Atšilus orams, dažnas pradeda labiau rūpintis savo kūnu, aktyviau judėti, lepinti žiemos išsausintą odą, bet retai kada pagalvoja, kad kasdienės priežiūros reikalauja ir akys. Mūsų akis visais metų laikais, o ypač pavasarį, veikia įvairūs dirgikliai: ryški pavasario saulė, sausas oras ar užteršta aplinka. Dėl šių dirgiklių jaučiame akių nuovargį, jos ašaroja, sausėja, dažniau pasitaiko uždegimų. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Elvyros Ramaškienės, tinkama priežiūra padeda šių bėdų išvengti.Pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, anot E. Ramaškienės, būtina nešioti tamsius akinius, apsaugosiančius akis nuo UV spindulių, antraip jos ims perštėti, ašaroti ar rausti. Jei akys bijo šviesos ar yra patinę vokai, tai – ženklas, kad prasidėjo uždegimas, kuris gali išsivystyti net iki ragenos nudegimų.
„Tamsiuoju metų laiku akys atpranta nuo šviesos ir atėjus pavasariui jos ne iš karto prisitaiko prie naujų sąlygų. Kadangi dėl saulės padidėja akių jautrumas, derėtų ir atidžiai rinktis akių kosmetiką, kuri nesukeltų alergijos“, – aiškina vaistininkė.
Dar viena svarbi taisyklė – kasdienis akių drėkinimas. Akių sausėjimą, pasak vaistininkės, gali lemti labai daug priežasčių. „Tam įtakos turi vyresnis amžius, menopauzė, rūkymas, kai kurių vaistų vartojimas, pavyzdžiui, kontraceptikų, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos ar kosulio, tad rekomenduočiau kasdien akis drėkinti dirbtinėmis ašaromis“, – pataria E. Ramaškienė.
Įtaką daro ir maistas
Be apsaugos nuo saulės priemonių ir drėkinimo, pavasarį naudinga vartoti ir regėjimą gerinančius preparatus: vitaminus, maisto papildus su natūraliu mėlynių ekstraktu ir žuvų taukus.
„Vitaminas E ir vitaminas C yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Vitaminas A padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą ir stiprumą. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą, reikalingą akių junginei. Omega-3 riebalų rūgštys stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį, neleidžia atsirasti ragenos opoms“, – pasakoja E. Ramaškienė.
Specialistė teigia, kad reikalingų vitaminų ar mikroelementų galima gauti valgant vaisius ir daržoves, turinčių daug vitaminų A ir E. Tai gali būti morkos, apelsinai, pomidorai, bulvės ar obuoliai.
„Pavyzdžiui, mėlynių uogos ir jose esančios aktyviosios sudedamosios dalys stiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą. Karotinoidai ir liuteinas – medžiagos, esančios geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose, pristabdo kataraktos, senatvinio aklumo, glaukomos progresavimą“, – tikina farmacijos specialistė.
Didžiausias priešas – prietaisų ekranai
Šiandien bene pats didžiausias akių priešas yra mobilieji telefonai ir kompiuterių ekranai, į kuriuos mūsų akys būna nukreiptos didžiąją dienos dalį. Jei visą dieną dirbate kompiuteriu, itin svarbu stebėti laiką ir nuolat duoti akims pailsėti darant pertraukėles. E. Ramaškienė rekomenduoja išlaikyti bent 70 cm atstumą nuo monitoriaus ir daryti pertraukėles kas 45–60 min.
„Kompiuteriu saugu dirbti ne ilgiau kaip tris valandas per dieną. Taip pat monitoriaus nereikėtų statyti priešais langą – papildomi šviesos atspindžiai dar labiau dirgina akis“, – sako „Eurovaistinės“ atstovė.
Pertraukėlių metu pamankštinkite akis, žvelgdami aukštyn, žemyn, į šalis ir į tolį. Pasirūpinkite ir geru apšvietimu, geriausia, kad lempa būtų kairėje pusėje.
„Leidžiant laiką prie telefono, galioja tos pačios taisyklės, tačiau telefone šriftas dar smulkesnis ir kur kas labiau kenkia regėjimui, todėl kuo mažiau laiko praleisime prie jo, tuo akys bus sveikesnės. Nuo ilgo žiūrėjimo iš arti, vystosi trumparegystė“, – dalijasi patarimais E. Ramaškienė.
