Penki įdomiausi Lietuvos siaurukai, apie kuriuos beveik nežinojote

Pasakius žodį „siaurukas“ dauguma lietuvių pagalvoja apie siauruką, esantį Aukštaitijoje ir kursuojantį tarp Panevėžio ir Anykščių. Tačiau nedaug kas žino, kad Lietuvoje be šio siauruko šiandien yra beveik 10 kitų veikiančių pramoninių siaurukų. O per visą istoriją  Lietuvoje buvo beveik 100 siaurukų.

Pasak kelionių agentūros superkelionės.lt direktoriaus Udriaus Armalio, siaurieji geležinkeliai Lietuvoje pradėti tiesti prasidėjus geležinkelio ir pramonės plėtrai – besiplečiantiems  miestams reikėjo ne tik maisto produktų, bet ir žaliavos įmonėms. Tad siaurukai perveždavo ne tik keleivius,

bet ir medieną, durpes, molį, maisto produktus. Atsirado ir kariniai siaurukai. Deja, technologijų plėtra išstūmė šią transporto priemonę į užmarštį ir šiandien dauguma jų liko tik prisiminimuose.

Skaitytojų dėmesiui pateikiame 5 įdomiausių siaurukų istorijas. Aplankę šių siaurukų trasas rasite vieną ar kitą išlikusį  objektą, kurie primena kažkada čia buvusį mažąjį geležinkelį.

1. Skapiškio – Suvaikiškio siaurukas. I pasaulinio karo metais vokiečiai fronto prie Daugpilio aprūpinimui nusprendžia nutiesti didžiulį tinklą taip vadinamų „Feldbahn“ (lauko geležinkelių) tinklą, kuris prasidėjo prie Skapiškio ir baigėsi dabartinės Latvijos teritorijoje. Pokaryje siaurukas išsaugomas ir juo pradedami vežti keleiviai bei mediena. Tiesa, kelionė šiuo maršrutu nebūdavo greita – 40 kilometrų atstumą iš Suvainiškio į Skapiškį traukinukas įveikdavo tik per tris su puse valandos. Galbūt todėl sklido anekdotai – tokie kaip „Keleivis klausia, ar greitai bus traukinukas, o stoties viršininkas atsako – jau greitai: matai, mašinisto šuo jau atbėga“. Šiandien nuvykę į šį ruožą rasite depą bei keletą stotelių likučių, o Latvijoje, Viesytėje, rasite šiame ruože dirbusį garvežiuką.

2. Palangos siaurukas. Poilsiautojai kiekvieną vakarą einantys palydėti saulės ant Palangos tilto turbūt nė neįtaria, kad ši tilto atsiradimui reikėtų dėkoti… siaurukui. Grafas J. Tiškevičius Vilimiškėje nusprendžia pastatyti plytinę, o gatavos produkcijos transportavimui nuperkamas garlaivis. Kad garlaivis galėtų priplaukti iki Palangos į jūrą nutiesiamas medinis tiltas. Na, o plytų pervežimui iki garlaivio nutiesiamas siaurasis geležinkelis. Beje, šis siaurukas buvo naudojamas ne tik plytų vežimui, bet ir poilsiautojų pramogai. Šis siaurukas buvo pažymėtas ir vokiškuose I pasaulinio karo žemėlapiuose. Tad einami palydėti saulę prisiminkite ir siauruką. O gal tai ir kartu idėja Palangos valdžiai – gal vertėtų atgaivinti šį siauruką kaip turistinę atrakciją?

3. Ežerėlio durpyno siaurukas. Šiandien tai seniausias veikiantis pramoninis siaurasis geležinkelis. 600 mm pločio geležinkelis pradėtas tiesti I pasaulinio karo metais siekiant išvežti durpes iš Ežerėlio durpyno bei medieną iš Kazlų Rūdos miškų. Savo laiku šis geležinkeliukas buvo nusidriekęs iki Kazlų Rūdos ir Jūrės, pasiekė net Kauno miestą, o jo traukinuko judėjimas buvo įtraukas netgi į oficialų traukinių eismo grafiką. Pokaryje geležinkeliukas perklojamas į 750 mm pločio vėžę. Šiandien apsilankę šiame siauruke rastumėte tipinį durpyninio siauruko depą, durpių iškrovimo estakadą. Sakoma , kad šis siaurukas bus greitai išardytas, tad pasinaudokite paskutine proga jį aplankyti. Gal jums pasiseks ir pavyks juo pasivažinėti?

4. Rytų Prūsijos siaurieji geležinkeliai. Tai patys paslaptingiausi siaurieji geležinkeliai. Sakoma, kad Rytų Prūsija, kuriai ir priklausė Klaipėdos kraštas, buvo Prūsijos maisto sandėlis. Tad nenuostabu, kad produkcijos išvežimui buvo būtinas išvystytas transporto tinklas, kuo ir tapo XX amžiaus pradžioje nutiestas 1000 mm pločio siauruko tinklas. Juo kroviniai iš Plikių, Bajorų ar Laukgalių pasiekdavo Klaipėdos miestą, kur jau tramvajaus bėgiais pasiekdavo amatininkus ar uostą. Miško medžiaga keliaudavo iš Smalininkų į Tilžę, o iš tos pačios Tilžės elektrinis traukinukas poilsiautojus nuveždavo į pliažus Mikytuose. Deja, iš karto po II pasaulinio karo šie geležinkeliukai sunaikinti. Be to, visi vietiniai gyventojai buvo ištremti, tad dabar apie šiuos siaurukus primena tik siaurojo geležinkelio stotis Klaipėdoje ar Smalininkų stotis.Sakoma, kad vienas iš Klaipėdos garvežių yra išlikęs ir vis dar dirba Brėmeno muziejuje.

5. Joniškėlis – Žeimelis. I pasaulinio karo metu vokiečiai nutiesia 600 mm pločio geležinkeliuką, kuris Šiaurės Lietuvoje sujungia daugybę miestelių – Žeimelį, Joniškėlį, Pasvalį, Panevėžį, Joniškį. Pokaryje šis geležinkeliukas buvo lėtas – kartais kelionė iš Biržų iki Šiaulių trukdavo beveik visą parą. Tad nusprendžiama šį geležinkeliuką perkloti į platesnę, 750 mm vėžę. Pastatomi nauji stočių pastatai, namai darbininkams, remontuojami tiltai. Deja, atslinkęs II pasaulinis karas sustabdo visus darbus ir paskutinės šakos (Joniškis – Žeimelis) lieka nesutvarkytos. Pokaryje siaurąjį geležinkelį pamažu keičia greitesnis ir patogesnis autotransportas, tad siauruko linijos pradedamos uždarinėti.

Šiandien tarp Žeimelio ir Joniškėlio vietoje siauruko kai kur padarytas kelias. Važiuojant juo randami įspūdingi stočių kompleksai – Vaškuose, Žeimelyje, Lauksodėje , Švobiškyje, ir keletas vis dar naudojamų tiltų. Deja, kai kurios stotys jau be gyvybės ženklų, kitose vis dar gyvena žmonės, prisimenantys siauruką. Tad paskubėkite aplankyti šias stotis, kol jos dar prisimena mažus traukinukus.