų prasidėję masiniai trėmimai nuolat primena skaudžią Lietuvos valstybės ir Tautos tragediją. Tai – artimųjų netektys, skausmas, kančios ir mirtys. Tai – valstybės kūrėjų, inteligentų, dvasininkijos, ūkininkų, jaunimo ir visų Lietuvos šeimų, istorijos bei kultūros naikinimas.“

Minėjime kalbėjęs Seimo narys, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, istorikas, profesorius Arūnas Gumuliauskas sakė, kad Lietuvos okupacijos bei naikinimo planai buvo kurpiami Kremliuje tuoj po 1939 m. sutarčių sudarymo su nacistine Vokietija: „Dar 1939 metų spalio 11 d. Maskvoje pasirašytas NKVD įsakymas Nr. 00122 ir parengtos instrukcijos apie „antisovietinio elemento“ likvidavimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Norėdami moraliai bei fiziškai sunaikinti lietuvių tautą, sovietai naudojo įvairią prievartą – terorą, smurtą, sovietizaciją, represijas, deportacijas.“

1941 metų birželio 14 d. buvusį Seimo narį, profesorių Arimantą Dumčių tuo metu dar net pusantrų metų neturintį kūdikį kartu motina ištrėmė į Altajaus kraštą. Šiandien kalbėdamas iš Kovo 11-osios Akto salės tribūnos jis vardijo vieną už kitą didesnius skaičius, vieną už kitą skaudesnes istorijas, kalbėjo apie šiurpą keliantį sovietų žiaurumą: „Mokytojas Alfonsas Andriukaitis šiurpą keliančiuose atsiminimuose „Bausmė be nusikaltimo“ 1973 m. aprašė protu nesuvokiamas gyvenimo sąlygas Užpoliarės salose, kurios „nesiskiria nuo vokiškųjų konclagerių, tik tie rusų buvo suorganizuoti tuoj po revoliucijos“. Taigi, nacionalsocialistai iš bolševikų perėmė žmonių naikinimo praktiką.“

Savo atsiminimais apie vaikystę, prabėgusią tremtyje, ir nesenai aplankytas tremčių vietas pasidalijo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Elžbieta Žibutė Bagdonienė šešerių kartu su tėvais, broliais ir seserimis 1949-aisiais ištremta į Sibirą, Irkutsko sritį: „Susiorientuoju ir atseku mūsų barako vietą. Pastebiu duobutes, panašias į apkasus. Tai po grindimis lietuviai buvo išsikasę rūsiukus, kur laikydavo bulves ir kitas daržoves. Skaičiuoju: pirma, antra, trečia duobutė. Čia mūsų kambarys. Čia mes lakstėme, čia vaikščiojo mama. Susijaudinimas nenusakomas.“

Lietuvių bendruomenės atstovas Klivlende Marius Juodišius, prisiminęs savo šeimos istoriją, pabrėžė būtinybę išsaugoti Amerikos lietuvių kultūrinį palikimą. „Pas mus, Klivlende, <…> kultūros dokumentavimo centras renka, išsaugo ir pateikia įvairią istorinę medžiagą, susijusią su Klivlendo lietuviais. Centro sandėlyje yra daugiau kaip 11 000 objektų – knygų, žurnalų, rankraščių, garso įrašų. <…> Tokius archyvus išlaiko ir kitos lietuvių kolonijos Amerikoje. Bet jei ta informacija nebus išsaugota ir gyvųjų liudytojų prisiminimai nebus skatinami kaip nors įamžinti, mūsų to laikotarpio išgyvenimai pradings“, – kalbėjo M. Juodišius.

Šiandien tremtinių ir politinių kalinių atminimas bus pagerbiamas ir tradicinėje atminties akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Šią dieną tremtinių ir politinių kalinių vardai, pavardės ir likimai garsiai bus ištariami net 12-oje Lietuvos miestų.

„Išleiskime savo Tėvynę iš ministerijų ir departamentų, nukelkime ją nuo paminklų, nustokime ją girdėti tik nudailintose, bet ne visada nuoširdžiose kalbose. Laikykime savo Tėvynę šalia kiekvieną dieną – nesvarbu, ar leidžiamės į ekspediciją, kur nuveiksime reikšmingus darbus, ar sėdame prie savo kasdienio darbo stalo. O tada visus darbus – tiek didelius, tiek mažus – dirbti bus kur kas paprasčiau. Tada mūsų ateities Lietuva bus grįsta tikėjimu, jog tiesa ir teisingumas nugali“, – minėjimo Seime metu visus užmegzti asmeninį santykį su Tėvyne kvietė labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ direktorė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė, akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ organizatorė, „Misija Sibiras’18“ ekspedicijos į Kazachstaną dalyvė Aistė Eidukaitytė.

2005 metais startavo jaunimo projektas „Misija Sibiras“. Ekspedicijų metu vykstama į tremčių vietas, tvarkomi tremtinių kapai. Patirtomis emocijomis ir įspūdžiais su minėjimo svečiais dalijosi „Misija Sibiras’16“ ekspedicijos į Igarką dalyvė Karolina Želvė ir „Misija Sibiras’17“ ekspedicijos į Irkutską dalyvis Liudas Šiukšteris, skaitę ištraukas iš ekspedicijų dienoraščių.

Renginio pabaigoje Seimo nariai tremtiniai Rimantas Jonas Dagys ir Julius Sabatauskas projekto „Misija Sibiras 2019“ ir Mažeikių rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos ekspedicijų į tremties vietas dalyviams perdavė Lietuvos valstybės vėliavas, kad jos būtų įteiktos ten gyvenantiems mūsų tautiečiams.

Minėjimo metu dainavo Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Muzikinio teatro studijų programos studentės.