Biržiškų palaikai sugrįžta į Lietuvą

Vasario 20 diena, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, vykdydama artimųjų valią ir gavusi jų kelis pagalbos prašymus, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės vadovus, Seimo ir Vyriausybės narius su prašymu perlaidoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą 1918-ųjų, vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą akademiką Mykolą Biržišką, profesorius bibliografą Vaclovą ir plk. ltn. Viktorą Biržiškas, vykdant paskutiniąją valią Vilniuje, senųjų Rasų kapinėse.

2018 vasario 19 dieną, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje įvyko susitikimas su vicekancleriu Deividu Matulioniu, patarėju Linu Vingeliu, kuriame dalyvavo Mykolo ir Bronislavos Biržiškų anūkai Vytautas Mikle Barauskas ir Venta Maria Leon, kurie supažindino situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose, išsakė savo pastabas ir norus, susitikime taip pat dalyvavo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė, gimnazijos socialinis pedagogas alumnų koordinatorius Rimvydas Ginkus, Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilė Peikštinienė.

Susitikimo metu, galutinai buvo suderinta perlaidojimo data ir vieta. Nuspręsta, kad oficialus atsisveikinimas su palaikais Jungtinėse Amerikos Valstijose bus 2018 liepos 8 dieną, o į Lietuvą jie bus atskraidinti 2018 liepos 10 dieną, atsisveikinimą su velioniais numatyta surengti Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje, oficialias valstybines laidotuves surengti 2018 metų, liepos 11 dieną, velionius palaidojant senųjų Vilniaus Rasų kapinėse. Po susitikimo Vyriausybėje, garbingi svečiais iš Jungtinių Amerikos Valstijų viešėjo Vilniaus Vytauto Didžiojo Gimnazijoje, kurios visos erdvės yra gyvasis muziejus, čia yra įamžintas Mykolas Biržiška su daktaru Jonu Basanavičiumi, Povilu Gaidelioniu, didžiajame gimnazijos kieme, kur  jiems yra pastatytas paminklas. Aplankyta Biržiškų vardo gimnazijos biblioteka.

Prie Biržiškų palaikų perlaidojimo daug prisideda Biržiškų artimieji, ypatingai Mykolo ir Bronislavos Biržiškos anūkai Vytautas Mikle Barauskas ir Venta Maria Leon, kurie pasirūpino visais reikalingais dokumentais Jungtinėse Amerikos valstijose, palaikų ekshumaciją. Venta Maria Leon informavo, kad ji įvykdys paskutiniąją savo dėdės bibliografo prof. Vaclovo Biržiškos valią, jo palaikai bus iškelti iš žemės ir kremuoti, o plk. ltn. prof. Viktoro palaikai urnoje taip pat bus iškelti iš žemės. Vėliau abi urnos iš Čikagos Lietuvių Kalvarijų kapinių bus perkeltos į Los Andželą ir iškilmingai pašarvotos šalia brolio akademiko Mykolo ir jo žmonos Bronislavos Biržiškų palaikų.

Pirmoji lietuvių (Vytauto Didžiojo) gimnazija buvo įsteigta Nuketėjusiems dėl karo šelpti draugijos narių, kurių dauguma vėliau dalyvavo 1917 rugsėjo mėnesio, lietuvių konferencijoje ir buvo išrinkti Lietuvos Tarybos nariais, pasirašiusiais 1918 vasario 16–osios Nepriklausomybės aktą, pastangų dėka, 1915 metų, rugsėjo 26-29 dienomis.

Draugija gimnazijos įsteigimu paveda rūpintis – daktarui Jonui Basanavičiui, teisininkui Mykolui Biržiškai (pirmajam direktoriui–iždininkui) ir pedagogui, visuomeninkui, valstybės tarnautojui Povilui Gaidelioniui. Pirmasis gimnazijos pedagogų Tarybos posėdis įvyko, spalio 9 dieną ir pradėtas ugdymo procesas lietuvių kalba. 1921 metų rugpjūčio mėnesį, pirmojo gimnazijos direktorius ir iždininko Mykolo Biržiškos pastangų dėka, Vilniaus I –ąjai vyrų gimnazijai, suteiktas Vytauto Didžiojo vardas, ko pasėkoje buvo viena iš priežasčių M. Biržišką ištremti iš Vilniaus. Mykolas Biržiška niekada nebuvo nutolęs nuo gimnazijos reikalų, visada domėjosi jos veikla, dirbdamas Kaune Aušros gimnazijos direktoriumi, buvo paprašęs perrašyti visus Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogų Tarybos posėdžių protokolus iki 1921 metų. Vėliau šiuos pedagogų Tarybos protokolus dar kartą iš atminties perrašė jau būdamas priverstinėje tremtyje Jungtinėse Amerikos valstijose.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija tai tautiškumo ir lietuvybės lopšys, okupuotoje rytų Lietuvos Vilnijos krašto dalyje, čia dirbo būsimos atkurtos valstybės akto signatarai, Prezidentai J. E. Aleksandras Stulginskis ir J. E. Antanas Smetona, diplomatas Petras Klimas ir kiti. Ši ugdymo įstaiga išugdė Čiurlionių, Pačiobotų, Drėmų ir kitų garsių giminių palikuonis ir daug Lietuvos iškilių asmenybių.

1939 metų rugsėjį, Lietuvai susigrąžinus Vilnių, įvedama Lietuvos švietimo sistema iš Vilniaus Vytauto Didžiojo mišrios gimnazijos atskiriama mergaitės ir įsteigiama nauja Kunigaikštienės Birutės vardo mergaičių gimnazija. 1940 metais, gimnazijų statusai ir pavadinimai panaikinami, o, jos vadinamos Vilniaus I-ąja ir II-ąja vidurinėmis mokyklos, 1941 metais, grąžinami tik gimnazijų statusai, 1946 metais, Vilniaus II-ąjai valstybiniai mergaičių gimnazijai suteiktas poetės Salomėjos Nėries vardas, 1949 metais, panaikinami gimnazijų statusai abiem ugdymo įstaigoms, 1957 metais, Vilniaus I-ąjai vidurinei mokyklai suteikiamas rašytojo Antano Vienuolio vardas, 1999 metais, sugrąžinamas tik gimnazijų statusas, nepakeičiant pavadinimų. 2003 metais, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos pradinių klasių pagrindu įsteigiama Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, 2005 metais, Vilniaus Antano Vienuolio gimnazija padalinama į dvi atskiras ugdymo įstaigas: gimnazijai po 75-erių metų sugrąžinamas senasis istorinis Vytauto Didžiojo vardas, o rašytojo Antano Vienuolio vardas paliekamas naujai įsteigtai pagrindinei mokyklai, dabartinei progimnazijai.