Penktadienis, 5 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

M. Kaukėnas. Apie iškirstą Lakajos draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę

Marijus Kaukėnas, www.alkas.lt
2018-09-19 12:00:21
237
PERŽIŪROS
13
Iškirstas Lakajos draustinis | Mariaus Kaukėno nuotr.

Iškirstas Lakajos draustinis | Mariaus Kaukėno nuotr.

Iškirstas Lakajos draustinis | Mariaus Kaukėno nuotr.
Iškirstas Lakajos draustinis | M. Kaukėno nuotr.

Vakar, rugsėjo 18 d., daugelyje Lietuvos televizijų visi matėme reportažus iš Labanoro girios. Tačiau buvo ir kita reportažų pusė – užkulisiniai dalykai, kurie kartais pasako daugiau nei pats dominamas faktas. Reiktų pastebėti, kad nuotraukoje matomo iškirsto kraštovaizdžio draustinio ar TV ekranuose vakar matytų Labanoro girios plynų kirtaviečių visuomenė galėjo ir nepamatyti. Kadangi susirinkę Labanore visuomenės atstovai ir žurnalistai tyčia ar ne buvo bandomi nukreipti ne ta linkme.

Pradžioje iki valdininkų parinkto taško – Kertuojų ežero pakrantės – buvo vežama ne tiesiu keliu pro Lakajos kaimą, bet ratu pro Molėtus, taip apvažiuojant girią aplink ir maršrutą padidinant net tris kartus!

Puikiai pažįstantiems Labanoro girios kelius liko tik spėlioti, kodėl taip daroma? Ar norėta „sudeginti“ žurnalistų brangų laiką, ar šiaip per pačią girią nevažiuoti, taip išvengiant plynų kirtaviečių vaizdų? Aišku, galima taip pat bandyti patikėti, kad kažkas iš valdininkų, organizavusių apvažiavimą, ministro ir kitos valdžios atvažiavimo išvakarėse nepažiūrėjo į girios žemėlapį…

Atvykus prie Kertuojų ežero, visi buvo palydėti prie ežero pakrantės, bet ne prie tos vietos, kur pažymėtos iškirtimui ilgaamžės pušys. Todėl Andrejui Gaidamavičiui, kuris pirmasis ir pradėjo viešinti feisbuke apie Labanoro girios kirtimo užmojus, teko įtikinėti visus, kad žurnalistams rodoma visai ne ta vieta, kurią būtina pamatyti. Netrukus paėjus pora šimtų metrų visi išvydo būsimas „milžines aukas“.

Sunkiai sekėsi urėdijų atstovams paaiškinti, kodėl tokios išskirtinės (net ir Labanoro giriai) pušys pasmerktos iškirtimui. Tačiau buvo gautas pažadas, kad jos bus išsaugotos. Štai tau, kad nori žmogau ir – „viskas objektyviai bei pagal įstatymą“! Vakar dar buvo numatyta kirsti, o pasirodžius žurnalistams ir valdžiai jau nuspręsta palikti.

Išgavus pažadą palikti ateinančioms kartoms į glėbį netelpančias pušis, buvo nuspręsta važiuoti į plyną kirtavietę, kad visi pamatytų kaip atrodo plynai kertamas miškas.

Stovintiems prie Molėtų ir Švenčionių rajonų riboženklio žurnalistams buvo pasakyta, kad visi dabar važiuos į Vyžuonas ir ten toliau bus kalbamasi su kartu važiuojančiais žurnalistais ir visuomenės atstovais. Tačiau, pasiruošę važiuoti toliau po Labanoro girios kirtavietes žurnalistai nežinojo, kad Vyžuonų miškas yra Utenos rajone ir net 65 km nutolęs nuo Kertuojų ežero bei pačios Labanoro girios.

Tą įgarsinus įvyko didelis ginčas tarp miško gynėjų, Labanoro plynes norinčių pamatyti žurnalistų ir atsikalbinėjančių Aplinkos ministerijos (AM) ir urėdijos klerkų.

Vien ką sako tokie paaiškinimai. AM klerkai: „…mes organizavome turą ir važiuosime tokiu maršrutu, kokiu numatyta“.  Valstybinių miškų urėdijos vadovas Marius Pulkauninkas: „Nėra reikalo važiuoti į Labanoro girią, nes šiuo metu tikrai nevyksta joje jokie plyni kirtimai“. Kiti urėdijos klerkai: „Labanoro girios plynėje reiktų visiems liemenių“ (tarytum Vyžuonų plynėje būtų kiti saugumo reikalavimai).

Galiausiai po ilgų A. Gaidamavičiaus, žurnalistų ir kitų įtikinėjimų, kad už 18 km tikrai šiuo metu galima rasti plynus kirtimus, visi pavažiavę 20 minučių atsidūrė šviežioje, plynoje Labanoro girios kirtavietėje, kurioje dar dirbo ir technika. Ir kaip reikėjo jaustis valdininkams, kurie ką tik visus tikino, kad Labanoro girioje nėra į ką žiūrėti?

Turbūt į tai reaguodamas ministras susirinkusiems plynėje vis bandė pabrėžti, kad čia nieko neįprasto ir kirtimai vyksta teisėtai. Dėl ministro pabrėžiamo teisėtumo niekas ir neabejojo, tačiau dėl tokių kirtimų teisingumo, abejonės išsklaidytos nebuvo.

Netrukus Andrejus G. įkalbėjo visus pavažiuoti dar vieną kilometrą ir pamatyti (nuotraukoje matomą) išguldytą plynai Lakajos KRAŠTOVAIZDŽIO (būtina perskaityti paraidžiui) draustinį! Draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę, stovyklauti su šeima ir kt., bet nedraudžiama kažkam sulyginti su žeme mišką. Štai tau, kad nori ir teisėtumas prasilenkiantis su teisingumu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Lazauskas. Slapta aplinkos ministro darbo grupė apie kurią viešai neskelbiama. Kas dalinasi Lietuvos miškus? (narių sąrašas)
  2. Girininkas Petras Budvytis kelia klausimą: Ko nori visuomenė? (video)
  3. Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ rengia mitingą „Išsaugokime Lietuvos girias ateities kartoms“
  4. Medienos perdirbėjų apetitą teks mažinti įstatymų pataisomis, o ministro – interpeliacijomis? (video)
  5. Visuomenė kreipėsi į teismą dėl miškų kirtimo (video)
  6. A.Gaidamavičius. Savižudė Lietuva
  7. Baidarininkų išgąsdintos gulbės žuvo susidūrusios su elektros laidas (video)
  8. Kerta mūsų miškus. O mes tylime? (nuotraukos)
  9. Orhuso konvencija – svarbi tarptautinio poveikio priemonė ir Lietuvai
  10. D. Žuromskienė. Atvėrus širdį šerdžiai
  11. J. Trinkūnas. Aistuva
  12. Skelbiamas tradicinis konkursas žurnalistams „Žmogus ir aplinka“
  13. Urėdijų pertvarką visiškai remia ir šalies Prezidentė
  14. Miškininkai surinko per 3 tūkst. parašų prieš urėdijų reformą
  15. Miškininkai kviečia paklausyti tauriųjų elnių riaumojimo

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. T0mas J. says:
    8 metai ago

    Lakajos KRAŠTOVAIZDŽIO draustinyje leista atlikti plynus kirtimus?!
    Reikia rasti tai leidžiantį dokumentą, kuriame sudėti atsakingų pareigūnų parašai, ir paskelbti tą dokumentą viešai.
    Geriau vienas konkretus darbas, nei didelis ilgas ūžesys kertamų miškų tema.

    Aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas – bent jau taip skelbta 2015 m. – 36 metrų Labanoro regioninio parko apžvalgos bokštas. Kas matosi iš jo viršaus dabar?
    Nuotraukas prašau sudėti čia, ALKAS lt portale.
    (Važiuojama iš Molėtų rytų Ignalinos kryptimi į Mindūnus. Gyvenvietėje bus posūkis į dešinę, vedantis į Labanoro regioninio parko pradžią. Pravažiavus kelių beržų eiles, toliau kelias driekiasi tarp gausybės parko pušų. Pavingiavę siaurais miško keliukais pasiekiate aukščiausią Lietuvoje apžvalgos bokštą).

    Pagrindiniai reikalavimai veiklai rekreacinėse teritorijose yra nustatyti
    Saugomų teritorijų įstatyme,
    Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose,
    aplinkos ministro patvirtintose Lankymosi miške taisyklėse,
    Parkų lankymo taisyklėse,
    savivaldybių patvirtintose poilsiautojų elgesio taisyklėse.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      8 metai ago

      Pritariu – į dienos šviesą „liberalių pažiūrų” leidimų dalintojus.
      Šiandien ?Navickas per radiją patikino, kad Labanorą (ar kitą) kirto teisėtai. Jei pagal jį teisėta yra tai, kam sukalbamas valdininkas leidimą išrašė, tai su tokiais teisėtumais laikais baigti!

      Atsakyti
  2. T0mas J. says:
    8 metai ago

    1. ht tp s://stk.am.lt/portal/

    2. “Nuo Labanoro apžvalgos bokšto atsiveriantis vaizdas iš tiesų vertas dėmesio: užlipus į patį viršų galima išvysti Siesarties hidrografinį draustinį, apimantį takoskyrinį Siesarties ežerą ir jo apyežerį bei Lakajų kraštovaizdžio draustinį.”

    Atsakyti
  3. Dainius Razauskas says:
    8 metai ago

    Lukiškių aikštėje turi stovėti kartuvės.

    Atsakyti
    • jonas says:
      8 metai ago

      taip. Nuolat stovėti ten. Kad lietuvių kalbos, Lietuvos gamtos, lietuvių tautos naikintojai žinotų, kad tikrai ateis teisingumo metas

      Atsakyti
      • aa says:
        8 metai ago

        Good point. Tik norėtųsi kad ir neopagonių sekta, užsiiminėjanti istorijos falsifikavimu tai žinotų.

        Atsakyti
  4. Albinas Vaškevičius says:
    8 metai ago

    Kinijoje jiems visiems jau būtų atliktos mirties bausmės.

    Atsakyti
  5. Tvankstas says:
    8 metai ago

    ‘Demokratijoje turi paklusti 200 žiurkių mano pačio rūšies.’ Voltaire

    Atsakyti
  6. ŽEMAITIS says:
    8 metai ago

    Apgailėtina ir niekšiška.
    Iš viso plyni kirtimai Lietuvoje turėtų būti draudžiami. Leistini tik atrankiniai.

    Atsakyti
  7. Jonas says:
    8 metai ago

    Tegul LIKIMAS TAIP “PRAŠIENAUJA” GYVENIMUS BŪTENT TŲ – norėjusių tokių kirtimų ir davusių leidimą juodam darbui. AMEN

    Atsakyti
  8. Albinas Vaškevičius says:
    8 metai ago

    Sprendžiant pagal nepasisekusį Žemės nepardavimo užsieniečiams referendumą su miškais bus tas pats. Partijos, kurios žlugdė Žemės referendumą žlugdys ir miškų išsaugojimą. Pinigai iš Žemės ir miškų pardavimo jiems svarbiau už valstybės ir Tautos išlikimą. Jeigu Tauta neatsikvošės tai tas pats bus ir su Žemės turtais ir su Lietuvių kalba ir su Lietuviškais papročiais ir su Lietuvos istorija.

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      8 metai ago

      Pasisakau prieš plynus miškų kirtimus. Leistini tik atrankiniai.

      Tačiau tas jūsų “Žemės referendumas” buvo absurdų absurdas. Ne veltui žmones jame nedalyvavo.
      Aišku, tie referendumininkai šiuo atveju buvo iš esmės jokia jėga. Ją tikrai reikėjo ignoruoti.
      Tačiau ne – mūsų valdžia ant tiek primityvi (kad ir buvusios Seimo kadencijos), jog priėmė absurdišką Žemės įsigijimo saugiklių įstatymą. Ko išsigando? Gal tų kelių nacionalistų?
      Apgailėtina, kad turim (ir turėjom) tokią valdžią…

      Atsakyti
  9. Žemyna says:
    8 metai ago

    Kam tarnavo, kas gudriai naudojosi draustiniais sovietmečiu? Ogi partinis-ūkinis aktyvas. Jie ten buvo SAUGŪS – niekas iš „tarybinės liaudies” eilinių piliečių negalėjo matyti ten rengiamų girtų iki žemės graibymo medžioklių , viešnamiais tarnavusių partinių pirtelių, nes nepašvęstieji įžengti ten negalėjo :). Nežiūrint to, teko girdėti keletą šnabždesių ir apie aukas, ir apie skyrybų norėjusios partsekretoriaus žmonos žūtį per „nelaimingą atsitikimą”.
    Šiandien visa tai tęsiama, tik gerokai „pažangiau”, nesižvalgant į Kremlių, todėl dar plačiau užsimojus. Juk dabar joks Kremlius už girtus siautėjimus ar savo pačių Tėvynės apiplėšimo nebaus, nei bent pavyzdinių teisingumo akcijų nesurengs (vieną tokią iš anų laikų prisimenu) . ES? ES tai nerūpi. Nebent VISAI TAUTAI, o ne jiems asmeniškai lieps grąžinti kokią nors neteisingai panaudotą paramos sumą… Taigi, viskas mūsų pačių rankose. Arba gebam apsaugoti Tėvynę nuo nesveikų partinių-ūkinių papročių, arba ne.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pinigai
Lietuvoje

Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos

2026 06 04
Bendradarbiavimo susitarimas
Lietuvoje

KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 

2026 06 04
Liberalai
Lietuvoje

Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Kokių elektros kainų tikėtis birželį?

2026 06 04
Kelio darbai
Lietuvoje

Ukmergėje pradedamas vieno svarbiausių tiltų atnaujinimas

2026 06 04
Elektra
Lietuvoje

Prezidentas siūlo laikinai sumažinti energijos kainą nebuitiniams vartotojams 

2026 06 04
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas žengia į didžiausią plėtros etapą istorijoje

2026 06 04
Mokykla, klasė
Lietuvoje

Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla

2026 06 04
Pasaulinė bėgimo ir dviračių diena
Gamta ir žmogus

Minint Pasaulinę bėgimo ir dviračių dieną – netikėtos įžvalgos apie bėgikų ir dviratininkų įpročius

2026 06 04
Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė
Etninė kultūra

Birželio 7 d. Klaipėdos Jono kalnelyje skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė

2026 06 04
S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

2026 06 04
Oro uostas
Lietuvoje

Gegužę oro uostuose aptarnauta daugiausia keleivių per visą istoriją

2026 06 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
  • Saulės Vilna apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Dirbančius pensijų gavėjus pasieks atnaujintos pensijos
  • KAM ir ISM universitetas stiprina bendradarbiavimą 
  • Opozicija siekia sudaryti Seimo komisiją duomenų vagystei tirti

Kiti Straipsniai

Žievėgraužis tipografas suaktyvėjo naujuose eglynų plotuose

Šalta žiema ir vėsus pavasaris žievėgraužio tipografo neišgąsdino

2026 05 30
Maža mergaitė apglėbusi storą medį

Kviečiama rinkti 2026 metų Lietuvos medį

2026 05 07
Gamtinio karkaso nuostatai stiprins biologinės įvairovės apsaugą

Nauji Gamtinio karkaso nuostatai stiprins biologinės įvairovės apsaugą

2026 05 04
Nuverstas medis | am.lrv.lt nuotr.

Ugniagesiai net 93 kartus vyko šalinti virtusių medžių 

2026 04 27
Valdas Vasiliauskas

V. Vasiliauskas. „Soldafonų  potiomkino“ kaimai

2026 04 18
Briedžiukai (Morchella esculenta)

Perspėjimas išsirengusiems į mišką: kas gali skaudžiai atsiliepti ir gamtai, ir sveikatai?

2026 04 16
Medelynas

Artėjant sodinimo sezonui – specialistų patarimai, kaip išsirinkti augalus

2026 04 11
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.

Vietoj garažų sostinėje – 7500 medžių

2026 04 08
Kuriamas naujas parkas

Klaipėdoje sodinamas naujas parkas

2026 04 01
Ten kur gyvena karčiuotos gyvatės

D. Greičiūnas Ten, kur gyvena karčiuotos gyvatės

2026 03 29

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?
  • Bartas apie E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  • >S.Vilnai apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
  • Saulės Vilna apie S. Birgelis. Griškabūdis – išskirtinės šventovės ir didžiųjų kalbininkų kraštas
  • skt. apie Leonido Donskio vardu Vilniuje bus pavadinta mokykla
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Baigtas restauruoti Ginučių vandens malūnas laukia lankytojų

Aukštaitijos parkai per Europos paveldo dienas kviečia susitikti Ginučių malūne

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai