Rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teikia Seimui Antstolių įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios užtikrins teisingas ir adekvačias antstolių paslaugų kainas, užkirs kelią dirbtinai išpūstoms algoms, antstolių lupikavimui, savivalei ir žmonių skurdinimui.
Šios pataisos – ypač svarbus žingsnis valstybei imantis antstolių veiklos reformos. Teisingumo ministerijai pradėjus keisti antstolių įkainių reguliavimo tvarką, Prezidentės pataisos sustiprins inicijuojamus pokyčius ir garantuos,
kad antstolių įkainiai bus teisingai paskaičiuoti. Prezidentė nuolat sulaukia žmonių skundų dėl antstolių veiksmų, nepagrįstai didelių vykdymo išlaidų, kurios neretai keleriopai viršija pačią skolą.
Pasak Prezidentės, antstoliai vykdo valstybės patikėtą funkciją, todėl valstybės pareiga yra kontroliuoti įkainius ir veiklą. Net ir mažiausiai įsiskolinę žmonės dėl didelių antstolių įkainių niekaip neišbrenda iš skolų liūno ir yra toliau stumiami į skurdą, tuo tarpu antstolių algos viršija jau net ir Europos valstybių vadovų atlyginimus. Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį antstolis uždirba 10 tūkst. eurų, o kai kurių alga siekia 37 tūkst. eurų – daugiau negu Europos Sąjungos vadovas.
Todėl Prezidentė imasi konkrečių priemonių, kurios pažabos išpūstas antstolių algas ir padės apginti žmonių interesus. Prezidentės siūlo konkrečius įrankius teisingesniems antstolių įkainiams užtikrinti: būtinųjų vykdymo išlaidų sumažinimą, draudimą atlikti perteklinius veiksmus, antstolių atlyginimo ribojimą iki 15 proc. nuo išieškotos sumos, privalomą skolininko informavimą, draudimą kreditoriui samdyti skirtingus antstolius dėl to paties skolininko ir viešai skelbiamas antstolių algas. Taip pat įstatymu griežtinami antstolių nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
Pirmiausia siūloma vykdymo bylos administravimo išlaidas susieti su antstolio realiu darbu, o ne su išieškoma suma, kaip yra šiandien. Tai užkirs kelią atviram antstolių lupikavimui ir nepagrįstai išpūstiems įkainiams. Taip pat siūloma riboti galimybes atlikti perteklinius veiksmus ir užkirsti kelią antstolių savivalei. Dabar antstoliai net ir turėdami informaciją apie žmogaus pajamas nepagrįstai užsako perteklinę informaciją iš įvairių registrų, net tokių kaip Jūrų ir vidaus vandenų laivų registras, Geležinkelio riedmenų registras. Šie pertekliniai veiksmai išpučia antstolio išlaidas ir yra įskaičiuojami į skolininko sąskaitą.
Taip pat siūloma nustatyti, kad atlygis antstoliui sėkmingo skolos išieškojimo atveju negali viršyti 15 proc. skolos dydžio. Dabar antstoliai neretai uždirba iki 100 proc. nuo išieškomos skolos, ypač didelius antkainius jie užsideda nuo mažų skolos sumų. Panaši praktika yra ir kitose šalyse: Latvijoje, Estijoje po 15 proc., Airijoje – 5 proc., Anglijoje – 7,5 proc., Suomijoje – 0,5 procento.
Pasiūlymuose numatoma įpareigoti antstolius visada išsiųsti informaciją žmogui apie jo skolą. Dabar antstoliai neprivalo informuoti žmogaus, jeigu jo skola neviršija 100 eurų – tai sudaro sąlygas skolos tyčiniam vilkinimui ir jos išaugimui. Vykdymo išlaidos taip pat sumažės, kai kreditorius dėl visų to paties skolininko skolų bus įpareigotas kreiptis į vieną antstolį. Skaidrumui užtikrinti taip pat siūloma numatyti, kad antstolių algos būtų skelbiamos viešai.
Prezidentės pasiūlymuose taip pat griežtinami ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Dabar įstatymuose yra palikta spraga, kuri leidžia nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikyti netgi nusikaltimą padariusį, tačiau nuo atsakomybės ar bausmių atleistą, asmenį. Šalies vadovė siūlo užkirsti kelią neskaidriems ir nesąžiningiems žmonėms dirbti valstybės patikėtą darbą.
