Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Tautos atminties sargybiniai

Ona Voverienė, http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva
2012 07 22 12:42
0
Tautos atminties sargybiniai

K.Račkauskas. Tautos atminties sargybiniai | Nuotr. iš asm. O.Voverienės archyvoTaip pavadinta naujausia istoriko, Tėvynės pažinimo draugijos pirmininko dr. Kazio Račkausko knyga, išleista „Gimtinės“ leidykloje 2012 m. Prieš ją buvo „Aukštadvaris“ (sud. K. Račkauskas, V., 2002); „Mano tėviškė“ (V., 2002); „Žvilgsnis į Bekštonis“ (2005); „Lietuvos deimančiukai“ (V., 2008); „Tautotyros pradmenys“ (V., 2008); „Bekštonys“ (2009); „Paparčių šviesos židinys“ (V., 2010); „Tautotyros savanorių darbai“ (sud. K. Račkauskas, bibliografinė rodyklė, V., 2009) ir

Knyga „Tautos atminties sargybiniai“ skirta atminti Tadui Daugirdui (1852–1919), tautotyros pradininkui Lietuvoje, archeologui, muziejininkui, paveldosaugininkui. Išleista mokslininko 160-jų gimimo metinių proga.

Nežinau ar šitame, juolab XIX šimtmetyje Lietuvoje buvo minimi ankstesni Tado Daugirdo jubiliejai. Juk ir aname šimtmetyje Lietuvos kultūroje dominavę sovietiniai interna-cionalistai, ir dabar valdžios remiami ir dominuojantys – globalistai-kosmopolitai, sudarantys galingas viešosios ir mokslinės žiniasklaidos propagandines pajėgas, stengiasi iš Tautos atminties išrauti tautinę savimonę, iš moksleivių programų – Tautos istoriją ir didžiųjų mūsų Tautos vyrų ir moterų žygdarbius, kuriant ir stiprinant mūsų Tautos valstybę ir kultūrą. O ką jau ir bekalbėti apie tautotyros mokslą ir jos tyrėjų pastangas gaivinti mūsų tautotyros istoriją, jos didvyrius ir kurti jos teoriją, mūsų Tautos išlikimo globalėjančiame pasaulyje pamatą. Tą patyriau, kaip sakoma mūsų liaudyje, – savu kailiu. Savo varganomis, daug metų taupytomis lėšomis, išleidusi knygą „Tautotyros etiudai“ (V., 2011), joje pateikusi lietuvių tautotyros istoriją ir teorijos pradmenis, visiškai netikėtai sužinojau lietuvybės sklaidos ir jos įsitvirtinimo Lietuvoje situaciją 2012 metais: Vilniuje buvo nupirkta 14 knygų, Kaune – 220, Elektrėnuose – 16, Alytuje – 56. Kitos Lietuvos vietovės šia knyga nesusidomėjo, nors apie ją buvo skelbta ir internete, ir viešojoje spaudoje. Suprantama, tai tik vienas – visiškai kuklutis eksperimentas, tačiau jo rezultatai beveik visada pasitvirtina ir rinkimuose į Seimą. Lietuvybės Lietuvoje mažai beliko. Beje, šiame straipsnyje ne apie tai.

Genialusis vokiečių tautos poetas ir mąstytojas J. W. Gete savo laiku rašė, kad „iš visų mokslų – pats nuostabiausias yra istorija, nes ji į gyvenimą grąžina mirusiuosius“. Su jais, istorijos atgaivintaisiais, galime bendrauti, tartis, klausytis jų patarimų, nusikėlę nuo knygų lentynėlės knygas su jų mintimis ir svajomis, nerealizuotais planais. O mūsų istorikas Zenonas Ivinskis atrado dar ir kitą tiesą: „Žmogus, peržengęs 100 metų atminties barjerą, sugrįžta į gyvenimą amžiams.“ Istoriko, kruopštaus, kantraus ir labai gilaus tyrinėtojo Kazio Račkausko pastangomis ir dėka jau daug metų gaivinama bajorų Daugirdų giminės, daug nuveikusios Lietuvos valstybingumo ir Tautos dvasios tobulinimo labui, palikuonio mokslininko, archeologo Tado Daugirdo atmintis. Kazio Račkausko knyga „Tautos atminties sargybiniai“ atveria Lietuvos jauniesiems istorikams galimybę plačiau, išsamiau ir objektyviau tirti Lietuvos praeitį per vienos Lietuvos bajorų –Daugirdų – šeimos istoriją. Knygos epigrafu istorikas pasirinko paties Tado Daugirdo mintį: „Gerai yra svetimas šalis pažinti, o savoji – tai jau priedermė“. Knygos struktūra – nuosekli ir logiška, jungianti pratarmę, keturis skyrius („Tautotyros santalkos pirmtakas“, „Amžininkai apie Tadą Daugirdą“, „Tauta ir jos pažinimas“ ir „Tėvynės pažinimo draugija 2007–2012“) ir priedus, ženklinančius tautos pažinimo draugijos ateities planus ir jų realizavimo metodus. Knyga nedidelės apimties – 80 puslapių su 29 iliustracijomis, išleista minkštais viršeliais, su Tado Daugirdo portretu, nutapytu 1910 metais jo bičiulio dailininko Antano Žmuidzinavičiaus.

Knygos pratarmėje aptariama Tėvynės pažinimo draugijos veikla 1989–2012 m. ir jos per 23-jus metus atlikti darbai. Jų aruodas stebėtimai gausus ir akademiškai profesionalus. Prieš gerą dešimtmetį užsukusi į Tėvynės pažinimo draugijos vieną iš konferencijų pasidairyti likau apstulbinta išvydusi jos ariamus tautotyros dirvonus ir tikruosius tautotyros darbininkus – ne žodžiais, bet darbais gaivinančius tautos savasties lobyną. Bemaž mano akyse buvo surengtos kelios tautotyros talkos – paskelbti ir realizuojami septyni pažintiniai projektai, ekspedicijos, akcijos, parašytos ir išleistos 24 knygos, organizuota 12 jų sutiktuvių; 1989–2009 metais Tėvynės pažinimo draugijos entuziastų leistas mėnraštis „Gimtinė“, kuriame buvo publikuota per 6 000 straipsnių, gaivinančių mūsų kultūrinio paveldo atmintį. Tarp kitų autorių straipsnių buvo paskelbta ir kelios dešimtys mano, vėliau gulusių į knygos „Tautotyros etiudai“ pamatą. „Gimtinė“ visus tuos 20 metų buvo redaguojama visur suspėjančio, visiems atrandančio gerą, padrąsinantį ir paskatinantį žodį istoriko K. Račkausko. Jo ir „Gimtinės“ dėka tautotyra rimtai ir jau, matyt, ilgam įsitvirtino Lietuvos etnologijos mokslo sistemoje, išugdyta, ko gero pirmoji Lietuvoje tautotyrininkų mokykla, iki šiol produktyviai ir pasiaukojančiai dirbanti ir stovinti Tautos kultūros paveldo sargyboje, aktyviai bendradarbiaujanti naujoje Tėvynės pažinimo draugijos iniciatyvoje tęstiniame moksliniame leidinyje „Tautotyros metraštis“ (1-asis jo tomas išleistas 2010 m.; antrasis – 2011 m.; dabar rengiamas 3-sis tomas, kuris bus datuotas 2012 metais). Pirmajame knygos skyriuje „Tautotyros santalkos pirmtakas“ pateikta išsami mokslininko, archeologo, muziejininko ir tautotyros pradininko Tado Daugirdo biografija. Jos nekartosiu, nes išsamiai pateikiau visiškai neseniai publikuotame straipsnyje „Šaknys ir atžalos“ (Mokslo Lietuva. – 2012 m. gegužės 3 d, Nr. 9 (475), p. 10; gegužės 17 d., Nr. 10 (476), p. 11). Šiame skyriuje taip pat pateikiama Tėvynės pažinimo draugijos įkūrimo priešistorė ir pirmieji jos istorijos įdomūs ir dar neskelbti puslapiai.

1919 m. gegužės 28 d. Lietuvos švietimo ministras Juozas Tūbelis Kaune sušaukė pasitarimą dėl valstybės paminklų priežiūros ir globos. Tą dieną buvo įsteigta Valstybės archeologijos komisija. Jos pirmininku buvo išrinktas dailininkas, archeologas ir muziejininkas Tadas Daugirdas, nariais gydytojas archeologas Vladas Nagevičius ir inžinierius V. Verbickas. Šiai komisijai buvo pavesta rūpintis ne tik kultūros paminklų registracija, apsauga ir tyrimu, bet ir muziejais, archyvais. Jėgų ir finansinių galimybių buvo nedaug, todėl nuspręsta į Komisijos darbą pagalbininkais įtraukti visuomenę. Tadas Daugirdas 1919 m. rugsėjo 16 d. posėdyje pasiūlė tą visuomeninę organizaciją pavadinti Senovės paminklų mylėtojų draugija; kitame posėdyje, vykusiame spalio 2 d., buvo pasiūlyta vadinti ją, atsižvelgiant ne tik į senovės paminklų apsaugą, bet ir tų dienų aktualijas, patraukliau – Krašto pažinimo draugija, bet po ilgų diskusijų 1919 m. spalio 2 d. buvo apsistota prie pavadinimo Tėvynės pažinimo draugija. Deja, tos draugijos iniciatorius ir jos spiritus movens Tadas Daugirdas 1919 m. lapkričio 1 d. mirė (palaidotas šeimos kape Ariogaloje).

1919 m. gruodžio 12 d. buvo sudaryta nauja komisija Tėvynės pažinimo draugijos įstatams sudaryti. Į ją įėjo Eduardas Volteris, V. Nagevičius, prel. Antanas Dambrauskas, gamtininkas Tadas Ivanauskas, dailininkas Kajetonas Sklėrius, psichologas ir pedagogas Jonas Vabalas-Gudaitis ir botanikas Liudas Vailionis. Kaip dažnai atsitinka tarp mūsų lietuvių, tada kilo klausimas ir nesibaigiantys ginčai, kokiai valdiškai institucijai Tėvynės pažinimo draugija turi priklausyti, ar turi ji būti savarankiška visuomeninė organizacija. Galiausiai bendru sutarimu Tėvynės pažinimo draugija buvo priskirta Lietuvių mokslo draugijai. Atrodo, čia ji tuo metu ir „ištirpo“. Prasidėjo naujai Lietuvos valstybei sunkūs laikai – bolševikų invazija, tuometinės militaristinės Lenkijos išdavikiška Vilniaus krašto okupacija, Lietuvos valstybės institucijų kūrimo darbai, Nepriklausomybės karų ir jos priešų nusiaubto Lietuvos ūkio atkuriamieji darbai ir t. t. Tų įvykių sūkuryje, matyt, jau nebuvo nei kam, nei kada galvoti apie Tėvynės pažinimo draugijos kūrimo ir jos puoselėjimo veiklą. Ji buvo atkurta tik 1989 m. spalio 2 d. knygos autoriaus istoriko dr. Kazio Račkausko iniciatyva. Jam pavyko suburti kelis šimtus tautotyros entuziastų, visuomeninkų ir atgaivinti Tado Daugirdo įkurtą ir jo idėjų sparnuojamą Tėvynės pažinimo draugiją.

Antrame skyriuje knygos autorius, gerokai pasėdėjęs archyvuose ir sąžiningai nušluostęs dulkes nuo daugelio jo bylų apie prieškario Lietuvos mokslą ir kultūrą, surado ir paskelbė Tado Daugirdo bendražygių kalbas prie jo kapo 1919 m. lapkričio 1 d. Paskelbtos jo bendražygių V. Nagevičiaus, Vaižganto, Balio Sruogos ir istoriko J. Puzino kalbos. Jose pateikiami duomenys, patikslinantys ir praplečiantys žinias apie visą Daugirdų šeimą ir patį Tadą Daugirdą, nemažai dėmesio skiriama ir jo inicijuotai Tėvynės pažinimo draugijai. V. Nagevičius savo kalboje pažymėjo, kad Tado Daugirdo įkurtoje „Tėvynės pažinimo draugijoje“ buvo projektuota įkurti skyrius ir vykdyti archeologijos, etnologijos ir etnografijos, karo, gamtos ir liaudies meno krypčių tyrimus. Savo kalboje V. Nagevičius paminėjo bendražygio, Tėvynės pažinimo draugijos pirmininko kategorišką nusistatymą nesilankyti Lenkijoje po to, kai J. Pilsudskis niekšiškai okupavo jo tėvų godotą ir saugotą Lietuvos žemę, Vilniaus kraštą. Apie Tado Daugirdo iniciatyvą ir jo nenuilstamas pastangas, jau sunkiai sergant, įkurti Tėvynės pažinimo draugiją savo kalboje rašė ir istorikas J. Puzinas, pabrėžęs, kad vienas iš draugijos  uždavinių, ypač Tado Daugirdo akcentuojamų, turėjo būti Lietuvos priešistorinių paminklų, užgrobtų lenkų ir išvežtų į Lenkiją, inventorizavimas ir būtinas jų grąžinimas į Lietuvą. Istorikas J. Puzinas savo kalboje pažymėjo: „Nors Daugirdas buvo išauklėtas lenkų kultūros įtakoje, tačiau begyvendamas Lietuvoje ir betyrinėdamas jos praeitį taip pamilo Lietuvą, jos senovę, tautos meną ir žmones, jog visą gyvenimą dirbdamas Lietuvai, liko nuoširdus ir karštas lietuvis“ (Kazys Račkauskas. Tautos atminties sargybiniai. – V., 2012. – P. 30). Knygoje pateikiamas platus literatūros, panaudotos šiam skyriui parengti, sąrašas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime: konferencija „Tautos ir jos kultūros gyvybė Lietuvos kaime“ (tiesioginė transliacija)
  2. Naujas leidinys „Tautotyros metraštis“
  3. E. Paškevičiūtė – Kundrotienė. Tautotyros etiudai – iššūkis kosmopolitinei nihilistinei mąstysenai
  4. Kaune bus pristatyta profesorės Onos Voverienės knyga „Tautotyros etiudai“
  5. Dėmesys Lietuvos kaimui (video)

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

2021 02 26
Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

2021 02 23
V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

2021 02 23
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
K. Škirpa: Ta knyga bylos visiems ir visais laikais…

K. Škirpa: Ta knyga bylos visiems ir visais laikais…

2021 02 20
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojais-lrp.lt nuotr.

Pirmoji pora dėkojo nacionalinių premijų laimėtojams: Esate tautos pasididžiavimo žiedas

2021 02 16
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

D. Pakštienė. Arvydo Juozaičio knyga „Kauno saulė“

2021 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26
Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė
Lietuvoje

Lietuvos bankas įspėja apie padažnėjusią sukčių veiklą

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
  • Perkūnas trenktų - apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Vaje! apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
  • URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams
  • Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1588; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 1006; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 873; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 806; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 675; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 669; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

by Kristina Aleknaitė
2021 02 26
2
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

Dažnai naujoviškus sumanymus lydi žmonių nerimas ir abejonės, ne išimtis – miestų kultūrinės vietos. Lietuvoje gausu pavyzdžių, kai noras atnaujinti...

Skaityti toliau

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
0
Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius turi didelę ir atvirą širdį, išsiilgusią meno ir kultūrinių nuotykių – kultūros projektams remti paskirstė 577 tūkst. eurų –...

Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

by Kristina Aleknaitė
2021 02 23
11
V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

Švenčiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo 103-ąsias metines, kaip ir kiekvienais metais, ypatingais pagarbos ženklais buvo pagerbti ir Lietuvos nacionalinio kultūros ir...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
  • Perkūnas trenktų - apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Vaje! apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines (video)
  • Šaltis - kilmės ženklas? apie S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje
Kitas straipsnis
Signataras Romualdas Ozolas padovanojo tėviškės mokyklai asmeninę biblioteką

Signataras Romualdas Ozolas padovanojo tėviškės mokyklai asmeninę biblioteką

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai