Siekiant stiprinti sveikatos sektoriaus pasirengimą ekstremalioms padėtims bei suteikti praktinius įgūdžius krizių, ekstremaliųjų padėčių ar karo padėties metu, iki 2025 metų vidurio planuojama apmokyti tūkstantį asmenų, iš viso iki 2026 metų turės būti apmokyti 6 tūkst. medikų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų.
„Gydymo įstaigos turi būti pasirengusios reaguoti ir veikti krizių, ekstremaliųjų padėčių ar karo padėties metu, užtikrinti efektyvią asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą bei gebėti operatyviai reaguoti į besikeičiančią padėtį. Tam būtina, kad veikimo algoritmus žinotų ne tik atsakingi darbuotojai gydymo įstaigose, bet ir įstaigų vadovai, skyrių ir padalinių vadovai, medikai, kad kaip įmanoma labiau būtų galima sušvelninti tokių padėčių sukeltas pasekmes žmonių sveikatai ir gyvybei bei asmens sveikatos priežiūros veiklai“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Pirmieji mokymai šių metų birželio mėnesį startavo trijose mokymų grupėse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gydymo įstaigose. Liepą suplanuotos 3 mokymų grupės Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje, rugpjūtį – Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Margarita Batūrienė sako, kad šie mokymai suteikė žinių, reikalingų ruošiantis galimoms krizėms ir ekstremalioms padėtims: „Šie mokymai yra labai svarbūs užtikrinant gydymo įstaigų pasirengimą ir paslaugų ligoniams tęstinumą, padeda ne tik parengti medikus galimoms grėsmėms ir susidoroti su psichologiniu stresu, bet ir stiprina įstaigos, o kartu ir visos sveikatos priežiūros sistemos atsparumą. Pastangos suteikti medicinos personalui informacijos, siekiant efektyviai reaguoti į įvairias kritines padėtis, tokias kaip masinės ar stichinės nelaimės, karo padėtis, cheminis ar radiacinis pavojus ir kt. yra ypač reikalingos.“
Mokymai susideda tiek iš teorinių, tiek iš praktinių įvykių modeliavimo, skirtų pasirengti bei koordinuotai ir efektyviai teikti sveikatos priežiūros paslaugas ekstremaliosios padėtiems, masinės nelaimės, mobilizacijos ar karo padėties metu. Mokymų dalyviai gilinasi į tokių įvykių teisinį reguliavimą, įvairių pagalbos tarnybų uždavinius ir pagalbos organizavimo ypatumus, sveikatos sistemos organizavimą mobilizacijos metu ir pareigų paskirstymą bei ekstremaliųjų padėčių valdymo planų rengimą ir aktyvavimą.
Taip pat gilinamasi į gydymo įstaigų veiklos, pagalbos teikimo organizavimo principus, vadovavimą, kontrolę ir komunikaciją, medicininį rūšiavimą, reikalingus išteklius ASPĮ veiklos tęstinumui užtikrinti, situacijos vertinimą ir valdymą įvykio vietoje, saugumo užtikrinimą, specifines ekstremalias situacijas ir krizes, masinės nelaimės valdymo ypatumus taikos ir karo atveju.
Per mokymus paliečiami ir psichologinės pagalbos teikimo ypatumai nukentėjusiems, darbuotojų saugos priemonių naudojimo ekstremalių padėčių metu klausimai.
Iš viso pagal mokymų programą iki 2025 m. vidurio planuojama apmokyti tūkstantį specialistų, daugiau nei pusę iš jų – iki 2024 m. pabaigos.
