Ketvirtadienis, 26 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Valdovų rūmuose bus pristatomas mįslingas Vytauto Didžiojo laikų diržas

www.alkas.lt
2015 04 15 07:46
0
Valdovų rūmuose bus pristatomas mįslingas Vytauto Didžiojo laikų diržas

Valdovų rūmų nuotr.

Valdovų rūmų nuotr.
Valdovų rūmų nuotr.

Šių metų balandžio 17 d. Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė vieno eksponato paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“.

Vytautas Didysis (apie 1350–1430) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1392/1401–1430), vienas žymiausių Lietuvos valdovų tiek amžininkų akyse, tiek ir istorinėje atmintyje, senosios Lietuvos valstybės, jos struktūrų ir galybės kūrėjas, suverenumo gynėjas, Lietuvos ir Žemaitijos krikštytojas, sumanus diplomatas, talentingas karvedys ir Žalgirio pergalės didvyris, vienas iškiliausių savo epochos valdovų Europoje, kuriam buvo siūlytos Čekijos ir Lietuvos, o lenkų didikų taktiniais sumetimais – net ir Lenkijos karaliaus karūnos.

Vytautas buvo vyriausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bendravaldžio ir Trakų kunigaikščio, vėliau – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir jo žmonos Birutės sūnus. Augdamas tėvo valdomose pietvakarinėse etninės Lietuvos žemėse, kurių centras buvo Senieji ir Naujieji Trakai, Vytautas nuo pat jaunystės puikiai suvokė ir įvertino Vokiečių ordino grėsmę Lietuvos valstybės savarankiškumui. Vykdydamas sumanią, strategiškai apgalvotą ir apskaičiuotą politiką puikiai naudojosi tiek savo išoriniu priešu – Vokiečių ordinu, tiek Lietuvos vidaus politinėmis jėgomis. Taip stiprino savo, kaip lyderio, vaidmenį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir privertė pusbrolį Lenkijos karalių Jogailą pripažinti jo faktinę įtaką Lietuvoje. 1392 m. Vytautas tapo realiu Lietuvos valdovu, o 1401 m. iki gyvos galvos buvo pripažintas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (Magnus Dux Lithuaniae), nors Lenkijos karalius Jogaila pasiliko nominalų Lietuvos aukščiausiojo kunigaikščio titulą (Supremus Dux Lituaniae). 1410 m. liepos 15 d. būtent Vytautas faktiškai vadovavo jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei vienose didžiausių Viduramžių kautynių – Žalgirio mūšyje, jame buvo sutriuškinta galinga Vokiečių ordino kariuomenė, palaikoma riterių iš visos Vakarų Europos.

Vytauto laikais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pasiekė savo galybės viršūnę. Valstybės sienos driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Daugybė kunigaikštysčių – Pskovas, Naugardas, Riazanė ir net Maskva – atsidūrė Vytauto įtakos sferoje. Popiežius Martynas V Vytautą pripažino Pskovo ir Naugardo apaštališkuoju vikaru. 1429 m. Lucke įvykęs Europos valdovų suvažiavimas tik patvirtino Vytauto tarptautinį autoritetą ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės geopolitinę reikšmę. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui būsimas Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė karaliaus karūną. Deja, 1430 m. mirtis sutrukdė Vytautui vainikuotis Lietuvos karaliumi.

Vytautas energingai rūpinosi valstybės statusu ir klestėjimu. Jo laikais įtvirtintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės suverenumas, atskirta dinastijos ir sosto samprata, valstybė buvo centralizuojama, reformuojamas jos valdymas, suformuotas valdovo dvaras su pirmųjų valstybės pareigūnų struktūra, bajorijai suteiktos privilegijos ir taip pradėta formuoti Lietuvos politinė tauta, miestai gavo savivaldos privilegijas, sustiprėjo amatai ir prekyba.

Suvokdamas egzistencinę krikščionybės reikšmę Vytautas sparčiai ėmėsi naujojo tikėjimo sklaidos. Jo iniciatyva 1417 m. pakrikštyti žemaičiai ir įsteigta Žemaičių (Medininkų) vyskupystė, aktyviai kurtas parapijų tinklas, steigti pirmieji vienuolynai ir mokyklos. Krikščionybės priėmimas nulėmė valstybės politinės ir kultūrinės krypties pasirinkimą, padėjo pamatus tolesnei sėkmingai raidai ir integracijai į lotyniškosios Europos civilizacinę erdvę. Vytautas tapo vienu dosniausių rėmėjų.

Su Vytauto asmeniu siejama nekrikščioniškų bendruomenių istorijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pradžia – totorių, karaimų ir žydų įsikūrimas bei įsitvirtinimas šalyje. Tam įtakos turėjo Vytauto formuota palanki teisinė aplinka, religinė ir etninė tolerancija. Totorių ir karaimų bendruomenių Vytautas laikomas svarbiausiu kariniu herojumi.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo laikus ir valdovo asmenį vis dar gaubia paslaptys. Iki šiol nėra rastas Vytauto kapas, nežinoma, kur dingo jam siųsta karališkoji karūna. Kiekviena naujai rasta to laikotarpio vertybė sukelia didžiulį istorikų ir menotyrininkų susidomėjimą. Kartais tokius radinius apipina legendos ir įvairios interpretacijos.

Šioje bendrai su Baltarusijos Respublikos nacionaliniu istorijos muziejumi rengiamoje tarptautinėje parodoje pristatomas įdomus, greičiausiai XIV a. pab.–XV a. I p. Genujos meistrų, veikusių Krymo pusiasalyje, Kafos mieste (Krymo chanatas, dab. Feodosija, Krymas), sukurtas diržo segmentų rinkinys, turintis rytietiškos ornamentikos bruožų. Diržo segmentų rinkinį sudaro 11 apskritų plokštelių, sagtis, antgaliai ir du stačiakampiai apkalai. Visos diržo detalės pagamintos iš aukštos prabos sidabro, dauguma elementų paauksuota ir juodinta. Gotikinės sagties formos ir puošyba būdinga Lombardijos ir Venecijos meistrų mokyklai, o apskritos plokštelės liudija apie vietinę, tiurkišką įtaką. Atkreiptinas dėmesys į paukščių ir basiliskų vaizdavimą plokštelėse. Šis toreutikos (meninio metalo apdirbimo) technikos kultūros paveldo paminklas yra unikali, viena brangiausių ir reikšmingiausių vertybių Baltarusijos Respublikos kultūros paveldo registre, jai suteiktas ypatingas statusas.

Diržas rastas 1990 m. su didžiuliu monetų lobiu Minsko srities Molodečno rajone, kaime simboliniu pavadinimu Litva (Lietuva). Daugiau kaip 10 metų diržas priklausė privatiems kolekcininkams. 2006 m. Baltarusijos valstybinio universiteto profesoriaus Valentino Riabcevičiaus dėka jis buvo perduotas valstybės nuosavybėn, o po metų pateko į Baltarusijos Respublikos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinius.

Kai tik diržas pateko į viešumą, atsirado daugybė spėlionių ir interpretacijų dėl jo kilmės bei priklausomybės. Dalis istorikų ir visuomenės veikėjų šią vertybę siejo su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto asmeniu, kūrė gražią istoriją apie Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gimusio chano Chadži Girėjaus 1428–1429 m. įteiktą dovaną Lietuvos valdovui. Motyvuodami stilistine diržo puošyba, ornamentika, datavimu ir tuo, kad tokio pobūdžio ir prabangos atributika galėjo priklausyti pasiturinčiam bei aukštas pareigas einančiam asmeniui, dalis istorikų iškėlė hipotezę, kad diržas galėjo priklausyti Lietuvos valdovui.

Pamažu įsitvirtino tradicija šį dirbinį vadinti Vytauto diržu. Tad 2015 m. balandžio 17– liepos 12 d. vykstanti paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“ yra puiki proga dar kartą prisiminti Lietuvos valstybingumo puoselėtoją ir ryškiausią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą Vytautą Didįjį.

Tačiau būtina pabrėžti, kad jokių tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių teigti, jog eksponuojama vertybė priklausė kunigaikščiui Vytautui, nėra. Negalima vienareikšmiškai ir užtikrintai sakyti, kad šis diržas mena šio Lietuvos valdovo laikus. Tačiau tai, be jokios abejonės, įdomus ir dėmesio vertas meno kūrinys, slepiantis daug neįmintų mįslių. Tikėtina, kad tolesni tyrimai bent truputį praskleis šios išskirtinės vertybės paslaptingumo šydą.

Tarptautinė paroda „Viduramžių papuošalas. Mįslingasis Vytauto Didžiojo epochos diržas“ Valdovų rūmų muziejuje oficialiai bus atidaryta 2015 m. balandžio 17 d. 17.00 val. (įėjimas su kvietimais).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valdovų rūmai visuomenei pristatė seniausią Vytauto Didžiojo ir žmonos Onos portretą
  2. Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija
  3. E. Bunka. Paskutinis Vytauto Didžiojo pagoniškas ąžuolas?
  4. Kviečia kultūros vakaras „Teatras ir šokis Valdovų rūmuose“
  5. Valdovų rūmuose bus paminėtos Smolensko atgavimo – 400-osios metinės
  6. Trakų pilyje vyks Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas ir knygos „Didžioji Lietuva“ pristatymas
  7. Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje
  8. Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavo unikalūs gobelenai
  9. Valdovų rūmų muziejus ruošiasi įkurtuvėms
  10. Į Valdovų rūmus pradėti vežti eksponatai
  11. Valdovų rūmai sulaukė 50-tūkstantojo lankytojo
  12. LDK valdovų rūmai kviečia į diskusiją „Muziejaus fenomenas“
  13. Valdovų rūmų muziejus kviečia tapti savanoriais
  14. LDK Valdovų rūmų rinkinius papildė 17 muziejinių vertybių
  15. Vyks Lietuvos Valdovų rūmų atidarymo iškilmės (tiesioginė transliacija)
  16. Motinos dieną visos mamos Valdovų rūmus lankys nemokamai
  17. Muziejui oficialiai perduota atkurta Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų dalis
  18. Sapiegų rūmuose – nauji atradimai
  19. Valdovų rūmai gaus papildomus 3 mln. litų
  20. Rengiama ekskursija pažinčiai su LDK valdovu Aleksandru Jogailaičiu

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Paminklas Vytautui Didžiajqm Birštone | commons.wikimedia.org nuotr.

S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam

2023 01 03
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
Degustacija | Ilzenbergo dvaro nuotr.

Įdomūs senoviniai receptai Kūčių ir Kalėdų stalui

2022 12 24
Skorinos spaudos užsiėmimai | Rengėjų nuotr.

Praeinant P. Skorinos metams – kaip garsėjo pirmosios knygos autorius ir leidėjas?

2022 12 06
Ar Barbora Radvilaitė šiandien būtų megažvaigždė? | V. Kučinskienės nuotr.

Ar Barbora Radvilaitė šiandien būtų megažvaigždė?

2022 12 04
Piešinys, kuriame yra vaizduojamas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas | wikipedija.org nuotr.

A. Bučys. Kam reikalingas rusiškas kniazius Gediminas?

2022 10 27
NATO keliai per mūsų kraštą | punskas.pl nuotr.

NATO keliai per mūsų kraštą

2022 10 07
„Aktualioji istorija“: Kur Birutės kapas?

„Aktualioji istorija“: Kur Birutės kapas?

2022 09 30
„Aktualioji istorija“: Sūduva ir 1422 m. Melno taika

„Aktualioji istorija“: Sūduva ir 1422 m. Melno taika

2022 09 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Gatvių apšvietimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dviejuose miestuose atnaujintas apšvietimas

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Į ką atkreipti dėmesį perkant vandenį plastikiniame butelyje?
Lietuvoje

Pasiektas naujas pakuočių grąžinimo rekordas

2023 01 26
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.
Lietuvoje

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas kiek laiko būtina valyti baldus?
  • Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių
  • Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 03
34
Paminklas Vytautui Didžiajqm Birštone | commons.wikimedia.org nuotr.

Istorinė Lietuvos sostinė Vilnius - ypatingas europinis miestas, kuriame amžių bėgyje buvo kuriamas nacionalinis kultūrinis lobynas, narsiai ginamas mūsų valstybingumas...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

by Tomas Baranauskas
2022 12 30
40
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

Šių metų paskutinėje laidoje mes nusprendėme pakalbėti su Inga Baranauskiene apie pastaruoju metu vis iškylančią aktualiją – vadinamąją Lietuvos „karalių“...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

by Tomas Baranauskas
2022 12 28
24
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

Praėjusį kartą su Dariumi Vilimu, kuris vėl – mūsų studijoje, mes jau kalbėjome apie baltarusių požiūrį į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • A. Juozaitis istorikui apie Dainų šventėms uždegta žalia šviesa

Kitas straipsnis
NASA nuotr.

Lietuvos studentams atsiveria unikali galimybė įgyti patirties NASA mokslinių tyrimų centre

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai