Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Sausra: augalai pradeda badauti

www.valstietis.lt
2016 06 12 20:29
0
Javai | wikipedija.org nuotr.

Javai | wikipedija.org nuotr.

Javai | wikipedija.org nuotr.
Javai | wikipedija.org nuotr.

Ūkininkai vis dažniau žvelgia į dangų, laukdami lietaus. Ne viename Lietuvos rajone jaučiamas didelis drėgmės trūkumas, todėl baiminamasi, kad tai labai pakenks derliui.

Žemės paviršius išdžiūvęs

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė pasakojo, kad labai sausa didžiojoje šiaurės rytinių šalies rajonų dalyje. „Kalbant apie Pietų Lietuvą, reikia pasakyti, kad šiuo metu labai sausa tik Varėnos rajone. Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų, Trakų, Marijampolės, Vilkaviškio rajonuose drėgmės trūkumas kol kas nedidelis. Alytaus, Prienų ir Birštono rajonuose drėgmės yra pakankamai“, – aiškino ji. Taip pat yra ir vietų, kur fiksuojamas drėgmės perteklius, t. y. vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje.

Kritulių matavimus atliekančios meteorologijos arba agrometeorologijos stotys įsteigtos kiekvienoje savivaldybėje, kai kuriose savivaldybėse jų yra po kelias, todėl stebėjimų tinklo tankumas geras. „Tačiau vasaros liūčių metu kartais lietaus debesis gali užslinkti būtent virš meteorologijos stoties, o ūkininkų laukai liks be lietaus. Arba atvirkščiai – laukai gauna pakankamai lietaus, o stotis neišmatuoja kritulių, nes virš jos nelijo. Tačiau stočių, virš kurių kritulių nebuvo 2 mėnesius, nėra“, – teigė specialistė.

Pasak J.Kazlauskienės, tai, kad kai kuriuose rajonuose tikrai sausa, rodo ir automatinių agrometeorologijos stočių dirvožemio drėgmės jutiklių parodymai. Dėl sausesnės ir šiltesnės gegužės pabaigos ir birželio pradžios viršutiniai dirvožemio sluoksniai beveik visoje šalyje yra sausi.

Istorija kartojasi

Ne vieno Dzūkijos kaimo gyventojas skundėsi, kad šuliniai šiemet išseko kaip niekad anksti, nors pavasaris ir buvo drėgnas. Deja, anot Lazdijų rajone, Aštriosios Kirsnos kaime, stambų augalininkystės bei gyvulininkystės ūkį turinčio Nerijaus Narausko, šiemet Dzūkijoje vėl kartojasi pernykščio pavasario sausra. Pernai ne tik Lazdijų, bet ir Vilkaviškio rajonų bei Kalvarijos savivaldybių teritorijose ūkininkaujantys žemdirbiai siūlė sausrą paskelbti stichine nelaime. Panaši ekstremali situacija gali pasikartoti ir šiemet.

„Visos kultūros labai kenčia, nes neužtenka drėgmės, kurios labai reikia. Laukuose žolės mažai, žiemą dalis jos iššalo, o dabar atsigauti trukdo drėgmės stygius. Vandens trūksta ir javams, kurie žiemą taip pat nukentėjo“, – skundėsi N.Narauskas.

Ne vien tik dzūkai skundžiasi lietaus stoka. Pačiame pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi esančiame Matlaukio kaime (Vilkaviškio r.) ūkininkaujantis Julius Mickevičius teigė, kad gan ilgokai užtrukęs sausas periodas jau pakenkė augalų vystymuisi. Trūkstant drėgmės, augalams vis sunkiau pasisavinti iš dirvos maisto medžiagas, todėl daugelis augalų silpni. Ūkininko teigimu, jei dar savaitę jų krašte nepalis, laukuose nelaistomi augalai pradės visiškai badauti.

Graudus vaizdas

Aukštaitijos ūkininkai taip pat aprauda gelstančius pasėlius ir kalba apie stichinę sausrą. „Jau daugiau kaip mėnuo, kai nėra lietaus. Vos pasėjus nulijo, o paskui nenukrito nė lašo. Veltui kasdien dairomės į dangų ir sekame orų prognozes“, – atsiduso Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas. Anot šio augalininkystės ūkio savininko, graudus vaizdas tiek žieminių, tiek vasarinių pasėlių laukuose. Priesmėlio dirvose pasėti žieminiai kviečiai jau gelsta. Sutrumpėjo žieminių rapsų, pupų, žirnių vegetacija. Vos paaugę ankštiniai augalai jau pradeda žydėti.

„Jau dabar sausra padarė savo. Drėgmę sparčiau išgarino beveik 30 laipsnių karštis. Jei lietaus nesulauksime artimiausiu metu, bus daug nuostolių. Pernai liepos pradžioje teko lankytis netoli Berlyno esančiame viename Vokietijos ūkyje, kuriame po sėjos nebuvo lietaus. Iš hektaro žieminių miežių jie prikūlė 3 t smulkių grūdų, nors ten normalus derlius – 10–12 t. Pupos ir žirniai tebuvo ūgtelėję vos 10–15 cm“, – pasakojo O.Pečeliūnas.

Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ direktorius Gražvydas Stankūnas susirūpinęs dėl pašarų galvijams. „Pradėjome žoliapjūtę, bet džiaugsmo mažai. Žolė normali neužaugo, tad kokybiško pašaro daug neparuošime. Ir taip jau smaugia kritusios pieno supirkimo kainos, o čia dar sausra. Akivaizdu, kad nebus ir pusės javų derliaus. Vasariniai rapsai labai prastai sudygo ir beveik nejuda iš vietos“, – kalbėjo dėl nuostolių susikrimtęs mišraus ūkio vadovas.

Jam antrino Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovės vadovas Ričardas Rinkevičius: „Ir pasėliai, ir ganyklos džiūsta. Neseniai nedaug palijo, bet iškritę keli lašai net dulkių nenusodino. Jau dabar aišku, kad žieminių pasėlių derlius bus mažesnis, o vasariniai gali žūti“, – sakė R.Rinkevičius.

Būtinas lietus

Ukmergės rajono bendrovės „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius taip pat pasakojo, kad dėl sausros kenčia visos kultūros, tačiau labiausiai – vasarinės. Pasak agronomo, krūmijimosi laikotarpiu vasarojui trūko drėgmės, todėl šaknų sistema labai silpna. Pasėliai buvo tręšiami, tačiau iš to mažai naudos, nes silpnos šaknys nepasisavina visų reikiamų elementų.

„Žemė suskeldėjusi, todėl prognozuojame menkesnį derlių. Nėra drėgmės – nėra derliaus, be drėgmės niekas neužaugs. Drėgmės ypač reikia žirniams, miežiams, kviečiams. Jei sausra dar tęsis, bus blogai. Lengvesnėse žemėse visos kultūros baigia išdegti. Bloga padėtis ir ganyklose. Ten, kur nušienautos pievos, žolė visai išdegusi ir neauga atolas, todėl nebus kur ganyti gyvulių“, – skundėsi R.Žvikevičius.

Agronomas sakė, kad šių metų orų prognozės gąsdina žemdirbius, jis girdėjęs, kad artimiausiu metu gali būti net šalnų. „Pasėliams ir ganykloms pagelbėtų tik lietus. Ankštinės kultūros tik pradėjo žydėti. Jei drėgmės bus, problemos išsispręstų. Reikėtų šilto, normalaus pavasarinio lietaus, kad viskas atsigautų ir sužaliuotų iš naujo. Tačiau jei užeis stiprus lietus ir supluks dirvą, bus negerai“, – teigė R.Žvikevičius.

Ekologinio ūkio savininkas Valentinas Genys pabrėžė, kad dėl sausros labiausiai kenčia vasarojus, tačiau tuose laukuose, kuriuose vasarinės kultūros buvo pasėtos vėliau, padėtis nėra tragiška. Manoma, kad žiemkenčių derlius bus menkesnis, nes dėl sausros varpose bręsta smulkesni grūdai, kelia rūpestį ir daugiamečių žolių įsėliai, varpinės žolės.

„Mano ūkyje dėl sausros kenčia dobilai, varpinės žolės – motiejukai. Šiek tiek nukentės ir kmynų derliaus kokybė, nes bus subrandinta smulkesnė sėkla“, – prognozavo Ukmergės rajono ūkininkas. Pasak V.Genio, sausra paspartino kenkėjų plitimą, karaliauja amarai, spragės. „Šią savaitę žada palyti. Todėl manau, kad padėtis turėtų normalizuotis, nes augalai kantrūs“, – pridūrė pašnekovas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Sausra toliau vargina vandens telkinius
  2. Skelbiama, kad iš Lietuvos traukiasi sausra
  3. Parama nenašioms žemėms – 287 mln. eurų
  4. Derliui didinti būtina atstatyti nualintą dirvožemį
  5. Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
  6. Žiema nuostolių nepašykštėjo
  7. Pritarta nutarimo „Dėl žemės pardavimo užsieniečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo“ projektui
  8. Ševronui kelią užtvėrę lenkai budi jau kelias savaites. Uždrausta tema Lenkijos žiniasklaidoje
  9. Didesnė parama bus teikiama smulkiems ir aktyviems ūkininkams
  10. Ministerija skatina tvarkyti melioracijos griovius: bebrai – neūkiškumo pasekmė
  11. Ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne“ GMO
  12. Dalyje Lietuvos vandens telkiniai vis dar varginami hidrologinės sausros
  13. Lietaus šalies vardo nebepateisiname – nukenčia ir gamta, ir ekonomika
  14. Lietus ir atlydys ardo Gedimino kalno šlaitą
  15. J. Jasaitis. Lietuvos kaimo išnykimas jau nulemtas?
  16. 2015-ieji – Tarptautiniai dirvožemio metai
  17. Sodų kraitė – ne visiems gausi
  18. Perkelti laisvųjų stumbrų bandą – iššūkis gamtininkams
  19. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  20. Kaune atidaryta paroda „AgroBalt 2012“
  21. M.Maciulevičius. Europos Sąjunga tai ne ta buvusi Sąjunga, kuri gąsdindavo ir bausdavo nepaklusnius
  22. R. Karbauskis. Kuo žemdirbys skiriasi nuo žemvaldžio ar „žemgrobio“
  23. D. Stancikas. Tautos savisauga
  24. G. Songaila. Prof. V. Landsbergiui – apie referendumą ir apie panieką (I)
  25. D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)

Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)

2021 03 01
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

2021 02 28
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27
Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka

Prasidedantis atlydys – dar vienas išbandymas vairuotojams

2021 02 20
Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

Skelbiamas 2021 metų gamtos kūrinijos rūšių dešimtukas!

2021 02 10
Pelkė | am.lt nuotr.

Pelkių būklei pagerinti – medžioklė be švino

2021 02 02
Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei

Kaip šiuolaikiniai elektroniniai prietaisai kenkia Žemei

2021 01 26
2021 metų buveinė – medžiais apaugusios ganyklos

2021 metų buveinė – medžiais apaugusios ganyklos

2021 01 17
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
pixabay.com nuotr.

Naujausios orų prognozės Alytui ir kitiems Lietuvos miestams

2020 12 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
Istorija

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

2021 03 09
Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį
Kultūra

Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį

2021 03 09
Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Jonas Vaiškūnas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • mociute apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jėgas padedantis atgauti poilsis. Ką rinktis?
  • Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
  • Apie Adolfa Ramanauską-Vanagą iš kitos pusės: mėgo dainas ir daug sportavo (video)
  • Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1259; komentarų: 17
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 652; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 570; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos) peržiūrėta: 520; komentarų: 20

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 03 01
1
Lietuvoje prasideda nauja vaizdo laida apie tvarumą „Refleksija“ – prabils ir pati Žemė (video)

„Refleksija“ – tai naujas ir Lietuvoje dar neregėtas video turinys, skirtas jaunimui ir kitiems, tvarumu besidomintiems žmonėms. Tai laida žiūrovams,...

Skaityti toliau

Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

by Ditė Česėkaitė
2021 02 28
0
Vilniaus centre bus atgaivintas Jono Jablonskio skveras

Lietuviškų augalų įvairovę atspindintys želdynai ir lankytojams patogi erdvė – tokios permainos numatomos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi...

Skaityti toliau

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

by Kristina Aleknaitė
2021 02 27
0
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje

Vis daugiau ūkininkų, siekdami išsaugoti gamtos vertybes, renkasi palankų gamtai ūkininkavimo būdą. Laikydamiesi agrarinės aplinkosaugos reikalavimų jie rūpinasi mūsų šalies...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Jonas Vaiškūnas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • mociute apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Žemyna apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
Kitas straipsnis
MailOnline video stop kadras

JAV įvykdytas žiaurus išpuolis, nusinešęs 50 žmonių gyvybes (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai