Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo neeilinį XVII a. Vilniuje sukurtą stalinį laikrodį

[autorius]

[papildyta]

0
Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo neeilinį XVII a. Vilniuje sukurtą stalinį laikrodį

valdovurumai.lt nuotr.

valdovurumai.lt nuotr.
valdovurumai.lt nuotr.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir visos Lietuvos kultūros paveldo nacionalinius rinkinius papildė įspūdinga Kalifornijoje (JAV) gyvenančio lietuvių išeivijos teisininko, visuomenininko ir dosnaus mecenato Donato Janutos dovanota muziejinė vertybė – žinomo ir nagingo laikrodžių meistro Johano (Hanso) Klaseno (Johannes (Hans) Klassen) 1638 m. Vilniuje sukurtas stalinis laikrodis.

Laikrodžių meistras J. (H.) Klasenas yra gyvenęs ir dirbęs Vilniuje apie 1638–1655 metus. Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad 1655 m. Johanas (Hansas) Klasenas kartu su kitais vokiečių kilmės Vilniaus laikrodžių meistrais (Jokūbu Gierke (Jacob Gierke, Gierck, Giercke, Gierkiewicz, Jerkiewicz) ir Johanu Šaireriu (Johan Scheirer; Scherer, Scheur, Scheurer)), taip pat garsiais auksakaliais ir kitais menininkais bei amatininkais, artėjant Maskvos kariuomenei, paliko Lietuvos sostinę ir išvyko į Karaliaučių. Ten juos priėmė ir globojo Prūsijos kunigaikštis Frydrichas Vilhelmas (Friedrich Wilhelm, 1620‒1688).

Mecenato D. Janutos dovanotas 1638 m. Vilniuje pagamintas stalinis laikrodis yra neeilinė vertybė. Įrašas jo viduje („Johanes Kllassenn fecit Willna 1638“) neabejotinai rodo, kad šis konkretus laikrodis sukurtas Vilniuje 1638 metais. Kol kas tai vienintelis žinomas šio meistro kūrinys, saugomas Lietuvoje, kaip ir kito Vilniuje kūrusio laikrodžių meistro Johano Šairerio XVII a. I p. sukurtas laikrodis. Abu jie yra Valdovų rūmų muziejaus rinkiniuose ir rodomi Valdovų lobyno ekspozicijoje.

Yra žinoma, kad J. (H.) Klaseno laikrodis buvo teisėjo Vareno Šepro (Warren Shepro) kolekcijoje, 2001 m. parduotas Niujorko (JAV) aukcione „Sotheby’s“. Antrasis žinomas Johano (Hanso) Klaseno XVII a. II ketvirtyje pagamintas laikrodis saugomas Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje (Lenkija). Trečiasis laikrodis, datuotas 1652 m., 2010-aisiais buvo parduotas Londono (Jungtinė Karalystė) aukcione „Bonhams“.

valdovurumai.lt
valdovurumai.lt

Valdovų rūmams dovanotas laikrodis sukurtas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1632–1648) Vladislovo Vazos valdymo laikais. Yra žinoma, kad panašiu laikotarpiu, kai buvo sukurtas šis laikrodis, valdovas lankėsi Vilniuje. Kas buvo laikrodžio užsakovas, kol kas nustatyti nepavyko. Ankstyvojo Baroko epochoje kūrusių Vilniaus laikrodininkų (lot. horologifex, lenk. zegarmistrz) klientai minėtu laikotarpiu galėjo būti turtingesni Vilniaus miesto pareigūnai (vaitai, burmistrai ir tarėjai, suolininkai, raštininkai), pirkliai arba amatininkai, tačiau to meto laikrodžiai (ypač aukšto meninio lygio, sukurti garsių meistrų; pavyzdys – J. (H.) Klaseno laikrodis) buvo reta ir labai brangi didikų ir bajorų rezidencijų puošmena.

„Šis, kaip ir J. Šairerio arba J. Gierkės laikrodžiai, be kita ko, labai aiškiai liudija, kad XVI–XVII a. pirmos pusės Vilnius buvo europinio lygio meno ir technikos centras, savo dirbiniais galėjęs konkuruoti su tokiais miestais kaip Niurnbergas, Augsburgas, Praha arba Krokuva. XVII a. vidurio karų su Maskva ir Švedija metu labai daug Vilniuje iki tol sukurtų meno ar technikos vertybių buvo išgrobstyta arba sunaikinta. Todėl šiandien dažnai net sunku įsivaizduoti, koks turtingas buvo šis paveldas. Kiekvienas naujas lituanistinis atradimas ir susigrąžinimas į Lietuvą, kaip ir šis J. (H.) Klaseno laikrodis, leidžia bent iš dalies kompensuoti istorinius praradimus ir adekvačiau įvertinti Vilniaus, kaip svarbaus europinio kultūros ir meno centro, reikšmę iki XVII a. vidurio Maskvos invazijos“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, dėkodamas mecenatui D. Janutai už šią ypatingą dovaną.

valdovurumai.lt nuotr.
valdovurumai.lt nuotr.

Keturkampio laikrodžio ciferblate pavaizduotas peizažas – matyti upė, medis ir tolumoje ant kalno stūksanti pilis. Atsižvelgus į faktą, kad laikrodis pagamintas Vilniuje, galima daryti nedrąsią prielaidą, kad laikrodyje galėtų būti vaizduojama ir Vilniaus Aukštutinė pilis (XVII a. panoramose pilies mūrai vaizduojami panašiai, kaip ir ant laikrodžio ciferblato esančiame paveiksle). Pirmajame plane matyti dviejų žvejojančių vyrų, žvelgiančių į pilies pusę, figūros. Vienas iš vyrų sėdi su meškere ant kranto, kitas (taip pat su meškere) stovi po medžiu. Vyrai dėvi XVII a. pirmajai pusei būdingus drabužius. Tarp žvejų matyti medinė tvorelė ir pintinė žuvims dėti. Antrajame plane pavaizduota upė. Joje – dvi valtys. Viena iš jų turi burę, o centre išraižytoje valtelėje matyti irkluotojas. Greta šios valties, kairėje pusėje, išraižytas paukščių (ančių?), plaukiančių link kranto, būrys. Fone, kaip minėta, ant kalno matyti pilis.

Romėniški skaičiai, žymintys valandas, surikiuoti ratu aukso spalvos fone. Atstumai tarp valandų atskirti žvaigždutėmis. Laikrodžio viršaus pakraštėlis dekoruotas įvairių augalinių motyvų girlianda. Laikrodžio kampuose pavaizduotos XVII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje augintos gėlės – lelijos, rožės ir natūraliai gamtoje randamos rugiagėlės, aguonos. Per laikrodžio šonuose esančius langelius su ornamentuotais baltojo metalo apvadais matomos augaliniais raštais papuoštos laikrodžio detalės, o kai kurios iš jų pavirsta paukščių galvų atvaizdais.

Keturkampis laikrodis visuose kampuose turi kojeles, vaizduojančias plėšraus paukščio kojas, laikančias po rutulį, su paukščio sparnais šonuose. Laikrodžio dėžutė pagaminta iš bronzos ir yra auksuota. Anot Aivo Ragausko ir Liberto Klimkos, tyrinėjusių Jokūbo Gierkės biografiją ir šio meistro darbus, XVI a. ‒ XVIII a. viduryje Europoje (ypač Vidurio ir Šiaurės Rytų Europoje) stalinių laikrodžių mechanizmas dažniausiai būdavo dedamas į kvadratines arba šešiakampes bronzines dėžutes su kojelėmis. Šio tipo laikrodžiai vadinti „kokliniais“ dėl savo panašumo į tuo metu krosnims naudotus koklius. Vėliau, atsiradus skambučiui, tokie laikrodžiai imti vadinti „žadintojais“. Dėl savo formos XVII a. šaltiniuose šio tipo laikrodžiai ne taip patraukliai įvardijami ‒ „rupūžė”.

Mechanizmas muša valandas skambučiu, įtaisytu dėžutės dugne. Atidarius dugno dangtelį, matyti palei vieną iš kraštinių pavaizduotas kartušas, jame išgraviruota meistro signatūra Johanes Kllassenn, laikrodžio pagaminimo vieta fecit Willna ir pagaminimo data 1638. Laikrodžio mehanizmo viduje yra daug įdomių detalių – rodyklė, vaizduojanti ranką su ištiestu pirštu. Itin įdomus plėšraus paukščio galvą primenantis laikrodžio skambučio muštukas. Laikrodis turi vieną valandinę rodyklę, papuoštą augaliniais ornamentais. Jo apdaila rodo aukštą Vilniaus dailiųjų amatų lygį XVII a. pirmoje pusėje.

Beje, Valdovų rūmams padovanotas 1638 m. Vilniuje kurtas laikrodis – ne vienintelė D. Janutos dovana muziejui. Mecenatas Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmečio proga anksčiau dovanojo unikalią vertybę – Lenkijos ir Lietuvos princo Jono Kazimiero Vazos (1609–1672), vėliau tapusio Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (1648–1668), portretą, nutapytą garsaus XVII a. olandų kilmės tapytojo ir architekto Peterio Dankerso de Rėjaus (Peeter Danckers de Rij, 1605–1661). D. Januta taip pat dosniai parėmė Vyčio paramos fondo iniciatyvą pastatyti Vyčio, arba „Laisvės kario“, paminklą Kaune.

Iš viso per pastaruosius keliolika metų Valdovų rūmų muziejui daugiau kaip pusšimtis dosnių mecenatų, kultūrininkų, kolekcininkų, mokslininkų, taip pat organizacijų padovanojo arba perdavė daugiau kaip 1,5 tūkst. įvairių vertingų eksponatų.

Visi eksponatų dovanotojai ir kiti Valdovų rūmų muziejaus mecenatai, rėmėjai įamžinti Rėmėjų salėje esančiose specialiose marmuro lentose. Ši salė jau atvėrė duris lankytojams ir užbaigia Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos I ekspozicinį maršrutą. Eksponatų dovanotojų vardai taip pat skelbiami prie jų ekspozicinių aprašų, kataloguose ir įvairiose publikacijose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valdovų rūmų ekspoziciją papildė neeilinis XVII a. laikrodis (nuotraukos)
  2. Valdovų rūmų muziejus sulaukė įspūdingų pinigų
  3. Valdovų rūmuose bus pagerbtas garsus istorikas Mečislovas Jučas
  4. „Atspindžiai“: Valdovų rūmuose – pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knyga (video)
  5. Valdovų rūmų muziejus ruošiasi įkurtuvėms
  6. Į Valdovų rūmus pradėti vežti eksponatai
  7. LDK Valdovų rūmų rinkinius papildė 17 muziejinių vertybių
  8. Valdovų rūmuose bus pristatomas mįslingas Vytauto Didžiojo laikų diržas
  9. Valdovų rūmų muziejus kviečia pamatyti ir išbandyti istorinius šokius
  10. Valdovų rūmuose – įspūdinga Vengrijos dovana šimtmetį švenčiančiai Lietuvai
  11. Valdovų rūmų muziejui padovanotas ypatingas Žygimanto Vazos laikų bokalas
  12. Muziejui oficialiai perduota atkurta Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų dalis
  13. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  14. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  15. Vilniuje jau 411 kartą kitą savaitgalį vyks Kaziuko mugė (dienotvarkė, video)
  16. Į tarptautinę parodą Nesvyžiuje išlydėta gausi Valdovų rūmų muziejaus radinių kolekcija
  17. Vilniuje archeologai atrado Vilniaus didžiosios sinagogos Bimą
  18. Duris iškilmingai atvers Burbiškio dvaras
  19. Pirmą kartą Lietuvoje 3D virtualiojoje erdvėje galima bus nusikelti į šimtmečių praeitį
  20. K. Sabaliauskaitė pateikė įrodymų, kad LDK istoriją rašė ne vien vyrai, bet ir moterys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė | lrkm.lrv.lt nuotr.

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

2023 02 01
Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

2023 01 31
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

2022 12 24
LIetuvos kariuomenės žurnalas su S. Bandera ant viršelio | Rengėjų nuotr.

Išskirtinės parodos atidarymo svečių nuomonė: Mes turime būti kartu

2022 12 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina nepasiduoda | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų

2023 02 04
Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių | M. Plepio nuotr.
Kultūra

Knygos meno varžytuvėse dalyvauja 113 leidinių

2023 02 04
Siaurukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2022-ieji – geriausi Siauruko gyvavimo metai

2023 02 04
Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Senieji ąžuolai – labiausiai gerbiami Lietuvos medžiai

2023 02 04
Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Rima apie VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu
  • >Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Netinkamai sportuojant galite pakenkti sveikatai
  • Naujakurių klaidos gali brangiai kainuoti
  • Pirmoji pagalba sulėtėjusiam telefonui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė

by Kristina Aleknaitė
2023 02 01
0
Vazos namu vadinamą pastatą Merkinėje saugos valstybė | lrkm.lrv.lt nuotr.

Vadinamasis Vazos namas Merkinėje, Varėnos rajone, kultūros ministro įsakymu paskelbtas valstybės saugoma vertybe. Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, šis namas...

Skaityti toliau

Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys

by daiva
2023 01 31
0
Kultūūros departamento duomenų_portalas | kpd.lt nuotr.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pristato visuomenei skaitmenizuotų ir atvirų kultūros paveldo duomenų portalą, kuriame galima rasti daug svarbios...

Skaityti toliau

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Europa traukia Ukrainą iš rusiškos meškos nasrų
  • Rima apie VDI domėjosi vyrų ir moterų algų atotrūkiu
  • >Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį
  • Šiaip apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

Kitas straipsnis
KT svarsto vienalyčių „santuokų“ klausimą | KT posėdžio transliacijos stop kadras

Lietuvos valdžia ruošiasi pripažinti vienalytes „santuokas“? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai