A. Juozaitis. Kručinskų drama – sapnuojame košmarišką karinio komunizmo sapną? Ne – tai tikrovė

Darnios šeimos, Gintaro ir Eglės drama – „vakarietiškų vertybių“ amoralumo smūgis šeimų visuomenei, tautai.

Jeigu šios „vertybės“ nugalės, niekas nebepasakys, kuo žmogus skiriasi nuo „paslaugos“. Jau toli nueita. Jau ir švietimas – paslauga, ir kultūra – paslauga, dabar laikas šeimai. Kaip paslaugų fabrikui.

Norvegiškas laimės modelis turi atvesti į visuomenę be šeimų. Be tradicijų, be tautos atminties.

Viskas kišama po „skandinaviško padorumo“ skraiste. Anonimiškumu. Natūralus vaiko pagarbos jausmas tėvams turi būti jnužudytas.

Bus išdegintas gėdos jausmas. Be gėdos nebus ir savigarbos. O tada – tada jau yra: mokyklose to jau pasiekta. Ir tada viską užgoš mistiška „savivertė“, virstanti vaikų agresyvumu. Kokie monstrai užaugs!

TAMSIESIEMS „Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo“ rengėjams ir Seimo nariams, priėmusiems šį įstatymą-nusikaltimą, leiskite priminti KOMUNIZMO pradininko Tomazo Kampanelos (Tommaso Campanella) veikalo „Saulės miestas“ kraupiąsias mintis–nuorodas. Kūrinys parašytas 1602 metais.

Pasigrožėkime:

„Valdovui-Meilei pirmiausia rūpi giminės pratęsimas; jam svarbūs darnūs vyro ir moters santykiai, kurie duotų kuo šauniausius palikuonis… Taigi ten vieno ir to paties asmens žinioje yra naujagimių auginimas bei auklėjimas, gydymas… rūpinimasis drabužiais ir lytiniais santykiais. Visiems tiems reikalams tvarkyti jis turi daug nusimanančių vyrų bei moterų.“

Kas tas Valdovas-Meilė? Kas tie vyrai bei moterys?

Atsakykime į šitai kiekvienas sau – pagal savąjį sugedimo laipsnį.

***

Šį vakarą Kaune, Panemunėje aplankiau labai laimingą, pro ašaras ir siaubą besivaduojančią iš lietuviško Valdovo-Meilės nagų Eglę ir Gintarą Kručinskus. Jie gelbstinti savo mažylių moralę ir psichiką.

Klausytis jų ir matyti besiglaustančius prie jų vaikučius buvo tikra kančia; ir baisi gėda – gėda, kad šitai gali nutikti mūsų LIETUVOJE. Tai bent laisvę iškovojome!

Kručinskų terorizavimas tęsiasi, Valdovas-Meilė neatsisako kėslų. Sausį numatytas „smurtautojos-motinos“ Eglės TEISMAS.

Gintaras tuo tarpu buvo verčiamas „prisipažinti esąs smurtautojas“. To verktinai reikėjo „vaiko teisių apsaugai“, nes ji juk turi suploti delnais ir pareikšti: „Vivat, mes teisūs!“
Gintaras nepalūžo.

To maža.

Abu tėvai, bauginami prarasią vaikus amžiams, patyrę iš Valdovo-Meilės ir jo vyrų bei moterų vien patyčias, buvo priversti klausytis „pozityvios tėvystės kursų“. Bet to moralinio smurto jau nebeištvėrė ir pareiškė:

„Bažnyčia ir Šv. Raštas moko, kad vaikai turi gerbti tėvą ir motiną, kad jiems gyvenime gerai sektųsi ir kad jie ilgai gyventų žemėje. Mums teikiamuose mokymuose perteikiamą pozityvios tėvystės esmę sudaro tam tikras nepagarbos tėvams propagavimas bei jų reikšmingumo vaikų gyvenime sumenkinimas skleidžiant žinią, jog vaikai tarsi nepriklauso savo tėvams, o priklauso pasauliui, teigiama, kad vaikai neprivalo padėti tėvams senatvėje“.

GAL MES TIKRAI SAPNUOJAME KOŠMARIŠKĄ KARINIO KOMUNIZMO SAPNĄ?

Ne, nesapnuojame. Ką tik Kauno savivaldybės taryba leido miesto mokyklose platinti skandinavišką anketą. Su jos turiniu nesupažindino net balsavusių tarybos narių. Gėda balsavusiems? Taip. Bet ir tarybos valdžiai.

Nelaimė atėjo į namus.

Siaubas atėjo.

Apie jokią laisvą valią, valdžios gerą valią nebėra ko ir kalbėti. Prisivertė save, dabar prievartaus visus.

Atsakinėdami į tariamai anonimiškas anketas, vaikai privalės suabejoti mamos ir tėvo meile. Ir imti vertinti savo brangiausius žmones per „paslaugos man“ prizmę. Be gėdos ir sarmatos.

Tai – pragaro ruošimas namuose. Valstybėje.

NORVEGAI SPRINGSTA IŠ SOTUMO – o mes kodėl? Dėl ko?