Vakar, rugsėjo 18 d., daugelyje Lietuvos televizijų visi matėme reportažus iš Labanoro girios. Tačiau buvo ir kita reportažų pusė – užkulisiniai dalykai, kurie kartais pasako daugiau nei pats dominamas faktas. Reiktų pastebėti, kad nuotraukoje matomo iškirsto kraštovaizdžio draustinio ar TV ekranuose vakar matytų Labanoro girios plynų kirtaviečių visuomenė galėjo ir nepamatyti. Kadangi susirinkę Labanore visuomenės atstovai ir žurnalistai tyčia ar ne buvo bandomi nukreipti ne ta linkme.
Pradžioje iki valdininkų parinkto taško – Kertuojų ežero pakrantės – buvo vežama ne tiesiu keliu pro Lakajos kaimą, bet ratu pro Molėtus, taip apvažiuojant girią aplink ir maršrutą padidinant net tris kartus!
Puikiai pažįstantiems Labanoro girios kelius liko tik spėlioti, kodėl taip daroma? Ar norėta „sudeginti“ žurnalistų brangų laiką, ar šiaip per pačią girią nevažiuoti, taip išvengiant plynų kirtaviečių vaizdų? Aišku, galima taip pat bandyti patikėti, kad kažkas iš valdininkų, organizavusių apvažiavimą, ministro ir kitos valdžios atvažiavimo išvakarėse nepažiūrėjo į girios žemėlapį…
Atvykus prie Kertuojų ežero, visi buvo palydėti prie ežero pakrantės, bet ne prie tos vietos, kur pažymėtos iškirtimui ilgaamžės pušys. Todėl Andrejui Gaidamavičiui, kuris pirmasis ir pradėjo viešinti feisbuke apie Labanoro girios kirtimo užmojus, teko įtikinėti visus, kad žurnalistams rodoma visai ne ta vieta, kurią būtina pamatyti. Netrukus paėjus pora šimtų metrų visi išvydo būsimas „milžines aukas“.
Sunkiai sekėsi urėdijų atstovams paaiškinti, kodėl tokios išskirtinės (net ir Labanoro giriai) pušys pasmerktos iškirtimui. Tačiau buvo gautas pažadas, kad jos bus išsaugotos. Štai tau, kad nori žmogau ir – „viskas objektyviai bei pagal įstatymą“! Vakar dar buvo numatyta kirsti, o pasirodžius žurnalistams ir valdžiai jau nuspręsta palikti.
Išgavus pažadą palikti ateinančioms kartoms į glėbį netelpančias pušis, buvo nuspręsta važiuoti į plyną kirtavietę, kad visi pamatytų kaip atrodo plynai kertamas miškas.
Stovintiems prie Molėtų ir Švenčionių rajonų riboženklio žurnalistams buvo pasakyta, kad visi dabar važiuos į Vyžuonas ir ten toliau bus kalbamasi su kartu važiuojančiais žurnalistais ir visuomenės atstovais. Tačiau, pasiruošę važiuoti toliau po Labanoro girios kirtavietes žurnalistai nežinojo, kad Vyžuonų miškas yra Utenos rajone ir net 65 km nutolęs nuo Kertuojų ežero bei pačios Labanoro girios.
Tą įgarsinus įvyko didelis ginčas tarp miško gynėjų, Labanoro plynes norinčių pamatyti žurnalistų ir atsikalbinėjančių Aplinkos ministerijos (AM) ir urėdijos klerkų.
Vien ką sako tokie paaiškinimai. AM klerkai: „…mes organizavome turą ir važiuosime tokiu maršrutu, kokiu numatyta“. Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas: „Nėra reikalo važiuoti į Labanoro girią, nes šiuo metu tikrai nevyksta joje jokie plyni kirtimai“. Kiti urėdijos klerkai: „Labanoro girios plynėje reiktų visiems liemenių“ (tarytum Vyžuonų plynėje būtų kiti saugumo reikalavimai).
Galiausiai po ilgų A. Gaidamavičiaus, žurnalistų ir kitų įtikinėjimų, kad už 18 km tikrai šiuo metu galima rasti plynus kirtimus, visi pavažiavę 20 minučių atsidūrė šviežioje, plynoje Labanoro girios kirtavietėje, kurioje dar dirbo ir technika. Ir kaip reikėjo jaustis valdininkams, kurie ką tik visus tikino, kad Labanoro girioje nėra į ką žiūrėti?
Turbūt į tai reaguodamas ministras susirinkusiems plynėje vis bandė pabrėžti, kad čia nieko neįprasto ir kirtimai vyksta teisėtai. Dėl ministro pabrėžiamo teisėtumo niekas ir neabejojo, tačiau dėl tokių kirtimų teisingumo, abejonės išsklaidytos nebuvo.
Netrukus Andrejus G. įkalbėjo visus pavažiuoti dar vieną kilometrą ir pamatyti (nuotraukoje matomą) išguldytą plynai Lakajos KRAŠTOVAIZDŽIO (būtina perskaityti paraidžiui) draustinį! Draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę, stovyklauti su šeima ir kt., bet nedraudžiama kažkam sulyginti su žeme mišką. Štai tau, kad nori ir teisėtumas prasilenkiantis su teisingumu.
Susiję straipsniai:
- S. Lazauskas. Slapta aplinkos ministro darbo grupė apie kurią viešai neskelbiama. Kas dalinasi Lietuvos miškus? (narių sąrašas)
- Girininkas Petras Budvytis kelia klausimą: Ko nori visuomenė? (video)
- Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ rengia mitingą „Išsaugokime Lietuvos girias ateities kartoms“
- Medienos perdirbėjų apetitą teks mažinti įstatymų pataisomis, o ministro – interpeliacijomis? (video)
- Visuomenė kreipėsi į teismą dėl miškų kirtimo (video)
- A.Gaidamavičius. Savižudė Lietuva
- Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video)
- Kerta mūsų miškus. O mes tylime? (nuotraukos)
- Orhuso konvencija – svarbi tarptautinio poveikio priemonė ir Lietuvai
- D. Žuromskienė. Atvėrus širdį šerdžiai
- J.Trinkūnas. Aistuva
- Seimas svarstys siūlymą griežtinti atsakomybę už neteisėtą miško žemės naudojimą
- Artėja laikas privačių miškų savininkams apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti privalomuosius atskaitymus
- Skelbiamas tradicinis konkursas žurnalistams „Žmogus ir aplinka“
- Urėdijų pertvarką visiškai remia ir šalies Prezidentė
- Tekinti sulą leidžiama ne iš kiekvieno klevo ar beržo
- Miškininkai surinko per 3 tūkst. parašų prieš urėdijų reformą
- Miškininkai kviečia paklausyti tauriųjų elnių riaumojimo
Lakajos KRAŠTOVAIZDŽIO draustinyje leista atlikti plynus kirtimus?!
Reikia rasti tai leidžiantį dokumentą, kuriame sudėti atsakingų pareigūnų parašai, ir paskelbti tą dokumentą viešai.
Geriau vienas konkretus darbas, nei didelis ilgas ūžesys kertamų miškų tema.
Aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas – bent jau taip skelbta 2015 m. – 36 metrų Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas. Kas matosi iš jo viršaus dabar?
Nuotraukas prašau sudėti čia, ALKAS lt portale.
(Važiuojama iš Molėtų rytų Ignalinos kryptimi į Mindūnus. Gyvenvietėje bus posūkis į dešinę, vedantis į Labanoro regioninio parko pradžią. Pravažiavus kelių beržų eiles, toliau kelias driekiasi tarp gausybės parko pušų. Pavingiavę siaurais miško keliukais pasiekiate aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą).
Pagrindiniai reikalavimai veiklai rekreacinėse teritorijose yra nustatyti
Saugomų teritorijų įstatyme,
Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose,
aplinkos ministro patvirtintose Lankymosi miške taisyklėse,
Parkų lankymo taisyklėse,
savivaldybių patvirtintose poilsiautojų elgesio taisyklėse.
Pritariu – į dienos šviesą „liberalių pažiūrų” leidimų dalintojus.
Šiandien ?Navickas per radiją patikino, kad Labanorą (ar kitą) kirto teisėtai. Jei pagal jį teisėta yra tai, kam sukalbamas valdininkas leidimą išrašė, tai su tokiais teisėtumais laikais baigti!
1. ht tp s://stk.am.lt/portal/
2. “Nuo Labanoro apžvalgos bokšto atsiveriantis vaizdas iš tiesų vertas dėmesio: užlipus į patį viršų galima išvysti Siesarties hidrografinį draustinį, apimantį takoskyrinį Siesarties ežerą ir jo apyežerį bei Lakajų kraštovaizdžio draustinį.”
Lukiškių aikštėje turi stovėti kartuvės.
taip. Nuolat stovėti ten. Kad lietuvių kalbos, Lietuvos gamtos, lietuvių tautos naikintojai žinotų, kad tikrai ateis teisingumo metas
Good point. Tik norėtųsi kad ir neopagonių sekta, užsiiminėjanti istorijos falsifikavimu tai žinotų.
Kinijoje jiems visiems jau būtų atliktos mirties bausmės.
‘Demokratijoje turi paklusti 200 žiurkių mano pačio rūšies.’ Voltaire
Apgailėtina ir niekšiška.
Iš viso plyni kirtimai Lietuvoje turėtų būti draudžiami. Leistini tik atrankiniai.
Tegul LIKIMAS TAIP “PRAŠIENAUJA” GYVENIMUS BŪTENT TŲ – norėjusių tokių kirtimų ir davusių leidimą juodam darbui. AMEN
Sprendžiant pagal nepasisekusį Žemės nepardavimo užsieniečiams referendumą su miškais bus tas pats. Partijos, kurios žlugdė Žemės referendumą žlugdys ir miškų išsaugojimą. Pinigai iš Žemės ir miškų pardavimo jiems svarbiau už valstybės ir Tautos išlikimą. Jeigu Tauta neatsikvošės tai tas pats bus ir su Žemės turtais ir su Lietuvių kalba ir su Lietuviškais papročiais ir su Lietuvos istorija.
Pasisakau prieš plynus miškų kirtimus. Leistini tik atrankiniai.
Tačiau tas jūsų “Žemės referendumas” buvo absurdų absurdas. Ne veltui žmones jame nedalyvavo.
Aišku, tie referendumininkai šiuo atveju buvo iš esmės jokia jėga. Ją tikrai reikėjo ignoruoti.
Tačiau ne – mūsų valdžia ant tiek primityvi (kad ir buvusios Seimo kadencijos), jog priėmė absurdišką Žemės įsigijimo saugiklių įstatymą. Ko išsigando? Gal tų kelių nacionalistų?
Apgailėtina, kad turim (ir turėjom) tokią valdžią…
Kam tarnavo, kas gudriai naudojosi draustiniais sovietmečiu? Ogi partinis-ūkinis aktyvas. Jie ten buvo SAUGŪS – niekas iš „tarybinės liaudies” eilinių piliečių negalėjo matyti ten rengiamų girtų iki žemės graibymo medžioklių , viešnamiais tarnavusių partinių pirtelių, nes nepašvęstieji įžengti ten negalėjo :). Nežiūrint to, teko girdėti keletą šnabždesių ir apie aukas, ir apie skyrybų norėjusios partsekretoriaus žmonos žūtį per „nelaimingą atsitikimą”.
Šiandien visa tai tęsiama, tik gerokai „pažangiau”, nesižvalgant į Kremlių, todėl dar plačiau užsimojus. Juk dabar joks Kremlius už girtus siautėjimus ar savo pačių Tėvynės apiplėšimo nebaus, nei bent pavyzdinių teisingumo akcijų nesurengs (vieną tokią iš anų laikų prisimenu) . ES? ES tai nerūpi. Nebent VISAI TAUTAI, o ne jiems asmeniškai lieps grąžinti kokią nors neteisingai panaudotą paramos sumą… Taigi, viskas mūsų pačių rankose. Arba gebam apsaugoti Tėvynę nuo nesveikų partinių-ūkinių papročių, arba ne.