Trečiadienis, 29 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės

www.respublika.lt
2018-04-25 15:18:49
2
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, profesorius Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, profesorius Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Būtent šią dieną Lietuvos taryba, pirmininkaujant Antanui Smetonai, svarstė klausimą ,,dėlei tautiškos vėliavos spalvų nustatymo“. Lietuvos taryba šiame posėdyje patvirtino Trispalvę lietuvių tautos ir valstybės vėliavą.

Minėti šią svarbią datą Vilniaus sąjūdžio taryba dar gerokai anksčiau pakvietė ir aukščiausius šalies vadovus. Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros vadovų buvo prašoma prisijungti minint Trispalvės šimtmetį. Tačiau politikai liko abejingi. „Kol kas nesulaukėme jokio atsako iš politikų“, – vakar „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos sąjūdžio Vilniaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius. Jis patikino, kad oficialiai buvo kreiptasi į Seimą, prašant surengti iškilmingą Trispalvės šimtmečio minėjimą. Tačiau atsakymas buvo neigiamas. Kodėl? „Norisi patylėti. Ypač žinant, kad Seimas po savaitės organizuoja Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines. Nors toje Konstitucijoje net nebuvo žodžio Lietuva“, – nusivylimo neslepia L. Kerosierius.

Jis sako, kad toks scenarijus jau yra buvęs, kai prieš 10 metų visuomenininkai kvietė švęsti Trispalvės 90-metį: „Tuomet Seimas buvo paskelbęs, kad šventinis minėjimas bus, tačiau vėliau lygiai taip pat oficialiai jį atšaukė. Minėjimas taip ir neįvyko. Šiemet iš karto buvo neigiamas atsakymas.“

Ir iš tiesų, Seimo kanceliarija patikino, kad balandžio 25-ąją jokių oficialių renginių nėra numatyta. Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio darbotvarkėje – taip pat jokių užuominų apie šventinius renginius.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės šiandienos darbotvarkėje – vienintelis įrašas – Lietuvos ir Norvegijos verslo forumo atidarymas „Kempinski“ viešbutyje.

Kukliai šią progą ketina minėti tik Vyriausybės kanceliarija. „Tądien Vyriausybės kanceliarijoje lankysis dviejų šalies mokyklų klasės (apie 35 mokiniai). Numatomas renginys: moksleivių ekskursija Vyriausybės rūmuose, dalyvavimas posėdyje, kur su vaikais pabendraus Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, pagal galimybę – ir ministrai. Jeigu oras bus palankus, pakviesime moksleivius piešti spalvotomis (geltona-žalia-raudona) kreidelėmis vidiniame Vyriausybės kanceliarijos kiemelyje, taip pat ištiesti didelę Lietuvos Trispalvę ant Vyriausybės kanceliarijos tiltelio, su moksleiviais dalyti mažytes Trispalves Kudirkos aikštės praeiviams. Tikimės, kad pranašaujamas lietus nesutrukdys šios programos“, – „Vakaro žinioms“ atsakė Vyriausybės kanceliarija.

– Ką reiškia toks valdžios atstovų abejingumas Trispalvės 100-mečio minėjimui? – klausėme Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, Vilniaus universiteto profesoriaus filosofo Vytauto Radžvilo.

– Toks valdžios požiūris į eiseną, be abejo, yra atgrasus, tačiau savaip nuoseklus. Ši šventinė eisena su Trispalvėmis nebus paprastas memorialinis renginys. Eitynių tikslas – priminti tikrąją mūsų Trispalvės prasmę. Siekiame sugrąžinti suvokimą, kad mūsų Trispalvė pirmiausia yra Lietuvos valstybės, o ne kokios nors provincijos vėliava. Nepamirškime, kad Trispalvę mums grąžinti sutiko net Michailas Gorbačiovas. Tiesa, su viena sąlyga: kad mes ir toliau liksime klusnūs sovietinės imperijos valdiniai. Trispalvė, kaip ir visi kiti mūsų valstybiniai simboliai, kliūva visiems, kurie norėtų, kad Lietuva nebūtų suvereni valstybė. Tik kokio nors didesnio politinio darinio, šiuo atveju – Europos Sąjungos, provincija. Tokia provincija būtų ir moderni užsienio kapitalo kolonija. Lietuvos valdžios, kurios tarnauja visuomenės išvalstybinimo projektui, natūraliai bijo ir vengia visko, kas tik primena mums, kad esame visavertė Europos tauta. Ir turime teisę turėti suverenią valstybę. Valdžios abejingumas kyla iš baimės, kad istorinę atmintį ir valstybinę sąmonę turinti Tauta atgims dar kartą.

– Šiandien pamatinės, tradicinės vertybės neatitinka valstybinės politikos?

– Taip, šios vertybės sąmoningai ir kryptingai trinamos iš mūsų atminties. Taip mėginama mus perdirbti į nesuvokiančius kas esame ir galime būti mankurtus. Tačiau ir eitynės su Trispalvėmis liudija, kad tautoje glūdi beveik neįveikiamos gyvybinės jėgos, kurios prabunda netgi didžiausio jų slopinimo valandą. Tiesą sakant, kuo tas slopinimas stipresnis, tuo galingesnis ir ryžtingesnis būna jėgų atbudimas bei naujas Tautos mėginimas siekti tikrosios laisvės.

– Kokią tuomet prasmę įgauna patriotiškumo sąvoka „Globalios Lietuvos“ vizijoje?

– „Globalios Lietuvos“ vizija apskritai yra nesuderinama su patriotizmo idėja. Globalus lietuvis – bastūnas, kuriam tas pats, kur gyventi. Jo moto: tėvynė ten, kur viskas gerai. Tuo tarpu tikrasis patriotizmas yra nuostata, kad esi susijęs su šimtmečius šioje žemėje gyvavusia tauta ir privalai dalintis su ja likimu net ir pačiomis sunkiausiomis šiai tautai valandomis. Kitaip tariant, yra du visiškai skirtingi požiūriai į Lietuvą. Šios eitynės tik greitina akimirką, kai ši takoskyra taps akivaizdi kiekvienam. Ir kiekvienas iš mūsų turės sąmoningai ir laisvai apsispręsti: su kokia Lietuva jis sieja savo likimą ir ateitį.

– Tai, kad ir be valdžios pritarimo, eitynės su Trispalvėmis įvyks, turėtų sugėdinti politikus?

– Manau, kad valdžia taip tiesiog parodo savo tikrąjį veidą. Taip, tai yra gėdingas elgesys. Deja, šito ir buvo galima tikėtis.

Šventinė eisena su Trispalvėmis vyksta jau šiandien

Minint Trispalvės šimtmetį organizatoriai 12 val. kvietė į Nepriklausomybės aikštę prie Seimo. Čia vyko šventinė eisena su Trispalvėmis Vilniaus Gedimino prospektu iki S. Daukanto aikštės.

Šventinė eisena baigsis pilietiniu mitingu „Lietuva yra čia!“ prie prezidentūros. Mitingo tikslas – sugrąžinti į šalies piliečių atmintį ir sąmonę, taip pat į viešąją erdvę, pagrindinę mintį, pakėlusią ir įkvėpusią Sąjūdžio pradėtam Laisvės žygiui. 14 val. mitingas bus pratęstas prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Čia vyks protesto akcija „VU TSPMI – ne vienos „partinės“ tiesos institutas!“

Prezidentei bus įteikti šie mitingo dalyvių reikalavimai:

Nedelsiant oficialiu valstybės lygmeniu atsisakyti pražūtingos „Globalios Lietuvos“ ideologijos, kuria yra grindžiama šalies susinaikinimo link stumianti iki šiol vykdyta tautos išsivaikščiojimą skatinanti, vidaus ir nacionalinio saugumo pagrindus griaunanti, nesavarankiška ir pasyvi užsienio politika.

Užbaigti Lietuvos visuomenės ištautinimo ir išvalstybinimo politiką, įgyvendinamą per istorinės atminties, kultūros paveldo ir lituanistikos naikinimą.

Atsisakyti planų faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą ir neoficialiai įtvirtinti sovietinio stiliaus dvikalbystę, siekiant išstumti lietuvių kalbą iš viešojo gyvenimo ir paversti ją tik buitinio vartojimo kalba.

Panaikinti faktiškai egzistuojančią „neteisingų pažiūrų“ cenzūrą ir marginalizavimą žiniasklaidoje bei akademinėje erdvėje ir padaryti galą plintančiai ir vis labiau įsitvirtinančiai ideologinio ir politinio piliečių persekiojimo už „politiškai nekorektiškas“ pažiūras praktikai.

Kalbino Justina Gafurova

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (II)
  2. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III)
  3. V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai
  4. V. Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“?
  5. V. Radžvilas. Liūdnoji vilties šventė
  6. V. Radžvilas. Lietuva: tik vardas metraščiuose?
  7. V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)
  8. V. Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II)
  9. V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos)
  10. V. Radžvilas. Dugnas
  11. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I)
  12. V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris
  13. V. Radžvilas. Sąjūdžio pamoka: sunku būti Tauta
  14. V. Radžvilas. Už Kovo 11-osios valstybę – Sąjūdžio Respubliką
  15. V. Radžvilas. Kuriuos įvykius tauta turi interptetuoti vienareikšmiškai (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. lietuve says:
    5 metai ago

    Kur dar galima nusipirkti knygą Kiek kartų gali atgimti tauta? Pegase jau nėra ir daugiau niekur neradau.

    Atsakyti
  2. Pikc says:
    5 metai ago

    Galima užsisakyti: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSd1BmDcXdWInQoSe8DOoVYQj1LsuU8r8WrOXc2Gio1JSxOqnw/viewform
    Taip pat verta dėmesio P. Kengoro knyga apie “senųjų” ir “naujųjų” raudonųjų pastangas sunaikinti santuoką ir šeimą: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSeLYaRPn9AJooldjIafb6V_vUR2i2QNmpolzeN3L0GBKWOBrg/viewform

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Didis darbas

2023 03 29
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar tautininkai dar turi potencialo?

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Kovo 11-osios eitynės 2023 m. | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Kovo 11-osios patriotinės eitynės 2023

2023 03 11
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Rodyti daugiau

Naujienos

PAGD | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

PAGD įspėja: sukčiai apsimeta ir ugniagesiais

2023 03 29
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į KT pirmininkus siūlomas Gintaras Goda

2023 03 29
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje

2023 03 28
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė Žydrūno Bartkaus atleidimui

2023 03 28
vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

VRK vadovė traukiasi iš pareigų

2023 03 28
R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragino mažinti regioninę nelygybę

2023 03 28
Algirdas Stončaitis | lrs.lt, D. Janučio nuotr.
Lietuvoje

A. Stončaitis lieka vadovauti Seimo komisijai

2023 03 28
Išmoka | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Didėja išmokos buvusiem kūrybiniams darbuotojams

2023 03 28
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vortexpyu apie Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Dainius apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Kremlius pirks? apie Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
  • Erzeliui vieta čia: apie Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vydūnas. Didis darbas
  • PAGD įspėja: sukčiai apsimeta ir ugniagesiais
  • Į KT pirmininkus siūlomas Gintaras Goda
  • „Aktualioji istorija“: Aukštaitija viduramžiais – kas tai?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vydūnas. Didis darbas

by daiva
2023 03 29
0
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais...

Skaityti toliau

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 20
3
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti? Apie tai laidoje „Atspindžiai“ kalbasi prof. Rasa Čepaitienė ir asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vortexpyu apie Prie URM vyks piketas – prieš J. Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Dainius apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Kremlius pirks? apie Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
  • Erzeliui vieta čia: apie Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
  • Tėvynė apie R. Grigas. Odė protėvių atminčiai
Kitas straipsnis
Saulius Skvernelis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

S. Skvernelis pareiškė, kad žemės ūkio ministras atsistatydins

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai