Penktadienis, 20 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

M. Katelynas. Treji Angelos Merkel beprotybės metai

Martynas Katelynas, www.propatria.lt
2018 08 28 01:00
6
Martynas Katelynas | Propatria.lt nuotr.

Martynas Katelynas | Propatria.lt nuotr.

Martynas Katelynas | propatria.lt nuotr.
Martynas Katelynas | Propatria.lt nuotr.

„Nelegalios imigracijos“ terminas nors ir girdėtas, tačiau retam europiečiui, o tuo labiau lietuviui kėlė kažkokius jausmus. Paskutinė pabėgėlių krizė šalia Europos Sąjungos įvyko dar praėjusiame amžiuje, kaip karo byrančioje Jugoslavijoje pasekmė.

Europa nuo to laiko gyveno ramų gyvenimą, nors horizonte jau kaupėsi tamsūs debesys. Eiliniai europiečiai tikrai nesitikėjo, kad 2015-aisiais metais į jų Tėvynes masiškai pradės plūsti migrantai iš įvairių pasaulio šalių.Treji metai beprotybės

Šiandien sukanka 3-eji metai, kai Angela Merkel vienašališkai nusprendė suspenduoti „Dublino reglamento“ galiojimą Vokietijoje. Iki tos dienos kiekvienas į Europą atvykęs migrantas privalėjo prieglobsčio prašyti toje Europos Sąjungos šalyje, į kurią pirmą pateko. Po suspendavimo kiekvienas naujas migrantas galėjo keliauti į Vokietiją ir pagrįstai tikėtis gauti prieglobstį, taip pat atšauktos visos deportacijos, dėl kurių sprendimas jau buvo priimtas.

Toks vienašališkas sprendimas sukūrė spaudimą kitoms ES šalims, kurios iki to laiko galėjo deportuoti nelegalius migrantus, jeigu jie nepaisydavo reikalavimo ir neprašydavo prieglobsčio pirmoje Europos šalyje, į kurią jie atvykdavo. Daugelis tarptautinių žmogaus teisių ir migrantų apsaugos organizacijų gavo pretekstą spausti kitų Europos šalių vyriausybes.

Visiškai akivaizdu, kad didžioji dalis atvykstančių į Europą buvo ekonominiai migrantai. Tie, kurie ieškojo prieglobsčio nuo karo, jį gavo Jordanijoje, Turkijoje, Libane. Suprantama, kad gyvenimas ten tikrai nelengvas ir tikrai ne toks, apie kokį dauguma svajojo. Gyventi prastai aprūpintoje ir perpildytoje pabėgėlių stovykloje nėra siekiamybė.

Svarbu paminėti tai, kad migrantų iš Sirijos atsisakė visos šešios Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narės. Iš prekybos nafta pralobusios šalys, tokios kaip Saudo Arabija, Kuveitas, Kataras ar Bahreinas, kurios gali sau leisti finansuoti milijardinius prabangos projektus, atsuko nugarą milijonams žmonių. Vokietijos kanclerė, vedama perdėto ir niekaip nepateisinamo sentimentaliojo humanizmo, nusprendė, kad Vokietija, o tuo pačiu ir likusi Europa, gali padėti milijonams pakliuvusių į karo pabėgėlių stovyklas.

Bėgant nuo karo baisumų svarbiausia yra saugumas. Tačiau šimtai tūkstančių pasiryžo paaukoti savo saugumą. Vardan ko? Kelionių per Viduržemio jūrą metu vien per kelis 2015-ųjų mėnesius žuvo beveik 4000 žmonių. Pagrindinis tokių kelionių tikslas – Vokietija, Italija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Švedija. Kodėl?

Todėl, kad sočios išmokos, nemokama sveikatos apsauga, dienpinigiai, galimybė nedirbti ir nemokamas apgyvendinimas buvo daugumos viltis ir noro rizikuoti savo gyvybėmis variklis. Šiose šalyse puikiai veikia gerovės sistema. Pavyzdžiai iš ten jau gyvenančių ir gerovės sistemą uzurpavusių tautiečių tą norą tik sustiprino.

Skaudžios pasekmės Europai

Praėję treji metai Vokietijai ir visai Europai atnešė skaudžias pasekmes. Viena iš labiausiai žiniasklaidoje aptariamų temų yra terorizmas. Kad ir kaip masinės žiniasklaidos priemonės visoje Europoje bandė nuslėpti migrantų daromus nusikaltimus, tačiau teroro atakų nuslėpti neįmanoma. Jų kiekis, dažnumas ir tokių atakų metu žuvusiųjų skaičius pastaruosius trejus metus yra išaugęs dešimtimis kartų.

Štai, jeigu 2014-aisiais įvyko 2 atakos, kurių metu žuvo 4 žmonės, tai 2015-2017-aisiais metais įvykdytos 63 atakos, kurių metu žuvo 347 žmonės. Įvykdytų teroro aktų metu sužeista apie 2400 žmonių. Svarbu tai, kad nors aukų skaičius kasmet mažėja, bet teroristinių atakų skaitlingai daugėja. Toks padidėjimas negalėjo nesulaukti specialiųjų tarnybų dėmesio. Akivaizdu, kad skyrus didesnius išteklius atakų užkardymui, nebėra taip lengva įgyvendinti didelio masto žudynes. Atakų skaičius auga dėl daugėjančių „vienišų vilkų“ išpuolių. Užkirsti kelią tokioms atakoms praktiškai neįmanoma.

2009-2014-ųjų metų duomenimis dėl įtarimų terorizmu sulaikytas 1181 asmuo. 2015-2017-aisiais – 2110. Taigi, per dvigubai trumpesnį laikotarpį sulaikyta dvigubai daugiau įtariamųjų. Pusė visų sulaikytųjų yra ne ES valstybių piliečiai. Tokios šalys kaip Švedija, Suomija ar Ispanija su islamiškuoju terorizmu susidūrė arba pirmą kartą savo istorijoje, arba po labai ilgos pertraukos. Tai tiesioginė masinės imigracijos pasekmė.

Eilė ES pareigūnų ne kartą yra pripažinę, kad į Europą galėjo patekti šimtai ar net tūkstančiai potencialių teroristų. Islamo valstybė neslėpė, o netgi didžiavosi, kad į Europą su migrantų banga pateko labai daug „deleguotų“ teroristų.

Reikia pripažinti, kad nemažą dalį teroro išpuolių atliko ne naujieji migrantai, o Europoje gimę, antros ar trečios kartos imigrantų palikuonys. Tačiau suaktyvėjęs radikalizmas, be jokios abejonės, buvo susijęs su masinės migracijos banga. Kol tarnybos buvo užimtos tvarkantis su milžinišku antplūdžiu, nori to, ar nenori, teroristams atsiranda galimybė lengviau įgyvendinti savo planus.

Pagrindinė radikalizavimosi vieta – mečetės, kurių Vakaruose jau yra bent po vieną, kiekviename didesniame mieste. Dažnai jų pastatymas ir išlaikymas finansuojamas tokių šalių kaip Kuveitas, Saudo Arabija ar Turkija lėšomis.

Labai dažnai, ypač nebelikus jokių galimybių paslėpti blogos statistikos apie migrantų nusikaltimus, asmenys, atlikę potencialius teroro aktus, yra pripažįstami turintys psichinių sutrikimų, o šie nusikaltimai nėra priskiriami terorizmui.

2016-aisiais Graikijoje atlikto tyrimo metu, migrantų stovyklose rasta padirbtų pasų, kurie, kaip manoma, buvo skirti potencialiems Islamo valstybės teroristams siekiant išvengti sulaikymo Graikijoje. Su padirbtais pasais teroristai netrukdomi galėjo keliauti po visą Europą.

Quilliam tyrimų centras 2017-aisiais pranešė, jog Islamo valstybė moka po 2000 dolerių už vaiką asmenims, kurie verčiasi jų pergabenimu (kontrabanda) į Europą. Taigi, siekiant radikalizuoti, pateisinama net ir silpniausios visuomenės grupės indoktrinacija. Skaičiuojama, kad be žinios Europoje dingę beveik 90000 vaikų yra radikalizacijos pavojuje.

Integracija – tik dar vienas lozungas?

Kaip jau minėta, nemažai teroro aktų atlieka antros ar trečios kartos migrantų palikuonys. Asmenys, turintys pilietybę, mokantys kalbą ir gavę išsilavinimą vis tiek pasirenka radikalumą. Ar tai nėra įrodymas, kad multikultūralizmo projektas žlugo, o su juo kartu beverčiais tapo ir visi lozungai apie integraciją?

Europoje dar sparčiau pradėjo formuotis vadinamosios „no-go“ zonos, į kurias dažnai „kojos nekelia“ ne tik greitoji medicinos pagalba, bet ir policijos pareigūnai. Nesugebant užtikrinti įstatymų laikymosi dažnai atsiranda vietinė šariato policija, kuri veikia su dideliu vietinių gyventojų pritarimu. Šiose zonose absoliuti dauguma gyventojų musulmonai, kurių dauguma pritaria šariato teisės įvedimui. Vengrijos vyriausybės duomenimis Europos miestuose yra apie 900 zonų, kuriose „vargu, ar vyrauja bendrosios visuomenės normos“.

Nusikaltimų slėpimas

Terorizmas nėra vienintelė atnešta kančia Europos gyventojams. Vagystės, masiniai automobilių padegimai, chuliganizmas, prekyba narkotikais, išžaginimai – visa tai masinio informavimo priemonės dažnai nuslėpdavo, siekdamos užtikrinti, kad europiečiai nesusidarytų neigiamos nuomonės apie masinę imigraciją ir netaptų „priešiški“ migrantams. Siekiant „apsaugoti“ migrantus nuo potencialių „dešiniųjų radikalų“ išpuolių, juos sulaikius dėl padaryto nusikaltimo būdavo neįrašoma jų kilmė.

Puikiausias tokio bandymo nuslėpti ir užmaskuoti padaromus nusikaltimus pavyzdys yra 2016-ųjų Naujųjų metų naktis. Šešiuose Vokietijos miestuose įvykdytas barbariškas taharrush jamai (kolektyvinis priekabiavimas), kuris paplitęs Arabų šalyse. 2016-aisiais nutekinus Vokietijos policijos dokumentus paviešinta, jog per vieną naktį seksualiai priekabiauta prie 1200 moterų, ne vienas atvejis pasibaigė išžaginimu. Įtariama, kad atliekant nusikaltimą dalyvavo mažiausiai 2000 vyrų, kurie veikė didelėse grupėse.

Žiniasklaida nušvietė šį įvykį tik sausio 5-ąją, kai socialiniuose tinkluose masiškai plintantys kaltinimai pavertė šią istoriją nebenuslepiama. Visuomeninė televizija ZDF pripažino, kad pasirinko nenušviesti šių įvykių, nors ir turėjo pakankamai informacijos tai padaryti. Vėliau tiek visuomenė, tiek Europos žiniasklaida (pvz. BBC) kėlė klausimus bei reiškė kaltinimus, kad Vokietijos žiniasklaida ir vyriausybė bando nuslėpti savo nevykusios migracijos politikos rezultatus.

Šio įvykio atomazga – po keturių mėnesių identifikuota tik labai maža dalis nusikaltėlių (153). Iš visų identifikuotųjų net 68 prašantys prieglobsčio, 18 Vokietijoje esančių nelegaliai, 47 nenustatyto statuso bei 4 nepilnamečiai. Dar po dviejų mėnesių nuteisti 4 asmenys. Teismo sprendimas yra tiesiog juokingas – vieneri metai laisvės atėmimo, bausmę atidedant.

Šis nusikaltimas parodė, jog migracijos mastai daug didesni, o migruojantys anaiptol nėra tik Sirijos karo pabėgėliai. Tarp sulaikytųjų tebuvo tik 3 sirai. Pagrindinės šalys iš kurių atvyko nusikaltėliai – Marokas, Alžyras, Tunisas. Akivaizdu, kad tai eiliniai ekonominiai migrantai.

Susitarimas su Turkija

2016-ųjų kovo 18-ąją Europos Sąjunga sudarė sutartį su Turkija. Jos esmė labai paprasta. Europos Sąjunga pažadėjo Turkijai 6 mlrd. eurų finansinės pagalbos ir suteikti Turkijos piliečiams bevizį režimą su Europos Sąjungos šalimis. Mainais į tai, visi į ES nelegaliai patekę migrantai turėjo būti grąžinami į Turkiją. Už vieną grąžintą nelegalų migrantą iš Sirijos iš Turkijos turėjo būti perkeliamas vienas atvykėlis iš Sirijos į vieną iš Europos Sąjungos šalių. Tokio susitarimo rezultatai yra tiesiog apgailėtini. Per dvejus metus į Turkiją grąžintas 1564 migrantas. Skirta 3 mlrd. eurų finansinės pagalbos (dar 3 mlrd. numatyti iki 2018 pabaigos). Iš Turkijos perkelti 12489 sirai, kurie išdalinti ES šalims. 2017-aisiais nelegaliai į Graikiją pateko beveik 30000 migrantų, nors skaičiai ir sumažėjo, tačiau akivaizdu, kad susitarimas nebuvo veiksmingas. Susitarta už vieną grąžintą nelegalą vieną perkelti legaliai. Grąžinus 1564, perkelti 12489. Sumokėjus 3 mlrd. eurų, migrantams vis tiek patenkant į Graikiją, perkeliant 8 kartus daugiau negu grąžinant, nemanau, kad galima vadinti šį susitarimą sėkmingu. Tai tik dar vienas Angelos Merkel fiasko, kadangi ji ir iniciavo šį susitarimą su Turkija.

Pažymėtina ir tai, kad Turkijos prezidentas įgavo galimybę šantažuoti Europos Sąjungą. Savo radikaliomis islamiškomis pažiūromis pagarsėjęs Recepas Tayipas Erdoganas gali bet kada pareikalauti dar daugiau finansinės pagalbos mainais į migrantų sulaikymą prie Turkijos krantų. Svarbus klausimas ir Turkijos stojimas į Europos Sąjungą. Turkija patenkina tik dalį stojimo reikalavimų. Toks jautrus klausimas kaip migracija gali tapti dar viena tema, kurią pasitelkęs prezidentas gali šantažuoti ES lyderius dėl pagreitinto stojimo į Sąjungą, kuris apskritai negali būti svarstomas.

Tiek prezidentas, tiek jo vyriausybės nariai yra ne kartą grasinę nutraukti sutartį, ar leisti nelegalams kirsti Egėjo jūrą. 2017-aisiais vidaus reikalų ministras pareiškė, kad ES nepakankamai stengiasi laikytis susitarimo, todėl prasidėjo šantažas praleisti po 15000 migrantų kas mėnesį.

Pasekmės namie

Angelos Merkel savivalė sulaukė begalės kritikos ne tik Europoje, bet ir namuose. Pirmieji vokiečių prielankumą A. Merkel migracinei politikai rodantys požymiai, kuriuos simbolizuoja traukinių stotyse atvykstančių migrantų laukiantys būriai su transparantais Refugees welcome, buvo trumpalaikiai. Labai greitai vokiečiai pradėjo suprasti, kokia klaidinga yra ši neapdairi imigracijos politika.

Visa bėda, kad kritika kol kas išsilaiko tik visuomenėje, o parlamente ir viešojoje erdvėje stengiamasi išlaikyti „reikiamą liniją“. Nors 2017-iųjų parlamento rinkimuose antiimigracinių pažiūrų Alternatyva Vokietijai (AfD) partija gavo 12,6 % balsų, tačiau valdžioje ir toliau išliko konservatoriai (CDU) ir socialdemokratai (SPD).

Toks balsavimas parodė tai, kad dalis vokiečių vis gi nėra susitaikę su kasdienybe, kai į jų šalies miestus nuolat atvyksta tūkstančiai migrantų. Verta paminėti, kad keli miestai Vokietijoje, kuriems numatytos migrantų kvotos atrodė per didelės, sėkmingai suorganizavo peticijas už migrantų perkėlimo į jų teritoriją sustabdymą.

Tačiau partijos, kurios išliko valdžioje ir toliau nusprendė nemažinti potencialios „nelegalios imigracijos“ apsukų. Merkel koalicijos partneriai socialdemokratai pasiūlė nustatyti 500000 migrantų per metus ribą. CDU dukterinės Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) partijos pirmininkas Horstas Seehoferis pagrasino pasitraukti iš sąjungos su A. Merkel, jeigu nebus apribota imigracija.

CSU pirmininko teigimu 30 % migrantų, kurie teigia esantys sirai, iš tiesų yra atvykėliai iš kitų šalių. Jo manymu, limitas turėtų būti ties 200000 atvykėlių per metus.

Didžiausia Vokietijos problema dabar yra ne naujai atvykstantys. Šeimų susijungimo politika užtikrina, kad migrantų, gavusių prieglobstį, šeimos taip pat galės atvykti į Vokietiją. Tai dabartinį migrantų skaičių (apie 1,5 mln.) mažiausiai padvigubins.

Angela Merkel, matydama krentančius partijos reitingus (28-29 %), pastarosiomis savaitėmis ėmėsi iniciatyvos riboti atvykstančių skaičius. Sudarytas susitarimas su Graikija ir Ispanija, kuris užtikrina galimybę grąžinti migrantus atgal į šias šalis. Tačiau kol kas nėra nei vieno migranto, kuris tenkintų reikalavimus ir galėtų būti grąžintas. Akivaizdu, kad tai tik desperacija ir bandymas gelbėti smunkančius partijos reitingus.

Praėję treji metai žymi daug skausmingų patirčių Europai ir jos gyventojams. Akivaizdu, kad Europoje per šiuos metus įvykių buvo daug daugiau negu aprašyta. Per šį laikotarpį į Europą pateko virš 2 milijonų migrantų, tūkstančiai žuvo bandydami. Tūkstančiai europiečių pajuto tiesiogines migracijos pasekmes, šimtai tūkstančių jas pajus ateityje. Šis Angelos Merkel beprotybės protrūkis amžiams įsirėš Europos istorijos puslapiuose. Europa turi mokytis iš šios klaidos, nes ateityje dėl gamtinių ir demografinių priežasčių prie Europos krantų atvyks ne milijonai, bet dešimtys ar šimtai milijonų migrantų, o tam prielaidų yra daugiau negu įsivaizduojame.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Bavarijos vadovas iškėlė ultimatumą A. Merkel
  2. D. Trampas A. Merkel pabėgėlių politiką vadina beprotiška
  3. V. Sinica. Ar Vokietija jau pakankamai spalvinga, ponia Merkel?
  4. A. Merkel žada riboti pabėgėlių srautą, bet atsisako užverti duris
  5. Angela Merkel: Per ilgai ignoravome šią problemą…
  6. A. Merkel pasibaisėjo Rusijos oro atakomis Sirijoje (video)
  7. Rinkimus į Vokietijos Bundestagą laimėjo A. Merkel partija (video)
  8. Lietuvos Prezidentė susitiko su Vokietijos Federaline Kanclere A.Merkel (video)
  9. Vokietijos kanclerė A. Merkel pavadinta „recidyviste“ ir apskųsta Konstituciniam teismui
  10. Apklausa rodo, kad A. Merkel populiarumas krinta
  11. Bavarijos politikas A. Merkel nusiuntė pilną migrantų autobusą (video)
  12. S. Lapėnas. 56 procentai migrantų palaiko „Islamo valstybės“ teroristus? Ką mes kviečiame į Lietuvą?
  13. R. Alaunis. Kas ir kodėl sukėlė pabėgėlių humanitarinę krizę Europoje? (video)
  14. A. Praninskas. Europą užgriuvo migrantų cunamis
  15. M. Veleris. Laidotuves užsakinėjote?
  16. V. Orbanas: Galų gale musulmonų bus daugiau negu mūsų (video)
  17. R. Navickas. Smagus arabiškas „žaidimas“ Tacharruš jau Europoje. Taip vadinamas kolektyvinis moterų prievartavimas viešose vietose
  18. Z. Vaišvila. Ką reiškia britų NE Europos Sąjungai?
  19. V. Sinica. Braškanti Europa: Alternatyva Vokietijos ir Europos federacijai?
  20. V. Rubavičius. Vokietijoje Alternatyva įgavo jau valdžios, o kada ji susikurs Lietuvoje?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Prašalietis says:
    4 m. ago

    Martynas Katelynas. Treji Angelos Merkel beprotybės metai…. Šaunu matyti Lietuvoje šiandienos jaunuolį,kuris taip”profesionaliai, nenusižiūrėjęs ką rašo europinė užsienio spauda šiuo klausimu”,pats išnagrinėjo Vokietijos ir europines imigracijos problemas ir parašė tautiečių žiniai šia tema straipsnį.”Beliko šį Lietuvos imigracijos,matomai ir emigracijos, specialisto straipsnį pasiūsti Merkel ir visai jos komandai pasimokymui”. Katelynų Martynas, gerai išstudijavęs imigracijos problemas europoje,neblogiau”turėtų žinoti ir suprantsti”emigracijos ir imigracijos problemą Lietuvoje. Ją Lietuvos valdžia”sprendžia”ir niekaip negali išspręsti.Galėtų Katelynų Martynas parašyti ką nors Lietuvos emigracijos ir imigracijos tema prie lietuviško valdžios lovio besistumdantiems veikėjams,kurie šias”problemas sprendžia” ir niekaip neišsprendžia jau keliolika metų.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 m. ago

      👍🏻👍🏻

      Atsakyti
  2. Prašalietis says:
    4 m. ago

    Martynas Katelynas. Treji Angelos Merkel beprotybės metai…. Šaunu matyti Lietuvoje šiandienos jaunuolį,kuris taip”profesionaliai, nenusižiūrėjęs ką rašo europinė užsienio spauda šiuo klausimu”,pats išnagrinėjo Vokietijos ir europines imigracijos problemas ir parašė tautiečių žiniai šia tema straipsnį.”Beliko šį Lietuvos imigracijos,matomai ir emigracijos, specialisto straipsnį pasiūsti Merkel ir visai jos komandai pasimokymui”. Katelynų Martynas, gerai išstudijavęs imigracijos problemas europoje,neblogiau”turėtų žinoti ir suprantsti”emigracijos ir imigracijos problemą Lietuvoje. Ją Lietuvos valdžia”sprendžia”ir niekaip negali išspręsti.Galėtų Katelynų Martynas parašyti ką nors Lietuvos emigracijos ir imigracijos tema prie lietuviško valdžios lovio besistumdantiems veikėjams,kurie šias”problemas sprendžia” ir niekaip neišsprendžia jau keliolika metų.

    Atsakyti
  3. Tvankstas says:
    4 m. ago

    Gerbiamam Martynui.
    Puiku ką parašėte. Giliau pažinti šias problemas Jums padėtų perskaityti visa, ką apie tai ir ne tik, rašo dr. Algimantas Lebionka savo bloge. Ten rasite daugybę nuorodų į svarbius šaltinius, suvoksite, kaip gerai suplanuotas ir vykdomas Europos civilizacijos sunaikinimas, duodančios pasauliui mąstančias asmenybes.
    Netrukus atvažiuos popiežius, kuris tyliai pritaria vieno Italijos vyskupo klyksmui paversti bažnyčias mečetėmis, kai Vatikanas šiandien ne tik kad negina krikščionių, bet aiškiai remia islamizaciją. Kažkodėl Vatikanas neapgyvendina pas save bent 1 tūkst. Afrikos ir Azijos “pabėgėlių”, tuoj pusė vienuolių taptų nėsčiomis, o ir vietiniai paiderastai krykštautų iš neįsivaizduojamos laimės būti paturėtais.

    Atsakyti
    • matas says:
      4 m. ago

      +++

      Atsakyti
  4. Tvankstas says:
    4 m. ago

    Pridėsiu sakinį gerb. Martynui.
    Europoje vyksta negrizacija (Achile Mbembe).

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 10 16:00

2022 05 11
Rusų žvaigždės šipuliai | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 09 12:15

2022 05 09
proza.ru nuotr.

K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai

2022 05 09
Prezidentas Volodymiras Zelenskis kalbasi su Džordžu V. Bušu | president.gov.ua

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 06 13:20

2022 05 06
www.limis.lt

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)

2022 05 02
„Šauksmas“ | V. Valiušaičio faksimilė

V. Valiušaitis. Pasaulio sąžinė yra mirusi?

2022 04 27
Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

Mokyklos jau 13-ąjį kartą kviečiamos rengti „Europos egzaminą“

2022 04 12
Lietuva sieks, kad NATO priešakinių pajėgų batalionai taptų brigadomis

Lietuva sieks, kad NATO priešakinių pajėgų batalionai taptų brigadomis

2022 04 11
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentai aptars paramą Ukrainai

2022 04 11
Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos, Vilniaus krašto bei pasaulio lietuvių kariškių bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas

Pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos, Vilniaus krašto bei pasaulio lietuvių kariškių bylos – sovietinio brutalumo ir melo įrodymas

2022 04 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

2022 05 20
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse
Lietuvoje

Pasaulio banko ekspertai Lietuvoje naudodami statistikos duomenis kuria įrankį verslo aplinkai analizuoti

2022 05 20
Istorinis karaimų namas tapo meno erdve
Kultūra

Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

2022 05 20
Miškininkystės studijų proveržis – solidžios stipendijos ir užtikrinamas kilimas tarnyboje
Gamta ir ekologija

Miškininkystės studijų proveržis – solidžios stipendijos ir užtikrinamas kilimas tarnyboje

2022 05 20
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto
Lietuvoje

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA
Lietuvoje

Plečiamos Lietuvos mokslo tarybos galimybės – prie jos jungiama MITA

2022 05 20
Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus
Kultūra

Kaunas pavasarį palydės pakviesdamas į skandinaviškas paskaitas, parodas ir filmus

2022 05 20
Energiškai efektyvūs pastatai padeda kurti darnius miestus
Lietuvoje

Liberalai dėl statybų kreipiasi į Vyriausybė

2022 05 19


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Gegužės 22 d. įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos
  • Pasaulio banko ekspertai Lietuvoje naudodami statistikos duomenis kuria įrankį verslo aplinkai analizuoti
  • Istorinis karaimų namas tapo meno erdve

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 539; komentarų: 25
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 516; komentarų: 9
  • Gegužės 15 d. kviečia „Didysis šeimos gynimo maršas 2022“ peržiūrėta: 486; komentarų: 11
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 422; komentarų: 4
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 393; komentarų: 2
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 385; komentarų: 11

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 10 16:00

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 11
6
Ukraina | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok (Annalena Baerbock) pranešė, kad Vokietijos ambasada netrukus atnaujins darbą Kijeve ir...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 09 12:15

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 09
6
Rusų žvaigždės šipuliai | Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Pergalės diena, kurią mini Rusija, milijonams žmonių atnešė kančias, skausmą, neviltį, pažeminimą, tremtį, mirtį. Lietuvai ir lietuvių...

Skaityti toliau

K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 09
8
proza.ru nuotr.

Gegužės 9-oji, Rusijai sakralinė Pergalės diena yra paženklinta siaubingų rusų tautos kančių ir užversta lavonų everestais. Per stebuklą gyvi išlikę...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15
  • nuomonė apie S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

Kitas straipsnis
Arvydas Juozaitis | Rengėjų nuotr.

Jurbarko Šimtmečio tiltą pagerbė ir Sąjūdžio pradininkas A. Juozaitis (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai