Lietuvos vardo diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą

Sausio 12 d. Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymo pataisą, kuria nuspręsta papildyti atmintinų dienų sąrašą. Pagal naujas nuostatas kovo 9-ąją nutarta paskelbti Lietuvos vardo diena.
Už šį pakeitimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 13 Seimo narių.

Šia atmintina diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų istorinį įvykį, kuomet Lietuva buvo paminėta seniausiame rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje ties 1009 m. data. „Pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje. Prieš dešimt metų buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, tačiau ši data nebuvo įrašyta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių–istorinių įvykių įprasminimo minėtinų datų sąrašą. Ši data yra svarbi Lietuvos istorinei savivokai, nes pereinama iš bevardės egzistencijos į Vakarų civilizaciją pradžią. Minėdami pirmąją Lietuvos vardo paminėjimo dieną, kartu prisimintumėme ir Lietuvos daugiau kaip tūkstantmetę istoriją. Šios datos paminėjimas skatintų puoselėti istorinę atmintį, stiprinti Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, skirti daugiau dėmesio pristatant Lietuvą pasauliui“, – įstatymo projekto aiškinamajame rašte rašę Seimo narys, istorikas Arūnas Gumuliauskas.

Atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta, kad atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Jame į atmintinų dienų sąrašą įtrauktos 67 dienos.

Kovo 9-ąją buvo siūloma paskelbti Lietuvos diena

Verta priminti, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. grupė žinomų mokslininkų viešu kreipimusi buvo paraginę kovo 9-ąją į atmintinų dienų sąrašą įrašyti kaip Lietuvos dieną, o 2019-ųjų kovo 9 d. paminėti valstybės mastu kaip Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

„2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo metraštyje Lietuvos paminėjimo, aprašant 1009 metų kovo 9 d. įvykius. Esame įsitikinę, kad ši išskirtinė mūsų valstybei diena turėtų būti kasmet valstybės mastu iškilmingai minima prasmingais, išliekamąją vertę turinčiais valstybingumo akcentais, o 1009 m. kovo 9 d. data turėtų tapti svarbia mūsų valstybės gyvenimo gaire“ – tuomet rašė kreipimąsi pasirašę: akademikas Romualdas Grigas, signataras, prof. hab. dr. Bronius Genzelis, prof. dr. Gediminas Navaitis, prof. hab. dr. Ona Voverienė, prof. Audrius Klimas, prof. hab. dr. Libertas Klimka, prof. hab. dr. Antanas Tyla, prof. hab. dr. Algirdas Povilas Ažubalis, prof. hab. dr. Bronius Kuzmickas.

Kaip žinia 1997 metais  grupei istorikų ir archeologų  tuometinei Lietuvos valdžiai pasiūlius 2009 m. paversti džiaugsminga Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio švente remdamiesi tuo, kad XII ir XVI a. dokumentuose aprašytoje fanatiško krikščionybės platintojo Brunono Kverfurtiečio, dar vadinamo vienuoliu  Bonifacijumi ir jo palydovų nužudymo istorijoje buvo paminėtas ir Lietuvos vardas. 

Apie 1009 m. pradžią vienuolis Brunonas atvykęs į Prūsiją ir pakrikštijęs prūsų karalių Netimerą ir apie 300 jo valdinių, keliaudamas toliau į rytus su savo palydovais Prūsijos rytiniame paribyje 1009 m. vasario 14, ar pasak kitų šaltinių kovo 9 d., buvo nužudyti įsakius Netimerui pavaldžiam valdovui Zebedenui. Nukirsdinto Brunono galva, esą, buvo įmesta į upelį vardu Alstra. Teigiama, kad nužudytųjų palaikus išpirko ir palaidojo Lenkijos didysis kunigaikštis Boleslovas Narsusis.