Lietuvos televizija (LRT) baigia transliaciją iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo 70-mečio minėjimo Minaičiuose ir paleidžia reklamą. Balerina išsuka po pasaulį nuvilnijančią trispalvę, nuskamba žodžiai: „Lietuva yra visur, kur gyvena lietuviai. Pasaulio lietuvių metai.“
Lietuva yra visur?
O kur tuomet Anglija, Airija, Vokietija? Kokiai „lietuvai“ pasaulio lietuviai moka mokesčius – angliškai, vokiškai ar airiškai?
Ką iš tiesų propaguoja ši reklama? Pasaulio lietuvius ar Lietuvos valstybės sunykimą?
Kodėl žydai, tiek amžių klajoję „po visur“, dabar skelbia priešingai? Kviečia sugrįžti į Izraelį. Kaunasi už tą žemę iš paskutiniųjų. Nes jau „atsikando“ buvimo visur.
Ar matėte, kas užrašyta ant naujų lietuviškų pasų? Europos sąjunga – Lietuvos Respublika. Anksčiau rašydavo tik Lietuvos Respublika. Tikėtina, kad po tokių reklamų labai greit nebeliks ir tos į antrą eilę nustumtos „Lietuvos Respublika“.
Lietuva yra visur…
Tik ką darysim su Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje rašoma, kad Lietuvos valstybė yra čia, kad jos „teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius“ (10 str.)? Apie valstybę, kuri turi sienas ir kurios „sostinė yra Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė“ (17 str.).
Kodėl už čia gyvenančių piliečių pinigus išlaikoma Lietuvos televizija skleidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančią reklamą?
Sakysite, kad ši reklama – tai ne teisės objektas, o alegorija, meninė hiperbolė?
Tačiau kaip tuomet su kitomis mūsų meninėmis alegorijomis, kurios mokyklose iki šiol skiepijo ištikimybę ne abstrakčiai (globaliai), o konkrečiai Tėvynei?
Maironis: Graži tu, mano brangi tėvyne / Šalis, kur miega kapuos didvyriai / Graži tu savo dangaus mėlyne / Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.
Jonas Strielkūnas: Lietuva – ugnis, kurią kūrenam / Ir kurioj sudegsime visi / Kažkada iš Lietuvos atėję / Mes ir vėl sugrįšim Lietuvon.
Justinas Marcinkevičius: Tai gražiai skambėjo žodžiai / Laukas, pieva, kelias, upė / Tai gražiai iš jų išaugo / Vienas žodis – Lietuva!
Bernardas Brazdžionis (Vytė Nemunėlis): Kol švies tėvynei rytas naujas / Kol Vytis laisvę jai parneš.
Anzelmas Matutis: Ar jūs žinote / ar ne / Ką vadinam / Gimtine? / Mamą, tėtį / Mišką, lauką / Kvietį / Kur ant lauko auga / Vaivos juostą / Nemune / Juos vadinam / Gimtine.
Vincas Kudirka: Lietuva, Tėvyne mūsų, / Tu – didvyrių žemė.
Žemė. Pieva. Kelias. Nemunas. Kvietis. Mama, tėtis. Protėvių kapai. Didvyrių kapai. Ir ugnis – kurioj sudegė 19 ir 20 amžiaus sukilėliai, savanoriai, partizanai, mūsų amžininkai Sausio 13-ąją.
Ko verta jų auka, jei Lietuva yra visur? Kam tiek „vargo, kančių pritirti“, jei atėjus negandai skuodi pro sieną ir taip gelbėji ne tik save, bet ir Lietuvą? Tą, kuri yra visur. Kurią išsineši kišenėje.
Kokia menine išraiška, kokia Tėvyne tikėti nūdienos moksleiviui?
Kaip šios reklamos kūrėjai ir transliuotojai pakomentuotų Vytauto Didžiojo universiteto medicinos mokslų studento, 21-erių partizano Liongino Baliukevičiaus „Dzūko“ žodžius, parašytus lietumi permirkusiame kelių kvadratinių metrų bunkeryje: „Aš dažnai pagalvoju, kas gi Tu esi, mano Tėvyne? Kodėl tavo vaikai tokie keisti, tokie savotiškai užsispyrę? Iš kur toji didelė pasipriešinimo jėga teka? Aš jaučiu, jog savo kraštą pamilstu vis labiau ir labiau. Jeigu man šiandien kas pasiūlytų laisvę Amerikoje, aš neišvažiuočiau. Geriau žūti čia garbingai kovojant, negu rankas sudėjus laukti kažko iš kažkur nukrintant. Galiausiai mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės neapleidom. Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį“.
P.S. O gal ši reklama paprasčiausiai skirta propaguoti daugybinę pilietybę? Tuomet ji prieštarauja ir Konstitucijai, ir Referendumo įstatymui – agitacijos laikas už daugybinę pilietybę dar neprasidėjęs.
Teisinga mintis,už šią reklamą liberjungendą apskūsti rinkimų komisijai,arba prokurorui.
Trumpiau ir aiškiau neįmanoma. Pasidalinau per feisbuką.
Kaip minėjo Kęstutis (alkas.lt) , menkystos paėmė Lietuvos švietimą . Tai ir matome kur nuvedė.
Tokie teiginiai kaip „Lietuva yra visur, kur gyvena lietuviai“ yra mankurtiška propaganda, kurios tikslas – sunaikinti žmonių supratimą apie tautą ir tėvynę, panaikinti tautas ir tautines valstybes, paversti žmones tėvynės neturinčia „judria darbo jėga“.
Stanciką dabar retai matau parašiusį, bet kokybė nuo to neprastėja.
Sveikatos tamstai ir .. su pavasariu !
Beje, ir Vilniuje, LIETUVOS SOSTINĖJE.
Dar Baltušis sakė, jog pasaulyje daugiausia žvirblių ir lietuvių. Nežiūrint į tai – Lietuva yra čia. Jei jos ČIA nebūtų, tai jie, tie, kaip žvirbliai pasklidusieji, nebūtų lietuviai. Būtų nulis be kilmės, kuriam jokiame žemės kampelyje nėra nieko savo, brangaus.
Žmogaus atmintis trumpa? (Žinoma, jauni dar nė neturi ką prisiminti). Ir ką čia man taip primena noras „visą pasaulį karštai apkabinti”? Kieno buvo šūkis „Apsistosim, kai raudonu žiedu VISA žemė skaisčiai sužydės!..”? Kas stengėsi, kas darė viską, kad kuo daugiau žemės raudonai „žydėtų”, todėl savo gyventojus skurde laikė, o ir lageriuose už dyką dirbti vertė, nes pastangos „pražydinti” pasaulį, kruvino chaoso kėlimas tada brangiai kainavo, o dabar dar daugiau kainuoja?
Didžioji SSSR biudžeto dalis tam buvo skiriama – kariniams vidaus konfliktams, atseit, „revoliucijoms” Afrikoje, streikams Vakarų šalyse – ir viskas už Kremliaus dovanojamus pinigus – taip pat ir abiejų Amerikų, Europos, Afrikos dažniausiai Kremliaus ir įkurtų „komunistų partijų” vadams.
Brandaus amžiaus žmonės prisimena, kaip Maskvos universitete buvo rengiami kitų žemynų komunistų partijų vadai, kaip vėliau jie būdavo į Maskvą instruktažams ir atgal skraidinami. kaip tose šalyse būdavo perversmai rengiami, kaip ne itin klusnūs partijų sekretoriai būdavo nužudomi (jei ne Čiombė ir Mobutu, tai Lumumba gyvas būtų), ir daug daugybė visokių „kaip”… Vėliau Kremlius puikiai naudojosi disidentais – netruko organizuoti savų „disidentų pabėgimus”, kurie Vakaruose kūrė kgb „filialus” įv. Vakarų įmonėse, žiniasklaidoje, kai ten įsidarbindavo„pabėgę nuo persekiojimo specialistai”…
Šimonytė dar per jauna, negali viso to prisiminti – kaip net rusų humoristai šaipėsi iš „советский мирный трактор/атом” ar dar ko nors, kas buvo naudojama įtakos Vakarams darymui. Tačiau naudosis perdarytais senais Kremliaus lozungais, būtent juos įsivaizduoja esant nauja idėja, vedančią į pasaulio pažangą…
Bijau, kad Vakarai labai klysta tikėdami, jog tai jų pačių „liberalios” idėjos, stumiamos su liberalizmo, su ŽT kauke – pažangiomis skelbiamos, bet su žmogiškumu ir logika bendro neturinčios 🙁 Kad ir ta – apie pasaulį be tautų, be moralės, be tradicijų, valdomą „pažangaus” chaoso… Jie net nepastebėjo, jog pas juos jau seniai siautėja „liberalizmo” diktatūra. „Вы ещё хлёбнете своей независимости”, vizito metu išpranašavo aiškiaregis Gorbis.
Kai gamtos padaras patenka į mirtiną pavojų, tačiau jo gyvybiniai ištekliai dar neišsemti, įsijungia savisaugos instinktas, ir jo savigynos veiksmų valdymą perima gamta. Tai NATŪRALI reakcija. Žmogus – gamtos padaras. Žmonių tauta – irgi. O kai tautoms kyla mirtinas pavojus? Jos neišvengiamai ima gintis. Tai irgi NATŪRALI reakcija. Todėl visais kanalais – per „ŽT”, per visas įmanomas angas jaunimui kemšamas menkavertiškumo kompleksas, saviniekos, niekingos tautos be kilmės jausmas ir „neginčytina tiesa” apie būtinumą atsisakyti nacionalinių tėvynių, būtinumą tapti gyviais be tautybės – kad tik būtų sunaikintas tautinio tapatumo savigynos instinktas jaunimo.
Gerb. Žemyna, Kiek aš prisimenu, jei neklystu, Lomumbą nužudę Čiombė ir Mobutu buvo Amerikos draugai/
Argi svarbu faktai – svarbu, jog yra ant ko kaltę suversti po to, kai pasidarbavai, kad toje šalyje neramumai ar net perversmas kiltų!
‘.. Kam tiek „vargo, kančių pritirti“, jei atėjus negandai skuodi pro sieną ir taip gelbėji ne tik save, bet ir Lietuvą? Tą, kuri yra visur. Kurią išsineši kišenėje..’
🙂 labai taikliai ir samojingai. O pati ‘akcija’, be abejo, visiskas absurdas, ir jos teiginiai visiskas nesusipratimas. Kazkam reikia issivaiksciojusios Lietuvos, ir idomiausia kad tai daro musu visu mokesciais islaikoma LRT. Normaliai mastant- kazkoks nesusipratimas
Tai pavaldinio lojalumas ir paklusnumas viršininkui, būdingas valdžios žmogui ir biurokratui. Anais laikais jie lankstėsi Maskvai, dabar Briuseliui.
Jeigu valdžią turėtų ir piliečiai (ne tik teisę rinkti, bet ir atstatydinti), tada būtų kitaip…
Man tai atrodo jog sovietinis mentalitetas yra didziausia piktzole Lietuvoje , kuri giliai isisaknijusi ir niekaip nenori prasidanginti. Nes mes esame iprate kaltinti valdzia , bet tarpusavio santykiuose darbe ar kitur vyrauja nepasitikejimas , principas nugrezti kita pirmiau nei tave nugres. Puikus pavyzdys : Darbdavys , daznas stengiasi kuo greiciau “uzkalti” milijonus , darbuotojus isnaudoja , vercia dirbti vergiskomis salygomis ir kai daug kur taip yra net eilinis darbuotojas bijo kur nors eiti kitur nes 3 , 4 , 5 , 6 , 7 darbas ir vis tas pats. Tai priliepiama neimusti pinigu i kasa , tai ipilti klientam skiesto geralo (Kad sutaupyti) , masinas taisant ideti panaudotas dalis ir iskaiciuoti it butu naujos ir pan. Machinacijos ant kiekvieno kampo. Tas noras ir siekis kuo greiciau pralobti. To pasekoje tiek policijoje , tiek teiseju , prokuroru sluoksniuose iprasti kysiai , ligoninese kysiai uz “VIP” paslaugas. Ir tai va yra norma. O tik pranesk ar iskusk kazka su korupcija klius ir paciam gal net labiau nei tam aferistui. Kas yra jaunas tas emigruoja aisku prie to prisideda ir valdzia , kuriai nusispjauti i savus piliecius. Matyt rupi labiausiai kaip praplauti ES lesas. Jeigu rupetu tautiskumas , galvotu apie musu liaudi tai butu daromi darbai , o ne vien tusti zodziai. Skatintu jaunima kurti seimas , subsidijuoti busto paskolas. Lietuva yra muostabi salis , bet zmonu ne viena karta yra su didele piktzaizde ir kelias i tikrai klestincia Lietuva yra labai ilgas ir nelengvas. Kalbu ne apie Valdanciuju lozungus ir blizganti fasada , o apie jaunus lietuvius kuriancius cia seimas , gyvenancius cia. Kovojancius ne tik uz savo salies laisve , bet uz paciu teises ir teisinguma. Ir tikrai mylincius si krasta , turincius laisve nevarzomai veikti ir realizuoti savus siekius.
Aistis kalbi daug plačiau nei šio straipsnelio tema. Kalbi apie egoizmo apraiškas. “Visų pirštai į save lenkti” – ne tik tarybiniais laikais. Šis padaras (ego) ir Afrikoje – ego. Jam būtinas apinastris.
Geros įžvalgos. Tai kur yra ta liberalų-konservatorių Lietuva? Airijoj? Norvegijoj? Argentinoj? Kažkiios nesąmonės.
Tūkstančius metų protėviai gynė kalbą ir žemę, kurioje mūsų tauta gyveno. O dabar sako, kad nesvarbu kur gyvename. Visai nusišneka taip sakantys.
Lietuva yra viena, yra nedaloma, ji yra čia – prie Baltijos jūros prisiglaudusi, Nemunu ir Nerimi įrėminta, Aukštaitija, Dzūkija, Sūduva, Žemaitija paženklinta.