V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Būtent šią dieną Lietuvos taryba, pirmininkaujant Antanui Smetonai, svarstė klausimą ,,dėlei tautiškos vėliavos spalvų nustatymo“. Lietuvos taryba šiame posėdyje patvirtino Trispalvę lietuvių tautos ir valstybės vėliavą.

Minėti šią svarbią datą Vilniaus sąjūdžio taryba dar gerokai anksčiau pakvietė ir aukščiausius šalies vadovus. Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros vadovų buvo prašoma prisijungti minint Trispalvės šimtmetį. Tačiau politikai liko abejingi. „Kol kas nesulaukėme jokio atsako iš politikų“, – vakar „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos sąjūdžio Vilniaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius. Jis patikino, kad oficialiai buvo kreiptasi į Seimą, prašant surengti iškilmingą Trispalvės šimtmečio minėjimą. Tačiau atsakymas buvo neigiamas. Kodėl? „Norisi patylėti. Ypač žinant, kad Seimas po savaitės organizuoja Gegužės 3-iosios Konstitucijos metines. Nors toje Konstitucijoje net nebuvo žodžio Lietuva“, – nusivylimo neslepia L. Kerosierius.

Jis sako, kad toks scenarijus jau yra buvęs, kai prieš 10 metų visuomenininkai kvietė švęsti Trispalvės 90-metį: „Tuomet Seimas buvo paskelbęs, kad šventinis minėjimas bus, tačiau vėliau lygiai taip pat oficialiai jį atšaukė. Minėjimas taip ir neįvyko. Šiemet iš karto buvo neigiamas atsakymas.“

Ir iš tiesų, Seimo kanceliarija patikino, kad balandžio 25-ąją jokių oficialių renginių nėra numatyta. Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio darbotvarkėje – taip pat jokių užuominų apie šventinius renginius.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės šiandienos darbotvarkėje – vienintelis įrašas – Lietuvos ir Norvegijos verslo forumo atidarymas „Kempinski“ viešbutyje.

Kukliai šią progą ketina minėti tik Vyriausybės kanceliarija. „Tądien Vyriausybės kanceliarijoje lankysis dviejų šalies mokyklų klasės (apie 35 mokiniai). Numatomas renginys: moksleivių ekskursija Vyriausybės rūmuose, dalyvavimas posėdyje, kur su vaikais pabendraus Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, pagal galimybę – ir ministrai. Jeigu oras bus palankus, pakviesime moksleivius piešti spalvotomis (geltona-žalia-raudona) kreidelėmis vidiniame Vyriausybės kanceliarijos kiemelyje, taip pat ištiesti didelę Lietuvos Trispalvę ant Vyriausybės kanceliarijos tiltelio, su moksleiviais dalyti mažytes Trispalves Kudirkos aikštės praeiviams. Tikimės, kad pranašaujamas lietus nesutrukdys šios programos“, – „Vakaro žinioms“ atsakė Vyriausybės kanceliarija.

– Ką reiškia toks valdžios atstovų abejingumas Trispalvės 100-mečio minėjimui? – klausėme Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, Vilniaus universiteto profesoriaus filosofo Vytauto Radžvilo.

– Toks valdžios požiūris į eiseną, be abejo, yra atgrasus, tačiau savaip nuoseklus. Ši šventinė eisena su Trispalvėmis nebus paprastas memorialinis renginys. Eitynių tikslas – priminti tikrąją mūsų Trispalvės prasmę. Siekiame sugrąžinti suvokimą, kad mūsų Trispalvė pirmiausia yra Lietuvos valstybės, o ne kokios nors provincijos vėliava. Nepamirškime, kad Trispalvę mums grąžinti sutiko net Michailas Gorbačiovas. Tiesa, su viena sąlyga: kad mes ir toliau liksime klusnūs sovietinės imperijos valdiniai. Trispalvė, kaip ir visi kiti mūsų valstybiniai simboliai, kliūva visiems, kurie norėtų, kad Lietuva nebūtų suvereni valstybė. Tik kokio nors didesnio politinio darinio, šiuo atveju – Europos Sąjungos, provincija. Tokia provincija būtų ir moderni užsienio kapitalo kolonija. Lietuvos valdžios, kurios tarnauja visuomenės išvalstybinimo projektui, natūraliai bijo ir vengia visko, kas tik primena mums, kad esame visavertė Europos tauta. Ir turime teisę turėti suverenią valstybę. Valdžios abejingumas kyla iš baimės, kad istorinę atmintį ir valstybinę sąmonę turinti Tauta atgims dar kartą.

