Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (II)

Vytautas Radžvilas, www.propatria.lt
2014-03-29 23:15:18
21
Vytautas Radžvilas

Vytautas Radžvilas | asmeninė nuotr.

Vytautas Radžvilas
Vytautas Radžvilas

Valstybinė tauta privalo turėti politinę savimonę. Ji neatsiranda savaime ir gali išlikti tik esant dviem būtinoms sąlygoms – turi būti nuolatos ir kryptingai formuojama bei ugdoma ir sutikrovinama kasdienio gyvenimo praktikoje politinės bendruomenės nariams vykdant piliečio pareigas savo valstybei.

Sunaikinus tarpukario Lietuvos Respubliką šių sąlygų nebebuvo, tad tautos politinė ir valstybinė savimonė neišvengiamai turėjo silpti ir nykti. Ji buvo ne palaikoma ir ugdoma, bet įnirtingai naikinama, o ją įveiksminantys ir stiprinantys pilietiško mąstymo ir elgesio įpročiai nebebuvo praktikuojami ir savaime sunyko.

Slenkant nelaisvės dešimtmečiams Lietuvoje natūraliai mažėjo žmonių, turėjusių gyvenimo savoje valstybėje patirtį. Juos keitė naujos gyventojų kartos, kurių sąmonėje nepriklausoma valstybė šmėžavo tik kaip miglotas ir abstraktus, nuo egzistencinės patirties atsietas prisiminimas, o daugeliui jaunųjų lietuvių pati savos nepriklausomos valstybės idėja spėjo tapti visiškai svetima. Ši slinktis reiškė tai, kad Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse lietuviai kaip politinė tauta jau buvo smarkiai apnykę. Tarpukariu išugdytą jų politinę ir valstybinę sąmonę jau gožė ir buvo bestelbianti pradedanti vyrauti imperijos provincijos gyventojo savimonė.

Tad ne tik nebūtų pernelyg drąsu teigti, o pagaliau būtina tiesiai pripažinti ir atvirai kalbėti apie tai, kad atkurti savąją valstybę sąmoningai troško ir Nepriklausomybės valingai siekė tik menki prieškariu spėjusios susiformuoti brandžios ir gausios politinės tautos likučiai. Dėl kaip reta palankiai susiklosčiusių geopolitinių aplinkybių šių menkų pajėgų pakako pasiekti pirmajam tikslui – formaliai atkurti ir tarptautinėje arenoje įtvirtinti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tačiau jų visiškai nepakako įgyvendinti antrąjį ir ilguoju laikotarpiu kur kas svarbesnį tikslą – sukurti tikrą Lietuvos Respubliką, paverčiant tą formaliai atkurtą politinį darinį modernia, dinamiška ir gyvybinga valstybe, gebančia išlikti globalios tautų ir valstybių kovos už vietą po Saule sąlygomis.

Į klausimą, kodėl prie šio tikslo ne tik neartėjama, bet nuo tolstama, galima atsakyti trumpai ir aiškiai: nėra atkurtą Lietuvos valstybę struktūrinančio politinio branduolio ir jos buvimą įprasminančios istorinės atskaitos bendrijos. Ja turėjo ir privalėjo būti ne kas kitas, o tie patys lietuviakalbiai tarybinės imperijos administracinio vieneto gyventojai, vėl tapdami politine tauta. Tačiau jie tokia tauta netapo ir ja nėra po šiai dienai. Tai reiškia, kad tarsi atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė iki šiol neturi ją steigiančio politinio ir istorinio pagrindo, kuris bent jau teoriškai leistų pastatyti tikrą ir visavertę valstybę. Tokiu pagrindu ir šiandien gali būti tik istoriškai patikrintas ir pasiteisinęs principas ,,Lietuva – lietuviams”, tačiau jis ir toliau neveikia. Todėl šių dienų Lietuvos Respublika iš esmės egzistuoja tik fasadiškai – kaip palaidas ir amorfiškas išorinius valstybingumo atributus turintis teritorinis darinys, kurio išlikimo perspektyvos niaukiantis geopolitiniam horizontui atrodo vis problemiškesnės ir miglotesnės.

Sugrįžti prie minėto principo ir remiantis juo atstatinėti okupantų sugriautos valstybės rūmą nepavyko — nesugebėta ir/ar nenorėta – dėl vidinių ir išorinių priežasčių. Dėl kelis dešimtmečius vykdytos ištautinimo politikos daugybė atkurtosios valstybės piliečių, ypač jaunų, jau išmokyti mąstyti taip ,,plačiai”, kad net nebesuvokia šio principo tikrosios prasmės ir svarbos. Jų gausa yra akivaizdus komunistinio ,,internacionalinio auklėjimo” efektyvumo ir sėkmės įrodymas. Tačiau minėtas principas buvo didžiai nepriimtinas ir išorės žaidėjams – būsimiesiems Lietuvos sąjungininkams ir partneriams, pasiruošusiems vos atgavusį nepriklausomybę kraštą įtraukti į savo geopolitinę orbitą ir visapusiškai ,,integruoti” į savąsias struktūras. Tačiau tokiai ,,integracijai” tinka tik ,,demokratinė”, tačiau jokiu būdu ne tautinė valstybė.

Tad nors atrodytų, kad vienas skubiausiai spręstinų uždavinių atkūrus valstybę turėjo būti pastangos gaivinti ir ugdyti ir taip merdėjančią jos piliečių tautinę ir valstybinę sąmonę ir ją praktiškai įkūnijančias bei liudijančias patriotizmo nuostatas ir idealus, dėsningai nutiko kaip tik priešingai. Komunistinį ,,internacionalinį auklėjimą“ pakeitė anaiptol ne tautinis ir patriotinis, kaip tarsi buvo galima laukti, bet abstraktus – atsietas nuo tautos ir valstybės – vadinamasis pilietinis ugdymas. Toks ugdymas, užuot skiepijęs ištikimybės savajai politinei tautai nuostatą ir pareigos savo valstybei jausmą, skirtas visai kitam tikslui, nes juo diegiamo ,,pilietiškumo” turinys apskritai neturi nieko bendro su įprasta valstybinio patriotizmo samprata.

Lietuvoje pradėta formuoti ,,pilietinė visuomenė” – iki tol kurtos ,,komunistinės visuomenės pakaitalas – yra tiesiog mainų mechanizmas, arba vadinamosios rinkos visuomenės atmaina. Tad skiepijami ,,pilietiškumo įgūdžiai” iš esmės yra tik mąstymo ir elgesio įpročiai, leidžiantys asmeniui ,,teisingai” žaisti mainų žaidimą pagal tos rinkos visuomenės taisykles ir šitaip siekti ,,teisėtai” – nuo šių taisyklių nenukrypstant ir jų nelaužant – patenkinti savo privačius interesus.

Dėl to buvo savaip natūralu ir neišvengiama, kad, vos nuslūgus trumpalaikio sąjūdinio atsikvošėjimo ir pakilimo bangai, tautinį ir patriotinį ugdymą akimirksniu pakeitė tai, ko siekta atsikratyti visiems laikams – arši kova su leisgyvio ir vos kvėpuojančio, nepajėgiančio atkurti net minimaliai būtino tautinio orumo ir savigarbos, ,,lietuviškojo nacionalizmo” šmėklomis ir baubais.

Pirmąja šios kovos auka tapo Atgimimo laikotarpiu puoselėta tautinės mokyklos idėja. Ji buvo iškirsta iš pašaknų jos net nepradėjus įgyvendinti, nes, kaip ir okupacijos metu, siekta apsaugoti jaunąją atkurtos šalies piliečių kartą nuo pavojingų ,,nacionalizmo prietarų” užkrato. Tarsi pradėtas primiršti ir į praeitį turėjęs galutinai nugrimzti ,,internacionalinis auklėjimas“ ir kova su ,,pasenusio nacionalizmo prietarais“ staiga atgimė dar didesniu mastu ir reiškiasi dar agresyvesnėmis formomis negu okupacijos tarpsniu. Principas ,,Lietuva – lietuviams“ tapo pirmuoju ir svarbiausiu masinio, nuolatinio ir aršaus puolimo taikiniu.

Politinis ir ideologinis šio puolimo tikslas ir prasmė aiškūs ir nekelia nė mažiausių abejonių: siekiama paneigti ir sugriauti pamatinį Lietuvos valstybės egzistavimą laiduojantį principą. Pragaištingi kovos su ,,lietuviškuoju nacionalizmu“ padariniai taip pat akivaizdūs. Išsigandusi ir išsižadėjusi principo ,,Lietuva – lietuviams“ atkurtoji valstybė neturi ją telkiančios ir įkvepiančios nacionalinės idėjos ir nepajėgia tvirtai atsistoti ant kojų, nes nėra ją steigiančio politinio subjekto, o pats jos egzistavimas neturi ilgalaikio istorinio tikslo ir prasmės. Todėl tokia ,,valstybė“ negali – nes nepajėgia — būti niekuo kitu, o tik kokio nors didesnio ,,integracinio” darinio dalimi, dabartinėmis geopolitinėmis ir istorinėmis aplinkybėmis – politiškai nesavivaldžiu ES teritoriniu-administraciniu vienetu. Net jeigu lietuviai dar kurį laiką sudarytų tokio teritorinio vieneto gyventojų daugumą, jie, kaip ir sovietmečiu, ir toliau gyvuotų tik kaip politiškai neorganizuota ir dėl savo kolektyvinio likimo nesprendžianti, juo labiau jo nevaldanti, etnokultūrinė bendrija — ikipolitinė ir ikiistorinė tauta.

Toks tautos statusas ir tokia jos lemtis buvo numatyti iš anksto. Todėl kova su ,,atavistinio lietuviškojo nacionalizmo“ apraiškomis ir žūtbūtinės pastangos moraliai ir ideologiškai diskredituoti ir pakirsti valstybę grindžiantį principą ,,Lietuva – lietuviams“ yra būtina kryptingai ir nuosekliai įgyvendinamos šalies ,,vesternizavimo“ ir ,,europeizavimo“ strategijos dalis. Toji ankstesniąją Lietuvos ,,sovietizavimo“ strategiją pakeitusi ištautinimo ir išvalstybinimo strategija savo prigimtimi ir tikslais stebėtinai panaši į savo pirmtakę ir skiriasi nuo jos tik techninėmis detalėmis ir ją turinčiu pagrįsti ir pateisinti politiniu bei ideologiniu žodynu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I)
  2. G. Songaila. Lietuva – lietuviams! Kas netinka?
  3. V. Radžvilas. Liūdnoji vilties šventė
  4. Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
  5. V. Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II)
  6. V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)
  7. Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
  8. Švietimo ir mokslo ministerijos dovana Airijoje besimokantiems lietuviams
  9. V.Rubavičius. Strategijoje „Lietuva 2030“ pamiršta Lietuva ir lietuviai?
  10. G.Merkys. Lietuva prisikels
  11. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  12. D. Paukštė. Pasaulio veidas ir Lietuva
  13. V. Sinica. Jono Basanavičiaus Lietuva
  14. Kur ir kaip lietuviams labiausiai patinka keliauti?
  15. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 21

  1. bartas says:
    9 metai ago

    Su didžiausiu įniršiu Lietuvą, kiekvieną mielą dieną, “ištautina ir išvalstybina” uab “siaurusevičių el – er – tė”. O kur dar “ruskoje radijo” su visomis tv.
    V. Radžvilą nepakeisi, manęs taip pat, o Palangos verslininkus net keisti nereikia. Parodyk pinigą, jie tą pačią dieną evenkiškai ,ar bušmeniškai uždainuos. Taip. Turim ir turėsim vargo.

    Atsakyti
  2. lt says:
    9 metai ago

    Su tokiu šūkiu stiprios valstybės nesukursi, BET Lietuvos valstybės prioritetu turėtų būti etnokultūra. Jei suvoksime(valstybiniu lygmeniu) didžiosiomis raidėmis raktinius žodžius Motina,Tauta, Tėvynė(Tėviškė) ir kaip jos tarpusavy siejas, nebereikės šūkauti kas kam priklauso, kas yra kas…Tautos pasąmonėj tai užrašyta ir jokios proto sutemos(sovietinio laikotarpio įtaka) tai neištrins. Motina yra Tautos, Žemės kūrėja. Mama, auginanti vaikus, užauga(subręsta) kaip Motina. Tad nepamirškite pasveikinkiti savo Motinas su artėjančia Motinos diena ir pagalvokime apie moters atsakomybę, vaidmenį auginant tautą.

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    9 metai ago

    V. Radvilo išvedžiojimai, kad dabartinę politinę padėtį lėmė “menki politinės tautos likučiai” yra nei daugiau, nei mažiau kaip iš piršto laužti.
    Visų pirma “perestroika” – Sąjūdis, akivaizdu, kad buvo iš esmės griaunamojo pobūdžio veiksmas. Suprantama, kad jo metu tegalėjo iškilti ir iškilo ne kuriamųjų, o griaunamųjų gebėjimų tipo asmenys. Taigi ne kas kitas, o jie -griovėjo tipo asmenys ir susėdo į po Sąjūdžio likusias tuščias valdžios kėdes, žinoma, teturėję pagal savo prigimtį vien tikslą tas kėdes atitinkmai persivadinti, persidažyti…
    Taip Aukščiausią Tarybą, pervadintą Seimu, jie ėmė matyti ir kitiems vaizduoti, kaip buvusį Komunistų CK, o jos pirmininką, kaip genseką, Ministrų tarybą – Vyriausybe, o AT prezidiumą su jo pirmininku – Prezidentūra su Prezidentu.
    Taip iki šiol kurybinių gebėjimų neturintys, t.y. netinkamų į valdžias, griovėjų tipo asmenys keisdmiesi valdžių kėdėmis ir tesėdi jose, negebantys kurti nei modernios Lietuvos, nei modernios valstybinės tautos…
    Gi kūrybingiems ir veikliems tautos asmenims buvo palikta patiems “kurtis” savo gyvenimus pasaulyje be sienų.
    Būtent tokios priežastys sąlygojo tai, ką šiandien turime…
    Čia prisimintinas Nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje apsilankiusio JAV žymaus žurnalisto ar politologo susidarytas įspūdis. Jis tada apie Lietuvą atsiliepė maždaug taip, kad jam liko nesuprantama, kaip gali būti, kad žmonės, su kuriais kalbėjosi, yra protingi, o valdžioje esantys – kvaili.
    Ta mintis susišauka ir su ES valdžios atstovų, atvykdavusių į Lietuvą rengiantis stoti į ES, išsakytomis abejonėmis dėl Lietuvo valdžios amenų gebėjimų administruoti valstybę.
    Tad ne tariami “menki tautos likučiai” čia yra “prie ko”, o griovėjų, nekūrybingų gebėjimų tipo amenų – prigimtinių gobšuolių, bekilnaširdžių tipų įsitaisymas valdžioje…
    Gi V.Radžvilas savo rašiniais, šūkio “Lietuva lietuviams” istoriniais aprėdinėjimais tik teisina juos, siekia lietuvius daryti romiais…, tesvarstančiais, kaip ir Smetona su Tūbeliu, “po kuo būti – po lenku ar rusu”…

    Atsakyti
  4. lietuve says:
    9 metai ago

    Lietuva -lietuviams. taskas.

    Atsakyti
    • >kažin says:
      9 metai ago

      “nei po lenku, nei po rusu” V. Radžvilas nesiūlo llikti lietuviams. Jau buvome ir prie vienų ir prie kitų ir buvome ne savarankiška tauta ir valstybė, o jų priedėlis. Gerai įsiskaitykite. Jis svarsto, kaip atsilaikyti ir išlikti dabar nuo globalizacijos grėsmės, kada mūsų žmonės emigruoja, o Lietuvos valdžia lengvai atiduoda visą mūsų suverenitetą Briuseliui(bankus, litą, žemes išparduoda). Tampame vėl ne savarankiška valstybė, o toks pat priedėlis, tik prie Europos Sąjungos. “Lietuva – lietuviams” prasmė, – tai mūsų išlikimo garantas, tai mūsų nacionalinio valstybiškumo siekimas, tai mūsų lietuviškos tapatybės išsaugojimas, tai siekis neištirpti globaliame pasaulyje. Šituos Profesoriaus tekstus turime išsaugoti, neužmiršti ir kitiems duoti paskaityti. Tai Lietuvos išlikimo gairės.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        9 metai ago

        Tegul nepučia V. Radžvilas arabų – turime tokio paties statuso valstybę, kaip ir kitos tautos. Valstybinės sąmonės žmonių jai tinkamai valdyti taip pat nestokojame.
        Manau, kad globalozacija Lietuvos išlikimui nėra tiek grėsminga, kiek grėsmingas yra istoriškas palaipsnis lenkizacijos šliaužimas iš Lenkijos.
        Atrodo, kad V. Radžvilui yra pakeliui su Lenkijos vykdoma istorine Lietuvos prarijimo strategija. Iš čia jo grynakraujai lenkiški “išradimai” dėl, atseit, esančių per “menkų tautos likučių” Lietuvos valstybei valdyti. O kas tokiu atveju Lietuvai belieka, – akivaizdu, tapti Lenkijos valstybe.
        Štai ką randi V. Radžvilo parašyta, “gerai įsiskaičius”…

        Atsakyti
        • >kažin says:
          9 metai ago

          Viskas pavojinga ir šliaužiantis lenkizmas ir labai greta esantis rusizmas, bet labiausiai tapome pavojingi mes patys sau. Ką padarėme su Lietuva mes patys: išvijome žmones, išgrobėme viską, dabar išpardavinėjame žemes. Profesorių, kuris nebuvo jokiose valdžiose kaltinti yra trumparegiškumas. Lenkizmo, rusizmo ar dar kokio “izmo” Jo straipsniuose nei su žiburiu nerasime(žinoma, jei nenorėsime rasti).

          Atsakyti
          • Kažin says:
            9 metai ago

            Kam tas žiburys, kad ne Lietuvon kreipia profesorius matosi ir be jo…
            Gąsdina Rusija, gąsdina Lenkija, gąsdina Lietuvą ir profesorius…
            Tai tokie jo čia ir nuopelnai tą vieną dūdą pučiant…

        • Kemblys says:
          9 metai ago

          Radžvilas nesuvokia visuomenės, tad jo šie išvedžiojimai yra tušti. Man gaila laiko prarasto skaitant straipsnį.
          Akivaizdžiausias pvz.: ,,…toliau gyvuotų tik kaip politiškai neorganizuota ir dėl savo kolektyvinio likimo nesprendžianti, juo labiau jo nevaldanti, etnokultūrinė bendrija — ikipolitinė ir ikiistorinė tauta.”
          Svaičioja apie kažkokią ,,neorganizuotą etnokultūrinę BENDRIJĄ ikipolitinę ir ikiistorinę tautą”! Gal kas nors paaiškintų, kaip visuomenės darinį, kada tokia buvo?

          Atsakyti
          • >Kembliui says:
            9 metai ago

            …prie sovietų ir dabar, kaip patapsime ES federacijos nare. Nieko nespręsime politiškai, tai ir nebūsime politinė tauta, nes viską nuspręs Briuselis, leis dar pabūti kurį laiką etnokultūriška bendrija, tai galėsime tautiniais rūbais per šventes pasipuošti ir “Klumpakojį” sušokti, bet ilgainiui ir to atsisakysime, nes nacionalinių valstybių neliks, tapsime europine bendrija. Svarbiausia mes neturėsime savo VALSTYBĖS. Jau išparduodame žemes, dabar atiduodame litą su visu banku ir atsargom, turėsim bendrą Konstituciją, Briuselio teismą, mūsiškiai teismai bus tik kaip filialai, įstatymus priiminės EP, lietuvių kalbą jau daug kur keičia anglų kalba. Tad mes tampame tik ES provincija, kaip neseniai buvome Rusijos provincija. Apie tokį išsivalstybinimą, išsivietinimą(emigraciją) Profesorius ir kalba. Pakeisime tik dainos žodžius ir anglų kalba dainuosime:”Naš adres ni doma ni ūlica…”

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Radžvilo ‘daina’:
            ,,formuojama, praktikuojami, abstraktus, nuo egzistencinės, idėja, formaliai, principas, fasadiškai, amorfiškas, geopolitiniam horizontui, problemiškesnės, agresyvesnėmis formomis, moraliai ir ideologiškai diskredituoti (3 svetimžodžiai iš eilės!)………..”.

            Niekada nepatikėsiu, kad jam rūpi tautos likimas, jei taip šlykščiai bjauroja lietuvių kalbą!

          • >Kembliui says:
            9 metai ago

            nesu kalbininkas, bet manau, kad dalis jūsų paminėtų žodžių jau naudojami, kaip tarptautiniai žodžiai. O tautos likimas, manau, jam rūpi ne mažiau, kaip mums, nes, jei žmogui neskauda, tai jis apie tai ir viešai nekalba. Be to profesorių atsimename iš Atgimimo laikų. Jis nenuėjo lengviausiu keliu – į valdžią, nekolaboravo su jokia partija.

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Gali būti, kad vartojami bendraujant su kitataučiais, bet lietuvis su lietuviu neturėtų bendrauti svetimžodžiais. Kokiais žodžiais Radžvilas reiškia mintis – tokiais jis mąsto. Svetimžodžių gausa rodo, kad jis nebrangina lietuvių kalbos, tai prieštarauja straipsnyje jo paties reiškiamoms mintims.

          • Dalė says:
            9 metai ago

            Brangiausiasis Kembly,
            savo reiklumu žodžiams jūs jau tampate panašus į Didįjį Inkvizitorių, pasiryžusį ant laužo supleškinti kiekvieną “nusidėjėlį” 🙂

          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Hmm, laužas… – malkų gaila! Bet ir taip nesu toks švelnus, kad deginčiau ant laužo. Tu per geros nuomonės apie mane.
            Dar, Dale, mieloji ‘kemblys’ toks nepakartojamas VIENASKAITOJE, kreiptis privaloma TU.

          • Dalė says:
            9 metai ago

            O, Nepakartojamiausias,
            Jūs iš manęs reikalaujate per daug 🙂

  5. one says:
    9 metai ago

    Lietuva lietuviams – kurių dauguma pijokai, degradavę, liftuose myžantys, besikeikiantys, rūkantys… Žodžiu mentalitertas mūsų dauguma kaip rytų Europoje būdinga. Tad vienas kitas vakarietis, gal kiek atskiestų mūsų prasmirdusią pragertą tautą.

    Atsakyti
    • bartas says:
      9 metai ago

      O jei mes, tą ,vakarietį išmokysim gerti ir myžti lifte. Koks dar būtų pasiūlymas? Gal koks nigerietis, ar kamerūnietis. Atskiestų mūsu “mentalitertas” . Gerti jiems neduosim , lūžta nuo vienos alaus skardinės, o myžti parodysim kur. Nes ten daugiausia vakariečiai varo. Daukanto aikštėje , prie Prezedentūros. Na galima parodyti dar vietą prie katedros, kur vakarų atstovas prisirūkęs kvepiančios žolės nuogą šikną parodo. Kas dar galėtų mus atskiesti. Nesugalvoju ,štai , ką reiškia pragertos smegenys.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 metai ago

        bartai, manau, mums per brangu mokinti ‘lifte’, gal geriau laiptinėje?

        Atsakyti
        • bartas says:
          9 metai ago

          Atsiprašau. Užmiršau kabutes dėl “lifto”.

          Atsakyti
          • stipriai says:
            9 metai ago

            gerai paskyta, bartai

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Birželio sukilimui atminti Karo akademijoje atidengta atminimo lenta

S. Gorodeckis. Apie didvyrius tada ir „herojus“ dabar

2023 02 22
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kai Lietuva kiekvieno širdyje – kitokia

2023 02 20
Telefonas | pixabay.com, Helloolly nuotr.

Bus pakeisti telefonų numeriai, prasidedantys 8

2023 02 17
Pixabay.com nuotr.

Lietuva – patraukli užsienio studentams

2023 02 16
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Knygnešys Jurgis Bielinis | wikipedija.org nuotr.

A. Karalius. „Maža tauta“ – dideli žmonės…

2023 02 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Eismas Šiauliuose | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Šiauliuose tęsiamas kariuomenei svarbus projektas

2023 03 27
einmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Ieškoma Registrų centro vadovo

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (IV)
  • Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 07
0
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina plėtoti naujus transporto koridorius nuo Klaipėdos iki Odesos ir kitų Ukrainos uostų, gerinti šalių susisiekimą geležinkeliais...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Plyzzzz - apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • Žemyna apie Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia
  • ak apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
Kitas straipsnis
Vytautas Radžvilas

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (III)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai