Įpusėjant vasarai ir vis labiau įsivyraujant karštiems orams, šiluma ir kaitri saulė gali suteikti ne tik daug džiaugsmo, tačiau ir sukelti įvairių negalavimų, taip sugadindamos ilgai lauktas atostogas. Tam, kad pavyktų išvengti neigiamo karščio poveikio savijautai, specialistai pataria gerti daug vandens, vartoti elektrolitus, dengti galvą apdangalais ir vėdinti patalpas.
Pirmi požymiai – silpnumas ir svaigulys
Kaip teigia specialistės, nors pirmieji šilumos ar saulės smūgio simptomai nėra itin ryškūs, į juos derėtų žiūrėti rimtai.
„Pirmieji požymiai nėra labai išreikšti. Tai gali būti silpnumas, svaigulys, nedidelis galvos skausmas, o jei jau kalbame apie rimtesnę riziką, tai pakitęs širdies darbas, pavyzdžiui, širdies permušimai, pulso suretėjimas. Žmogų gali apimti bejėgiškumo jausmas. Be to, jį gali pykinti, jis gali vemti, jam pakyla karštis. O jei traukia mėšlungis ar prasideda traukuliai, tuomet jau būtina gydytojo skubi pagalba“, – sako BENU budinčios vaistinės vedėja vaistininkė Inga Norkienė.
Tam pritaria ir Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Dovilė Meidutė prie požymių dar priskirdama padidėjusį troškulį, burnos džiūvimą, sumažėjusį šlapimo kiekį, tamsesnės spalvos šlapimą, sumažėjusį darbingumą, padidėjusį prakaitavimą, paraudusią, karštą odą ar alpimą.
„Aukšta aplinkos temperatūra didina prakaitavimą, dėl kurio netenkama skysčių ir elektrolitų. Jei nesuvartojama pakankamai skysčių, gali atsirasti dehidratacija. Taip pat aukšta temperatūra gali sutrikdyti miegą, kadangi kūnas negali tinkamai atvėsti nakties metu, o tai lemia prastą miego kokybę ir padidėjusį nuovargį. Ilgalaikis buvimas karštyje ir saulėje gali sukelti odos bėrimus ir padidinti saulės nudegimų riziką, kas gali dar labiau padidinti odos vėžio išsivystymo riziką“, – tvirtina D. Meidutė.
Nepamirškite vėdinti patalpų ir saugoti galvą nuo saulės spindulių
Pasak BENU vaistininkės, šilumos smūgio pavojus kyla tuomet, kai nėra vėdinamos patalpos. Tuomet sutrinka žmogaus prakaitavimas ir nėra atiduodama pakankamai šilumos. Tuo tarpu saulės smūgis gresia tiems, kurie nesisaugo tiesioginių saulės spindulių, nedengia galvos apdangalais, nevartoja pakankamai vandens.
„Siekiant išvengti saulės smūgių, labai svarbu vartoti pakankamai skysčių. Galima rinktis ir negazuotą mineralinį vandenį, kuriame gausu kalio ir magnio, kadangi jų netenkama su prakaitu. Taip pat reikėtų vengti alkoholio, gėrimų su kofeinu, kadangi jų vartojimas skatina dar didesnį skysčių netekimą. Esant karščiams geriausia būtų pasirinkti natūralaus pluošto, šviesius drabužius ir nepamiršti dėvėti galvos apdangalo“, – antrina šeimos gydytoja.
Anot specialisčių, didžiausia rizika karštomis dienomis gresia vaikams iki ketverių metų bei vyresnio amžiaus (65–70 metų ir vyresniems) žmonėms.
„Tai yra karščiui jautriausios amžiaus grupės: mažiems vaikams termoreguliacinė funkcija dar nėra visiškai išsivysčiusi, o vyresniems jau ji pradeda trikti“, – aiškina I. Norkienė
Rizikos grupėje taip pat atsiduria tie, kurie serga gretutinėmis ligomis: cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, plaučių, inkstų ar kitomis lėtinėmis ligomis. Taip pat rizikos grupei priklauso nutukę žmonės bei gausiai vartojantieji alkoholį ar vartojantieji tam tikrus medikamentus.
Pavojus sveikatai gresia ir tiems žmonėms, kurie yra veikiami neigiamų aplinkos veiksnių (dirbantys padidinto šilumos poveikio sąlygomis, t. y., lauke, liejyklose, kepyklose ir pan.), bei socialinių rizikos grupių asmenims (neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantiems lauke).
Svarbu neprarasti dėmesingumo ir pasirūpinti savimi
„Itin karštomis dienomis vertėtų rūpintis savimi: gerti daug vandens, vengti tiesioginių saulės spindulių, vengti alkoholio ir kofeino, dėvėti lengvus, šviesius drabužius, esant galimybei, likti vėsioje patalpoje, susilaikyti nuo intensyvios fizinės veiklos“, – aiškina Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja.
„Užtraukite užuolaidas kambaryje, uždarykite langus. Užuolaidos turėtų būtų šviesios spalvos, o jei jų nėra, pakabinkite kokį nors audinį ar paklodę. Jei karšta vakare, sušlapinkite audinį šaltu vandeniu, nes sudrėkintas audinys šiek tiek padidina drėgmę ir palengvina orą“, – antrina BENU vaistininkė.
Be to, pasak I. Norkienės, karštį ištverti padeda ir elektrolitų, druskų tirpalų ir mineralinio vandens vartojimas. Visgi BENU vaistininkė pataria dėl elektrolitų vartojimo visuomet pasitarti su vaistininku.
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja pataria asmeninėje vaistinėlėje vasarą taip pat turėti šalčio kompresų bei kremo nuo saulės su ne mažesne kaip SPF 30 apsauga. Anot D. Meidutės, vaistinėlėje turėtų būti ir antipiretikų, tokių kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
Visgi jei žmogus jau patyrė saulės smūgį, patariama jį vėsinti, t. y., kuo greičiau palydėti į pavėsį ar gerai vėdinamą patalpą ir apipurkšti veidą vandeniu bei ant kaktos, kaklo, pažastų ir kirkšnių uždėti šaltą kompresą. Taip pat negaluojančiajam reikėtų nurengti nereikalingus drabužius, jei jis sąmoningas, duoti atsigerti vandens ir elektrolitų tirpalų, o jei sąmonę žmogus prarado, paguldyti ant šono ir kviesti greitąją pagalbą arba kuo skubiau vežti į ligoninės priėmimo skyrių.