– Šiandien pamatinės, tradicinės vertybės neatitinka valstybinės politikos?

– Taip, šios vertybės sąmoningai ir kryptingai trinamos iš mūsų atminties. Taip mėginama mus perdirbti į nesuvokiančius kas esame ir galime būti mankurtus. Tačiau ir eitynės su Trispalvėmis liudija, kad tautoje glūdi beveik neįveikiamos gyvybinės jėgos, kurios prabunda netgi didžiausio jų slopinimo valandą. Tiesą sakant, kuo tas slopinimas stipresnis, tuo galingesnis ir ryžtingesnis būna jėgų atbudimas bei naujas Tautos mėginimas siekti tikrosios laisvės.

– Kokią tuomet prasmę įgauna patriotiškumo sąvoka „Globalios Lietuvos“ vizijoje?

– „Globalios Lietuvos“ vizija apskritai yra nesuderinama su patriotizmo idėja. Globalus lietuvis – bastūnas, kuriam tas pats, kur gyventi. Jo moto: tėvynė ten, kur viskas gerai. Tuo tarpu tikrasis patriotizmas yra nuostata, kad esi susijęs su šimtmečius šioje žemėje gyvavusia tauta ir privalai dalintis su ja likimu net ir pačiomis sunkiausiomis šiai tautai valandomis. Kitaip tariant, yra du visiškai skirtingi požiūriai į Lietuvą. Šios eitynės tik greitina akimirką, kai ši takoskyra taps akivaizdi kiekvienam. Ir kiekvienas iš mūsų turės sąmoningai ir laisvai apsispręsti: su kokia Lietuva jis sieja savo likimą ir ateitį.

– Tai, kad ir be valdžios pritarimo, eitynės su Trispalvėmis įvyks, turėtų sugėdinti politikus?

– Manau, kad valdžia taip tiesiog parodo savo tikrąjį veidą. Taip, tai yra gėdingas elgesys. Deja, šito ir buvo galima tikėtis.

Šventinė eisena su Trispalvėmis vyksta jau šiandien

Minint Trispalvės šimtmetį organizatoriai 12 val. kvietė į Nepriklausomybės aikštę prie Seimo. Čia vyko šventinė eisena su Trispalvėmis Vilniaus Gedimino prospektu iki S. Daukanto aikštės.

Šventinė eisena baigsis pilietiniu mitingu „Lietuva yra čia!“ prie prezidentūros. Mitingo tikslas – sugrąžinti į šalies piliečių atmintį ir sąmonę, taip pat į viešąją erdvę, pagrindinę mintį, pakėlusią ir įkvėpusią Sąjūdžio pradėtam Laisvės žygiui. 14 val. mitingas bus pratęstas prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto. Čia vyks protesto akcija „VU TSPMI – ne vienos „partinės“ tiesos institutas!“

Prezidentei bus įteikti šie mitingo dalyvių reikalavimai:

Nedelsiant oficialiu valstybės lygmeniu atsisakyti pražūtingos „Globalios Lietuvos“ ideologijos, kuria yra grindžiama šalies susinaikinimo link stumianti iki šiol vykdyta tautos išsivaikščiojimą skatinanti, vidaus ir nacionalinio saugumo pagrindus griaunanti, nesavarankiška ir pasyvi užsienio politika.

Užbaigti Lietuvos visuomenės ištautinimo ir išvalstybinimo politiką, įgyvendinamą per istorinės atminties, kultūros paveldo ir lituanistikos naikinimą.

Atsisakyti planų faktiškai panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą ir neoficialiai įtvirtinti sovietinio stiliaus dvikalbystę, siekiant išstumti lietuvių kalbą iš viešojo gyvenimo ir paversti ją tik buitinio vartojimo kalba.

Panaikinti faktiškai egzistuojančią „neteisingų pažiūrų“ cenzūrą ir marginalizavimą žiniasklaidoje bei akademinėje erdvėje ir padaryti galą plintančiai ir vis labiau įsitvirtinančiai ideologinio ir politinio piliečių persekiojimo už „politiškai nekorektiškas“ pažiūras praktikai.

Kalbino Justina Gafurova