Kauno miesto meras ragina palaikyti iniciatyvą 2014 m. perlaidoti pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos palaikus Kaune, kur prabėgo reikšmingiausi velionio gyvenimo ir veiklos metai.
2014 m. sukaks 140 metų, kai gimė pirmasis nepriklausomos Lietuvos prezidentas, 1918 m. vasario 16-osios akto signataras, vienas žymiausių tarpukario Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų A. Smetona. Tais pačiais metais Lietuva minės ir tragiškos prezidento žūties 70-ąsias metines. 2014-aisiais taip pat bus pažymima dar viena svarbi data – prieš 95 metus A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu.
„Artėjant šioms reikšmingoms istorinėms sukaktims, turėtume ryžtis grąžinti į Tėvynę Lietuvos Respublikos prezidento A.Smetonos palaikus“, – teigia Andrius Kupčinskas.
1944 m. JAV tragiškai žuvęs A. Smetona buvo palaidos Klivlando kapinėse. Tuomet planuota jo palaikus grąžinti į Lietuvą iškart atgavus nepriklausomybę. 1975 m. prezidento palaikai buvo perkelti į Čerdono miestelį, kur gyvena jo giminaičiai.
„Jau daugiau nei dvidešimt metų Lietuva yra nepriklausoma valstybė. Manau, kad laikas su derama pagarba palaidota A. Smetoną Tėvynėje jau atėjo, – įsitikinęs Kauno miesto meras. – Istorinės atminties, pagarbos valstybės praeičiai ir jos pirmajam prezidentui vardan įvertinkime, ką Lietuvai reiškė A.Smetonos valdymo epocha. Nepaisant kontraversiškų vertinimų dėl jo vaidmens 1926 m. perversme, demokratijos suvaržymų, negalima nuneigti A. Smetonos valdomos tarpukario Lietuvos laimėjimų, jo pastangų stiprinant valstybės nepriklausomybę, išlaviruojant sudėtingomis to meto tarptautinėmis aplinkybėmis, vykdant kultūrinimo ir lietuvinimo misiją. Kokie bebūtų vertinimai, Lietuvos istorijoje A. Smetona – pirmasis valstybės prezidentas.“
„Visuomenei, išeivijos lietuviams pritariant ir giminėms neprieštaraujant, Kaunas padarys viską, jog prezidentas A. Smetona būtų garbingai sutiktas Tėvynėje ir jam būtų grąžinta ta pagarba, kurios jis stokojo ilgus dešimtmečius“, – sako A.Kupčinskas.
Kaune, Panemunėje, yra A.Smetonos vardu pavadinta alėja, kuria prezidentas mėgo jodinėti. Kaune taip pat veikia A.Smetonos gimnazija, o laikinojoje sostinėje esančios Lietuvos istorinės prezidentūros kiemelyje 1996 m. pastatytas vienintelis A. Smetonos paminklas šalyje.
Pernai Kaune, Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje buvo perlaidoti 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai. Kauno miesto meras A.Kupčinskas buvo J.Brazaičio perlaidojimo Tėvynėje renginius kuravusios komisijos pirmininkas.
Susiję straipsniai:
- Užugiryje paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento A.Smetonos 137-osios gimimo metinės (nuotraukos)
- Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
- Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui profesoriui Pranui Dovydaičiui – 125 metai
- Kaune bus paminėtas partizanų vado pulkininko J.Vitkaus-Kazimieraičio 100-osios metinės.
- 90 metų sukaktuvių proga pagerbtas kraštotyrininką Leonas Juozonis
- D.Grybauskaitė: Klaipėda įkvepia šalies ekonomiką ir kultūrą
- „Baltų centras“ atšventė veiklos 10-metį
- V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis
- Šiandien Regimanto Adomaičio gimtadienis (video)
- A.Stulginskio universitetas pažymės 127-ąsias A.Stulginskio metinės
- Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai sugrįžo į Tėvynę (nuotraukos)
- Prezidentė pasveikino profesorių Donatą Katkų 70-ojo gimtadienio proga
- Vyks atminimo vakaras, skirtas N.Vėliaus 75-osioms gimimo metinėms
Būtinai,tai vienintelis tų laikų prezidentas,kuris nekeliaklupsčiavo nei prieš rusus,nei prieš lenkus-BŪTINAI.
Istoriją reikėtu bent perskaityti, o ne lavonus tampyti….
Senai laikas.
labai nustebino si zinia, tik…. esu 100 proc. isitikines, kad jai ispildyti bus visaip trukdoma tiek dabartines valdzios, tiek visokiu “inteligentu” (su savo “pasmerkimo laiskais”), tiek visokiu bolsevikiniu grupuociu (NK95, Antifa, paleckininkai).
Garbe merui, jei tik pavyktu papust pries veja. O jo tikrai bus.
taip pat ir Dariaus ir Gireno skrydzio 80-metis… Nieko negirdejau apart kazkokiu atlieku supylimo galimai buvusiojo aerodromo, kur turejo nusileisti Didvyriai. Esu isitikines, kad yra archyvines medziagos (foto, video) apie Didvyriu laukiama sutikima Tevyneje. Manau to tikrai nebus, juk svarbiau pinigus isvogti ir poto verkslenti, kad tuscias izdas.
Nors, manau ir esu isitikines, cia yra kita, zymiai svarbesne priezastis- NAIKINTI bet koki Tautini pasididziavima, Nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) atminima!
Tad, pasirasinejom, pablevyzgojom ir… einam visi prie darbu 🙂 Ka neseniai Patackas pasake? tikrai visiskai neklydo!
Būtent, yra naikinamas mūsų tautinis pasididžiavimas įvairių “raudonųjų” tolerast-liberast-mankurtų.
Tegul Kupšinskas pasiskaito istorija. Kas pasirašė ir atidavė Klaipėdos kraštą Hitleriui.
Pabėgo iš Lietuvos, o taip nepadarė nei kaimyniniai prež. Perdavė komunistams.
Kas uždraudė Ateitininkų veiklą? Kas neleido krikštyti bažnyčių šventūjų vardais, tik tautiniais.
Tegul pasiskaito išeivijos liuūdininkų knygas, jos yra KU istorijos fakulteto žinioje.
Buvo palaidotas mazulėjuje Klevelande, neužrašyta kad čia guli Antanas Smetona.
Greta palaidota žmona.
Prieš kelius metus perkeltas į kapines, kiek kartų pakavoti nori Antaną?
Bražaitis buvo kitas žmogus.
Kauno meras vaikaitis smetonų? Ar čia mums reikės susimesti litukų, sukauptų sibiro platybėse ir partizanaujant miškuose, balose? Mieras kauno yr tik chlapčiukas tų kurie jau ką nusprendė. Jau per visus kanalus skelbia, sprendimą kaip Antanėlio kauliukus kaunan kavos. Žmogus kovojo dėl lietuvos, dėl vilniaus, turėjo palikt savo kraštą, kur sudegė ugny, o poto dar jo kūną svetimoj šaly du kartus kavojo. Dabar dar dėl kažko garbės nusprendė perkovot kovni, nors jis kovojo dėl vilniaus. Tarkit žžmonės žodį svarų dėl ramybės Antano, duokit amžiną atilsį jo sylom. Nejau kitu metu į vilniu reiks perkelt, kol negrįš į gimtinę, į sodą savo ir pražys žiedais obelų, dėl mūsų vaikų.
Jau pasiruošiau pusstorį sąsiuvinį, nes, tikrai gi bus daug tokių – jie išlįs į dienos šviesą – kurie labai nenori net mirusio mūsų pirmojo prezidento Lietuvoje. Kad tik neatsitiktų to paties kaip su Vytauto Didžiojo karūna ir jo palaikais. Bent jau vežti Patriarcho palaikus reiktų tikrai ne per Lenkiją.
garbieji, – ALKE paskelbkit tiesiog apklausą, “enket-anketą” lapą įrašui PAklausą:
1) palikti
2) palikti
3) palikti
4) palikti
ar palikti ramybėje ( 1)-u) atveju,
Kaunan ( 2)-u),
Vilniun ( 3)-iu),
Užulėnin ( 4)-u) grąžint?
Dusyk paskirtojo Prezidentu,
antrojo mūsų Valstybės vadovo,
iš Jono Basanavičiaus perėmusio po Nepriklausomybės Akto paskelbimo
vairą mūsų atkurtosios LIETUVOS – Antano Smetonos.
Ką įdomu zuokas nusderėjo, juk jau jis tikrai žino kur turėtų būti pakavota, bent širdis Antano. Giminės ir galėtų tarti svaresnį žodį ir vilniuj pakavoti giminės kape prie širdies širdį, o kūną gimtam žodžiuj. Kam naudingas nesibaigiantis karas su lenkais? Širdis prie širdies bendrame kape kovojusių dėl vilniaus! Čia daug daugiau, nei užkąstį karo kirvius! Kas mūs vaidija, skaldo, naikina? Ar jie ne tarp mūsų? Ne mumyse?
Mielas Jonai, wilno naše, prospektas Gedimino, tai kam laidotį kaune, juk jis kovojo dėl Vilniaus ir iš bėdos glaudėsi Kauni. Kodėl ant lietuvos skleidi baimę? Ar trokštat karo? Tai iškaskit širdį ir gražinkit kūnui! Ko bijot? Bėgsit Kaunan? Ar valia jau nuleista ir reikia vykdyti? Viską supranti, valia tavo!
Tautai simboliai labai reikalingi, tai kelia savigarbą ir dvasios tvirtybę. Pono A. Smetonos veikla neginčijamai buvo Lietuvos labui, kaip jis tą suprato ir įstengė padaryti. Pirmojo prezidento kūno ir dvasios parvežimas Lietuvon, -tarsi labai garsiai išrėktas kvietimas visiems – GRĮŽKITE!
Svarbiausia parvežti “dvasią”. Tik kokioje taroje? Ir kaip ją sugaudyti?
http://www.sejm-wielki.pl/b/sw.155090
Su „Kybartų aktais“ Gediminas Jankus okupavo … Istorinę Prezidentūrą Kaune !
Virginija SKUČAITĖ, http://www.kaunodiena.lt
Rekordinis žmonių skaičius užplūdo Istorinę Prezidentūrą Kaune, kai čia buvo pristatoma rašytojo ir žurnalisto Gedimino Jankaus drama „Kybartų aktai“ .
Į knygos sutiktuves sugužėjo tiek daug kolegos bičiulių, bendradarbių ir jo kūrybos gerbėjų, kad ne tik salėje nebuvo kur kojos pastatyti. Ir koridoriuose, ir tarpduryje stovintys kauniečiai gaudė kiekvieną autoriaus ir jo kūrybos vertintojų žodį.
Juk puiki drama yra apie Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną, kelias jo gyvenimo, dabar įvairiai vertinamas, akimirkas. Tą knygos pristatymo vakarą ne visi išgirdo ir dramos autoriaus Gedimino Jankaus pasakytas mintis apie tuometines labai aiškiai nubrėžtas prezidento ir ministrų kabineto galias.
Pagal Lietuvos konstituciją mūsų šalis galėjo skelbti karą pasiūlius Prezidentui ir pritarus ministrų kabinetui. A.Smetona pasiūlė ginklu priešintis sovietinei kariuomenei, tačiau Vyriausybė po balsavimo atmetė šį Prezidento pasiūlymą. Dėl to kaltinimi turi būti skirti ne A.Smetonai, o prieš Prezidento siūlymą balsavusiems ministrams. Ta dramatiška situacija, kai Prezidentas pasijuto išduotas, ir atsispindi Gedimino Jankaus dramoje “Kybartų aktai”.