Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai

K. Stoškus. Orumas neturi nieko bendra su prabanga

Krescensijus Stoškus, www.respublika.lt
2018-10-20 12:07:50
260
PERŽIŪROS
4
Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.
Krescencijus Stoškus | asmeninė nuotr.

Spalio 21-ąją pasaulis minės Orumo dieną, pasak filosofo, humanitarinių mokslų daktaro Krescencijaus Stoškaus, šiandien visuomenės orumui pavojingiausi – sudaiktėjimas ir patyčios.

Tiesą sakant, reagavimas į kiekvieną cyptelėjimą iš Vakarų, kada ir ką mes turime švęsti, minėti, irgi šioks toks orumo krizės reiškinys. Vis dėlto dabartinėje kultūroje išsaugoti orumą yra sunkus uždavinys. Žmogaus vertės klausimas šiandien yra labai svarbus. Žmogaus gyvenimas labai sudaiktėjęs, pats žmogus sudaiktintas. Asmens nuvertėjimas žeidžia spontaniškai besiformuojančią savivertę.

Jeigu žmogus susitaiko su daiktine padėtimi, kaip daiktas tarp daiktų, vadinasi, interesas kaip nors pasirūpinti savo vertingumu, svarbumu, žmogiškumu, asmens laisve darosi labai komplikuotas.

Kitas dalykas – patyčios, kurios paplitusios net tarp valdžios, kariauja visi su visais, o patyčios tampa viena priemonių, „ginklų“, kurią panaudojus galima „pakelti savo vertę“. Patyčių ir sudaiktėjimo plitimas orumo problemą padaro labai aktualią. Pavyzdžiui, automobiliai, aprangos atributai, kuriuos gerai žino tarpusavyje konkuruojantys. Formaliai tų vertės „rangų“ lyg ir nėra. Formaliai lyg jie ir nedemonstruojami, tačiau nėra taip, kad jie nebūtų jaučiami: žmonių bendravime tas atsiskleidžia, pavyzdžiui, žiūrėjimas iš viršaus, manipuliacijos žvilgsniu, kalbos pertraukimas.

Dar vienas reiškinys, kuris liudija apie žmogaus vertės menkumą, didžiavimasis savimi. Didžiuojasi tik žmogus, kuris yra palūžęs, paliegęs, vadinasi, jam neužtenka tos vertės, kurią jau turi. Oriam žmogui nereikia didžiuotis. Jam tiesiog reikia būti savimi, o kad būtum savimi, reikia formuoti savo autonomiją, įsitikinimus ir juos gebėti ginti. Vis dėlto didžiavimasis pas mus propaguojamas kaip teigiamas bruožas, bet jis, mano galva, yra orumo nykimo simptomas.

Blogiausia, kai pats žmogus save kaip daiktą traktuoja ir jis daiktų naudojimą laiko svarbiausiu. Tiesiog nesuvokia aukštesnio mato. Ir mene tas plinta, ir žmonių santykiuose. Daiktų pasaulis žmogų įtraukęs į savo apyvartą. Kaip iš to išbristi? Reikia keisti gyvenimo būdą, o kultūra plačiąja prasme ir yra gyvenimo būdas. Jį keisti galima tik tada, kai ateis alternatyvų reikalingumo pojūtis. Turės grįžti vertybių hierarchija. Dabar tos vertės unifikuotos daiktais.

Orumas reguliuoja žmogaus tarpusavio pagarbą, o daiktais – mainomasi. Per sudaiktėjimą žmonės susvetimėja. O susvetimėjimas ryškus žmonių bendravime. Tikroji orumo vertė, kai žmogus bendrauja, bendradarbiauja. Priešintis esamai situacijai galima tik per tarpusavio pagarbą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Stoškus. Lyderių spindesys ir skurdas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Romas says:
    7 metai ago

    Gera tema, ačiu autoriui. Orumo trūkumas daro žmogų seklų, silpną. Jis panašus į augalą be šaknų.
    Sudaiktėjimas, materializmas, vertybių devalvacija būdingesnė vakarų žmogui, nes jis gyvena tik vieną kartą. Jis skuba…

    Tuo tarpu rytuose tikima reinkarnacija. Kita tapatybė.Kūnas tik laikina priemonė… Gilesnės šaknys…

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    7 metai ago

    „Tikroji orumo vertė, kai žmogus bendrauja, bendradarbiauja. ”
    Pritariu ir DĖKOJU!
    Svarbiausia, kad bendradarbiaudamas (juolab su bendraminčiais), jauti nepaprastą malonumą. Gyvenimas tampa švente.
    Tačiau – valsą šoka dviese. O kai dešimtmečius ne tik tau svarbiu klausimu vis susiduri su brutaliai brukamu tik nedidelei grupuotei svarbiu interesu, kai tai grupuotei Lietuvos, jos tautos išlikimas nesvarbu? Kai ta grupuotė meluos per akis, nes jiems nei Šviesa, nei Tiesa, nei bendradarbiavimas nerūpi. Veikiau trukdo. Kai matai jaunimą apkrėsta to bjauraus viruso (vakarykštis Labašausko pasisakymas per TV: rasta išeitis, kaip padaryti, kad paveldosauga neprotestuotų dėl „bunkerio” Lukiškėse – tik reikia jį daryti aukštesnį, pavadinti statiniu, ir tada nesiskaitys, jog jis keičia reljefą!
    Kaip paprasta susitarti su parsiduodančiu biurokratu: nereiks keisti esmės, pakaks žodį popieriuose pakeisti. Ir nestovės čia paminklas Tautos kovoms už Laisvę.

    Atsakyti
  3. Žemyna says:
    7 metai ago

    O yra ir kitaip manančių:
    Supermamyčių norai: gimtadienių rengėja – apie tortą už 170 eurų ir vaikišką šampaną
    (15min)
    Taip auginama vieningos tautos ateitis?

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    7 metai ago

    Tai, kad tiek Vakarai nieko necypsi. Ką tu nori švęsk, minėk. Čia nekūrybingų žmonių, sėdinčių pareigose ne pagal gebėjimus, beždžioniavimas, iš dalies komunistinio vienbalsiškumo, vienodumo praktikos palikimas ir t.t. ir pan. Kai visi lygūs, žodžio laisvė visų lygi, orumas tampa atyvena, kaip savo absoliutą pasiekęs – išnyksta…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kryželiams apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose
  • Burnos priežiūra ne tik išsaugoms šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms

Kiti Straipsniai

Kultūros renginys

Kultūrai Vilnius skiria 1,5 mln. eurų

2026 02 02
Rašytojų klube – Vaidoto Daunio (1958-1995) atminimo vakaras

Apie politiką, meną ir literatūrą: Vaidotas Daunys kalbina Aleksandrą Štromą. 1989 m. interviu peržiūra ir aptarimas

2026 01 17
Vilniaus universitetas

Tyrimas rodo: kultūra reikšmingai didina pasitenkinimą gyvenimu

2026 01 16
„Laisvas“ žodis ir Sąjūdis

G. Jakavonis. „Laisvė“ nuo Eurikos Masytės iki Rūtos Meilutytės

2025 12 23
Žodžio laisvintojai Seime

K. K. Urba. Seime cirkas ar konstitucinė kloaka?

2025 12 22
Eglė Bučialytė, mitingas „Už laisvą žodį“

M. Kundrotas. Darkart apie chaltūros sąjūdį

2025 12 20
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Apie skylę kultūroje ir kultūrą skylėje

2025 12 10
Apdovanojimai | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas apdovanojo „Skaidrumo akademijos“ dalyvius

2025 12 09
Protesto dalyviai su plakatais prie Seimo, simboliškai vaizduojantys kovą dėl politinių ir institucinių kėdžių.

T. Baranauskas. Kėdės protestai

2025 12 09
Mokykla

Vilniuje – dėmesys mokyklų saugumui

2025 12 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Kryželiams apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vaikų iki 5 metų ikimokyklinis ugdymas duoda didžiausią grąžą, tačiau prieinamas – ne visiems

V. Sinica. Prisidengdama kova prieš smurtautojus valstybė ėmėsi ardyti mylinčių tėvų šeimas (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai