Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vyravę sausi ir itin karšti orai gerokai nusekino vandens telkinius. Užsitęsę sausi orai net išdžiovino daug mažesniųjų šalies upelių. Ypatingai daug išdžiūvusių upelių yra šiauriniuose Lietuvos rajonuose. Pasvalio rajone tekančių Yslykio ir Juodos upių aukštupiai šiuo metu yra išdžiūvę. Platonio upė (Joniškio raj.), Malkupio upelis (Ukmergės raj.) jau neteka, vagoje yra tik stovinčio vandens. Sausringas laikotarpis paviršinio vandens telkiniuose – hidrologinė sausra prasideda, kai vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių (hidrologiniai matavimai jose vykdomi daugiau kaip 30 metų), pasiekia vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį. Tokia situacija susidarė rugpjūčio 20 d.
Vandens lygiui ir toliau žemėjant vis daugiau upių pasiekia gamtosauginį debitą*. Gamtosauginis debitas šiuo metu stebimas Nemune ties Druskininkais, Kaunu ir Nemajūnais, Šušvėje ties Šiaulėnais, Lėvenyje ties Bernatoniais, Šešuvyje ties Skirgailais, Upitoje ties Eidukais bei Dubysoje ties Lyduvėnais. Kadangi vietos vandens matavimo stotims įrengti parenkamos taip, kad vandens lygio svyravimai apibūdintų kuo didesnį rajoną, galima teigti, jog minėtuose baseinuose ir kitų upių nuosėkis gali siekti gamtosauginį debitą.
Didžiojoje šalies teritorijos dalyje vandens telkiniai varginami hidrologinės sausros. Šiek tiek geresnė hidrologinė situacija yra Plungės, Telšių, Kelmės, Švenčionių, Anykščių, Ukmergės ir Biržų rajonų savivaldybėse. Tuo tarpu Rokiškio, Zarasų, Utenos ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse kai kurių upių vandens lygis atitinka vidutinį daugiametį vandens lygį (žr. žemėlapį).
Per artimiausias 10 dienų išsilaikys sausi orai, todėl visų upių vandeningumas ir toliau tik mažės.
