Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Buračiauskas. Apie sausrą ir gyvenimą seniau

Kostas Buračiauskas, www.punskas.pl
2018 06 08 10:36
2
Kaimo plėtros programų prioritetai – smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams
zeme_zum.lt
zum.lt nuotr.

Labai raikia lietaus. Neturėsim vandenio, kap tep dzovis, o ne lis. Pirenėjų kalnai nepralaidza debesų iš Ispanijos, ba tynajus jau viskas mirksta, o pas mus sausra. Vė bėda. Pernai pas mus lijo perdėm, o tynajus tadu Ispanijoj išvien dzovino. Tep misnu, kad numušc kap nor kalnų viršūnes, tai nesulaikytų debesų ir jiej lietaus ir mumiem atneštų, ir jiem, kap raikėt. O tep tai vieniem dzovina, kiciem mirkina.

Pora sykių palynojo, alia kap sakoma – tai ašara jūroj, nieko neraiškia. Nedzygsta sėklos seniai pasėtos ar pasodzytos, javai šap tep žaliuoja, susėmė žieminis javas ir vasarojus sudzygo ir auga, kur čėsu pasėta, kol žamė drėgna da buvo. Alia kožnas bijojos anksci sėc, nor vertėjo. Alia kap anais metais reikėj vė atsėc, tai menkas malonumas. Kas galėj žinoc, kad tep ilgai nelis? Sanesni vis žino, kad kap pienės sužydėj – raikėj bulves sodzyc, o kap alyvos pražydo – čėsas agurkus sodzyc, tai gerai užderi. Mažu ir tep, alia kap sausa tep pabus, tai vė bėda gaspadoram.

Saulė šįmet balandin sciprau švietė, kap atėjo pavasaris, nor kovo mėnasis ilgai buvo su šaltoku oru ir su minusini nakcies temperatūru, nor dzienos ir buvo saulėtos. Balandis visai be lietaus, gegužis panašai. O žamei raikia drėgmės, sėklos nedzygsta, o kur daigai – menkai auga…

Kad tep seniau, tai orai vis ciek šiltesni ir nepūtė žiemių vėjai kap dabar: nebi karšta, alia kas iš to – nusrangsi, tai ir perpūs. O nakcys kokios šaltos – raikia storau aspirangc, jei nori vakaroc. O vuodų galybės, tai ir no jų gerai storau apsirangc. Žieminis pavasarin vėjas ne vienų nupūtė ir raikėj susirgc. Sirgsi, ba šaltas žiemių vėjas kožnu sykiu. Seniau vis ciek kap karšta, tai ir vėjas šiltesnis, vakarų ar tai pietų būdavo. Anksci seniau pradėdavo darbymecį, cik išaušus, alia ir saulei nuslaidus dzyrbo, bile ne karšcin. Ėjo an karščausios saulės pasilsėc – apypietės dzvi ar tris valandas ėjo, kad ir arkliai, ir žmonės pasilsėt ir per karščus, perpiet nedzirbtų.

Tėtė man daug pasakojis, kad kap po Jurginių žolė gera, prasideda ganiava, su kerdzu piemenys rankasi. Kap jis cik pro rytų užtrūbina, susilakia piemenys, o jis nurodo, in kur gyc gyvulius. Jei katris primigo, mokėj prikelc, kad net ringės likdavo an kojų ar kitos minkštos vietos. Kici tai bijojos botago iš tolo ir visokiom madom stengės neprisnūsc, neprisėdo, bile neprisnausc… Neturėj kuom apsiauc, basi nabagai, kojos šąla, ba su šaltu rasu pro rytų išgina. Tai in karvės nusišlapinimų ar šiltų bandų išlipa. Nieko, kad kojos aplimpa, alia būna šilcau kojom. Žinia, kap saulutė teka, tai ir šilima aciranda. Da kur karvė gulėjus, tai irgi būna šilta vieta, cik kap šaltas rytas, tai ir karvės nesiskubina acigulc, ba žolė irgi menka, nepriėda, kad atarijų atrajoc. Daugiausia ganyc varė in kvajynus, krūmynus, in miškus ar kap prie dvaro Klevų duoda ponas ganiavai kokių balukį, pabalį.

Išgina arklius an nakcigonės ir pilniavoj. Arklys labai buvo vertėj seniau, tai kap dabar mašina. Labai vogė juos, tai kalviai darė spynas gelažines ir arklius supancuoja, surakina jiem kojas.

Vincas tankus vardas. Mano prosenelis ir dziedulis (vienas po kito Klevų saltyšai buvo) tuom pacu Vinco vardu. Kap seniau, tai žūrėj, kad iš namų neišait pavardė ir vardas. Ba daug buvo Buračauskų Klevuose, tode mus vadzino Vincais. Jau tėtė mano turėj vardų Ignotas. Nor jis neplanau likc namie, o vyrausias mano tėvo brolis Juozas turėj likc gaspadoru, alia kap paėmė Juozų an darbų in Vokietijų, tai jau likis jaunesnis Ignas (mano būsimas tėvelis) padedzinėj savo tėvu, ir tep likosi gaspadoru. Net radau P. Vitkausko knygutėj, kad MAB (Vilniaus lietuvių fondas) išlaikis šitokias žinias: „Klevų kazimieriečių skyrius 1936 m. liepos 5 d. ruošė vakarą pas Juozą Buračiauską (pas mano tėvo brolį), kuriame buvo numatyta M. Sidario paskaita „Šv. Kazimiero draugijos reikšmė jaunimo gyvenime“, G. Landsbergio-Žemkalnio 2 veiksmų komedija „Pagavo“, po to eilių, liaudies dainos ir pabaigoje šokis. Mykolas Sidaris.“ Mykolas Sidaris buvo mokytojas, jis kilis iš tos sodybos, kur gyveno vadzinamos Masionių bobos, tai yra Sidarų Katrė, Marė ir Magdė. Tai labai arci Juozo Sidaro (vadzyto Levoniuku) sodybos. Paskui Lenkijoj likosi.

Klevuose kažkadu gyveno nebylys Pranas Leonavičus. Geras žmogus, kerdzu tepgi buvo, mokėj nurodzyc, kur kam ganyc.

O mano tėvo brolis Juozas Buračauskas dzyrbo – an darbų buvo siųstas gal pusentrų metų. Šitas Juozas paskui gyveno Anglijoj ir jau in gaspadoravimų nesugrįžo, užtai Ignu – mano tėvuku liko šita gaspadarkutė. O kap nuo senovei, seniau, tai cielų kolonijų gau Buračauskas iš Klevų dvaro – 24 ha, padalino jisai abiem sūnam Adomu ir Vincu po pusiau. Tai mes iš Vinco atšakos. Visadu mylėj arklius, kap ir daug kitų lietuvių, aš ilgai tepgi laikiau ir kaštonus, ir obuolmušus. In ažarų gyrdzyc jojau, tai perplaukia, kap karšta. Gerai prižūrėj stoninius eržilus ir darbinius arklius, škadavoj…

Mano močutė Ona, ba Vincas turėj žmonų Onų Grigų (kur Algirdas, neseniai miris, gyveno), tode per jų kiemų in ažarų jojom. O jų, šitų Grigucų, tėviškė – kur Lacviai buvo invaikyci Klevuose. Tai da ir aš pamenu tų sanų Grigucų tėviškį, kap turėj maniežinį. Mes, vaikai, bovinomės, pastogė šilta. Tadu nepažinojau p. Vainos, cik paskui supratau, kas per žmogus tadu rinko sanus daiktus. Tai in muziejų rinko visokius rakandus ir senoviškus, jau neraikalyngus žmonėm daiktus. Vaina spaliuose rado audzimo šmotukų, irgi tose rūdzyse kvorbytų. O buvo tep. Mes matėm, kap jis rateliu atvažau ir klausia: „Ar turėtut sanų daiktų?“ Namiškiai pasakė: „Ca nieko cakavo nėr…“ O jis nenuslaidza ir prašo laisc pažūrėcie. Jam pasakė: „Nugi ar škada, žūrėkit ir imkit, jei ty kas cinkamo.“ Muziejinykas inėjis ton pašūrėn isyk užmetė akį, kad an krako kūltuvė kabo, tai pjautuvas neraikalyngas jau, tai iš spalių kyšo miluko, rūdzymuose kvorbyto, šmotelis. Nor mumiem, vaikam, tai kap ir namiškiam atrodė, kad tai paprastas skarmalas, o jis tep labai senoviškus daiktus brangino, kad ne juokas. Tep žūrėjom, kap siekė an krako pakabyto ablio. Nabagas paslipėjis kap siekė, žinia, krakai nuo ciekos metų sutrūnijį, kap lūžo, ir nukrito… O acistojis pasakė, kap šande pamenu: „Nu dėl šito raikalo tai možnėj ir usimušc, neškada…“ Nu žinau, kad kožnam kitap atrodo, alia gerai, kad kiek nor surinko. Ir tep sakė: „Per vėlai pradėjau rinkc, ba už Gereko visi statė naujus budynkus – grovė sanus namus ir neraikalyngus sanovinius daiktus pečun sukūrino.“

Da pamenu savo kaimi, kur perdėm vanduoj tekėj, šalcinius, katroj vietoj prasmuša pro žamį vanduoj. Du yr. Ir dabar tryška tynajus vanduoj – prie Klevų piliakalnio ir da vienų žinau Stulgiškės miški. Kaimynas man pasakoj, kad po Vito Levanavičų buvo (nor ir dabar panaši) balukė kap pelkė su rudu vis vandeniu, Milukbali vadzinos. Klausiau, kode, tai kaimynas man gerai aiškino, kad tai rūdzynų bala. Net iš Žvikelių ir Vilkapėdzų, ne cik mūs Klevų kaimo, sunešdzinėj moteros audeklus kvorbyc. Sumerkia tan rūdziman, paguli an vieno šono, paskui an kito, dzovina an balos ir pasdaro graži ruda spalva.

Gerai, kad klausia jauni, anūkai domisi senovi. Mes neišklausėm ir visko nežinom, ciek kad kų pamenam iš seniau ir kų patyrėm savu kailiu, savoj vaikystėj matėm, tai da pamenam ir galim pasakoc…

Daug vaidino Klevai, dainavo, grojo. Seniau labiau bendravo. Takeliai numinci nuog sodzaus sodzun buvo. Dabar visur mašinom, ir daugumoj prieg televizoro kožna šaimyna savo kambaruose, net virtuvėj mažai kadu suscinka, o jau kų šnekėc – su kaimynais. Jau nėra raikalo suveic su kaimynais, pasisėdėc vakarais kap seniau. Jau ir daina, ir muzika ne tep. Da per gegužines, mojavas susilakia visi krūvon per pora dzienų, alia kad tep visi užimci, kad kitu progu gal sunku būt suveic krūvon. Rodos, visko pylna, nereikėt tep skubycis, alia kur tau – visi neturi kadu ir vis ciek skubinasi, ir daug dzyrba. Nepasakysiu – vis ciek tenka ir sunkiai padzirbėc. Šaimynai raikia ir pavalgyc žmoniškai, apsirangc, nuspirkc technikos, ir trobon kad gražau ir patogiau, ir laukuose kad langviau būtų.

Seniau prieg visų Klevuosa kryžų aita – kad aplink visų kaimų. Prieg Marazų buvo medzinis, paskui pats Antanas Marazas (buvis ir kalviu, ir saltyšu) sukalė kvormas ir išliejo cimencinį. Ir dabar jis yra prieg jų paliktos tėviškės. Tai yra nuotraukų, kap prie to kryžo visas kaimas, maži ir dzideli, su kunigu. Gerai, kad gegužinės, mojavos grįžo, kad pasdarė raikalyngos. Jau no kiek tai metų suveina visas kaimas prieg kito kryžo – pacan kaimo vidurin.

Meldėmės šamet vė dėl šaimynos ir už mirusius. Ir švencyta žamė. Su kunigu Petru gegužės 16, 17 ir 18 dzienom, vakarais, 19 val., prie Šv. Kazimiero draugijos stacyto pamynklo – kryžo Klevuose buvo pamaldos už kaimo žmones ir kad žamė derliaus duotų. Mažu tadu palis. Tračadienį per mojavų kap dau lietus. Kunigu nešė moteros lietsargį, bet jis acisakė ir dėkavoj dangu už lietų. Žmonės tepgi dzaugėsi ir nesbijoj peršlapc. Alia kitųdzien vė karščai ir vė viskų dzovina ne baikom. Bus bėda. Baisu pjauc žolė an šieno, ba naujos, atolo, gali neužaugc, o išdzovis šaknis. Nor kiek nupjovė žantas, alia da kiek liko pjauc, tai susilaikė. Da spės nupjauc. Verčau palaukc, ba naujos žolės cakava ar sulauks. Kur an kalnuku, tai jau boluoja, o da kloniuose tai drėgnumo daugiau. Iš rudenio tep pylė lietus, kad nelaido kukurūzų pernai nuimc ir invažuoc in laukus. O dabar vė bėda, ba niekas neužaugs, kap tep dzovis. Ir kokia kasdzien karšta saulė. Cik anksci ryti ir vėlai vakari atvėsta. Nu nakcys tai visai vėsios ir šaltokos. Žmonės laisto daržus, alia sako, kad gerau nepradėc, ba su rasu vis ciek kiek gauna drėgmės, o kap inpranta, kad laisto, tai ir raikia rytais, vakarais laiscyc. Vanduoj kainuoja. Gerai, kap yra prūdas, pasijungi in bačkutį, saulė perdzien pašyldo, tai gerai tokiu liec. Ir pigiau, kap savo vanduoj. Seniau kožnas turėjom savo šulnį, dabar visiem iš linijos, mažai katran kiemi šulnys geras, nor da yra. Cinka betonukų pieno inlaisc, tai atvėsta. Seniau in pieninį vežėm betonais, tai inlaidzam šulnin – kap šaldytuvi nesurūgsta. Kap sausa, tai vanduoj kap skarbas, brangus ir raikalyngas. Turėtų būc užtvenkimas, kap Ispanijoj. Kap sausra, tai palaisc vandenį in paliejimų. O kap lietynga, tai tegu melioracijos veikia vamzdžai ir kanalai.

Papasakojo Kostas Buračiauskas, užrašė Genutė Pakutkienė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Skelbiama, kad iš Lietuvos traukiasi sausra
  2. Hidrologinė sausra traukiasi iš Lietuvos
  3. Sausra: augalai pradeda badauti
  4. Sausra toliau vargina vandens telkinius
  5. Tortas „Napoleonas“ pakeitė gyvenimą
  6. Ką verta žinoti apie paprastus ir kamuolinius žaibus: kas juos pritraukia ir kur nuo jų slėptis
  7. Sekmadienio sakmė. Apie kalvio ir velnio sutartį
  8. Apie pasienį prie Galadusio
  9. I.Gasperavičiūtė. Apie tai, kaip L.Linkevičius buvo Seinuose
  10. Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa)
  11. J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas
  12. N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žemyna says:
    3 m. ago

    Išbandytas būdas ne tik rūtų, bet ir ridikų ir kt. vitaminų darželiuose:
    kartą per savaitę kvietkelius bei cibulius laistyti „čiut čiut ružavu” vandeniu su kalio permanganatu. Atskirame buteliuke ištirpdai žiupsnelį vaistinėje pirkto KMnO4, gerai išplaki, įpili arb. šaukštelį į didelį permatomą plastiko butelį ar laistytuvą. Jei baiminamasi, jog jis daugiau negu vos vos rožinis, geriau atskiesti (kad nesudegintų augalų). Štai tokiu vandeniu kartą į savaitę laistant, augalas sutvirtėja, geriau visokias negandas atlaiko. Juo laistant, kitų trąšų nė nereikia (nebent „desertui” organinių turime)

    Atsakyti
  2. mociute says:
    3 m. ago

    Nuosirdzai dekavoju p.Buraciauskui uzu labai grazu pasakojimu mano gimtaja snekta
    Stacai acigaivinimas sielai……
    Geros dienos ir sekmes visiems!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

2021 02 26
Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka

Prasidedantis atlydys – dar vienas išbandymas vairuotojams

2021 02 20
Ką žiemą privalu turėti savo spintoje? | rengėjų nuotr.

Dar vienas žingsnis link saugesnių tekstilės gaminių

2021 02 13
Lietuviai per mažai naudoja antivirusines programas

Lietuviai per mažai naudoja antivirusines programas

2021 02 12
Kaip vanduo gali padėti apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?

Kaip vanduo gali padėti apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?

2021 02 07
Keltas | dfds.com

Lietuvos keliautojų nuotaikos – geriausios Baltijos šalyse

2021 02 06
A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

A. Pažėraitė. Istoriškumo iššūkiai religinėms tapatybėms

2021 02 06
Lietuviai iš santaupų išgyventų ilgiau nei latviai ar estai

Vokietijoje ir Nyderlanduose dirbę lietuviai gali kreiptis dėl mokesčių permokų

2021 02 05
I.K. Skrupskelis. Apie Valdą Rakutį

I.K. Skrupskelis. Apie Valdą Rakutį

2021 02 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26
Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė
Lietuvoje

Lietuvos bankas įspėja apie padažnėjusią sukčių veiklą

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Kantrybę išsėmė? apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbuotojų atranka – kaip įveikti šį etapą?
  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
  • URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1608; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 1006; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 883; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 808; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 687; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 671; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

by Ditė Česėkaitė
2021 02 26
0
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

Vandens lygis Neryje vis dar žemas, artimas vasaros laikotarpiui, tačiau potvynio grėsmė išlieka. Todėl prieš savaitgalį Kauno rajono savivaldybė sušaukė...

Skaityti toliau

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 26
3
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

Artėja Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis (straipsnis skelbtas 2017  m. – Alkas.lt). Tad norėtųsi nutolti nuo einamųjų įvykių ir prisiminti tuos...

Skaityti toliau

Prasidedantis atlydys – dar vienas išbandymas vairuotojams

by Ditė Česėkaitė
2021 02 20
1
Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka

Numatoma, kad savaitgalį po šalį ilgą laiką sukausčiusių šalčių į Lietuvą atkeliauja šiltesni orai, o kartu su jais ir atlydys....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video)
  • Bartas apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Kantrybę išsėmė? apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
  • Ačiū apie Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį
Kitas straipsnis
Jurga Ivanauskaitė. Tibetas, 1998 m. | freetibet.lt nuotr.

Išleista Dalai Lamos XIV apsilankymui Lietuvoje skirta knyga

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai