Antradienis, 1 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Duris atvers vienintelis Lietuvoje frankofonijos centras

www.alkas.lt
2016-07-14 11:11:28
21
PERŽIŪROS
0
Duris atvers vienintelis Lietuvoje frankofonijos centras

R. Ščerbausko nuotr.

R. Ščerbausko nuotr.
R. Ščerbausko nuotr.

Šiandien, liepos 14 d.,  Prancūzija švenčia Bastilijos dieną – nacionalinę šventę, kuri pagerbia dieną, kai paryžiečiai įsiveržė į Bastilijos tvirtovę ir pradėjo Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją. Kartu su prancūzais švenčia ir besiplečiantis frankofoniškasis pasaulis: šiandien prancūziškai kalba beveik 300 milijonų žmonių 77 valstybėse, o netolimoje ateityje jų skaičius turėtų išaugti daugiau nei dvigubai. Tarptautinę veiklą vykdančios institucijos ir įmonės šių tendencijų neignoruoja – darbuotojų, greta savo gimtosios ar anglų kalbos dar mokančių ir prancūzų kalbą, trūksta, todėl jie yra itin paklausūs.

Siekiant atkreipti dėmesį į išaugusį prancūzakalbių, frankofonijos šalių kontekstus išmanančių specialistų poreikį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) nuo rudens pradės veikti vienintelis Lietuvoje Frankofonijos centras – akademinė institucija, įsteigta bendradarbiaujant su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu, kuri skatins prancūzų kalbos ir kultūros sklaidą mūsų šalyje bei glaudesnį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos.

„Bendradarbiaujant su Prancūzijos universitetais, rengsime bendrus mokslinius projektus, jungtines studijų programas, kviesimės prancūzakalbius profesorius, ekspertus, praktikus, ilgai dirbusius UNESCO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Atnaujiname ir jau vykdomas VDU studijas, kad programose būtų dėstoma ne tik apie senosios demokratijos šalis – Prancūziją, Belgiją ar Liuksemburgą, bet ir apie Lietuvai mažiau žinomas frankofoniškas valstybes, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikos regioną, kur daugybė žmonių kalba prancūziškai. Jų problemos yra globalios, jos vis svarbesnės visai Europai, o afrikanistikos ekspertų Lietuvoje labai trūksta“, – paaiškino viena iš centro steigėjų, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

Europos institucijose – nė žingsnio be prancūzų

Pasak dekanės, Frankofonijos centras sieks stiprinti ryšius ir su Jungtinėmis Tautomis bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis. Norintys dirbti Europos Sąjungos, Europos Tarybos ar kitose institucijose negali apsieiti be prancūzų kalbos, kuri vis dar išlieka viena iš oficialių kalbų daugelyje tarptautinių organizacijų bei politinių struktūrų. Todėl centro veikloje akcentuojama kalbos ir kultūros sklaida, regionų pažinimas ne tik per humanitarinius ar socialinius, bet ir per politinius mokslus.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano prof. Šarūno Liekio teigimu, šiandien mokantis kalbų svarbu perprasti ir konkrečių regionų kontekstus, įskaitant ir politiką – prancūziškai kalbama itin įvairiuose kraštuose, pradedant Europa, Kvebeko sritimi Kanadoje ir baigiant Afrikos valstybėmis. „Mes orientuojamės į regionistiką, konkrečių regionų pažinimą, priešingai nei kitos aukštosios mokyklos Lietuvoje, kurios moko abstrakcijų, nesuteikdamos realių instrumentų. Prancūzų kalba yra viena iš pasaulinių kalbų, ja kalba milijonai žmonių, todėl atsiveria galimybės dirbti globaliai“, – tikino dekanas.

Lietuvoje – per daug stereotipų

Rugsėjį duris atversiantis Frankofonijos centras intensyviai bendradarbiaus su Prancūzijos ir kitų prancūzakalbių šalių universitetais, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis, gerins VDU studentų, dėstytojų mobilumą ir galimybes pagal mainų programas studijuoti Prancūzijoje, Kanadoje, Belgijoje ir kitose frankofoniškose šalyse, vykdys jungtines studijas su šių valstybių universitetais.

Viena iš centre planuojamų studijų programų – Prancūzų kalba ir diplomatija, kuri būtų vykdoma Vytauto Didžiojo universitete, tačiau ją baigus būtų suteiktas ne tik VDU, bet ir partnerinio Prancūzijos universiteto sertifikatas. Studentai galės ją rinktis kaip gretutinę programą, papildančią jų pasirinktas studijas kitoje srityje, tuo tarpu pačios studijos neapsiribos kalba ir kultūra – bus skiriamas dėmesys ir politinei dimensijai, frankofonijos šalių problemoms ir iššūkiams globaliame kontekste.

„Lietuvoje iki šiol mažai diskutuojama apie Afrikos ir kitų regionų problemas, jų pasekmes Europai ir pasauliui, tarpkultūrinius skirtumus, ekonomines ir politines sąsajas. Lietuvoje yra labai daug stereotipų, o aukšto lygio akademinių diskusijų, kurios padėtų tuos klaidingus įsivaizdavimus panaikinti, trūksta. Todėl naujai steigiamame Frankofonijos centre norime suburti įvairių sričių ekspertus, pasikviesti jų ir iš Prancūzijos – čia mums žada pagelbėti Prancūzijos ambasada“, – planus atskleidė doc. R. Eidukevičienė.

Frankofonijos pasaulis plečiasi

Moksliniai tyrimai rodo, jog dėl demografinių priežasčių ateityje prancūzų kalbos reikšmė išaugs dar labiau. Anglosaksiškų šalių gyventojai sensta, jų skaičius traukiasi, tuo tarpu prancūziškai kalbančiuose regionuose tendencijos yra priešingos. Šiuo metu frankofoniškose šalyse gyvena apie 279 mln. žmonių, o pagal dabartines demografines tendencijas prognozuojama, jog iki 2050 m. jų skaičius išaugs iki 700 milijonų. Anksčiau buvusi labiau elito, kilmingųjų kalba, šiandien prancūzų kalba yra paplitusi žymiai plačiau, išaugęs ją mokančių ekspertų ir vertėjų poreikis – ypač ES institucijose ir tarptautinėse organizacijose.

Šiuolaikiniam vertėjui labai svarbu ne tik mokėti kalbą, bet ir turėti gilesnį supratimą apie tos šalies kultūrą, politiką, ekonomiką: žinias, be kurių negalima apsieiti profesionalaus vertėjo darbe. Todėl rengiant vertėjus atnaujintose filologijos studijų programose taip pat akcentuojamos platesnės žinios, neapsiribojant vien kalbos mokymu. Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros bakalauro studijose, kurias vykdo VDU, daug dėmesio skiriama šių valstybių ekonomikai, politikai, diplomatijai, verslui, istorijai. Dalykus čia dėsto gimtakalbiai prancūzai, taip pat ekspertai, turintys praktinės diplomatinio darbo patirties, ilgai dirbę UNESCO ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Doc. R. Eidukevičienė pasidžiaugė, jog šiandien Lietuvoje prancūzų kultūra darosi vis populiaresnė. „Ilgą laiką pas mus ji buvo mažai pažįstama, bet pastaraisiais metais pasidarė labai populiari – madingi Provanso stiliaus interjerai, kepyklėlės, gourmet vakarai. Tačiau iš tikrųjų pajusti prancūzišką dvasią ir kultūrą gali tik tada, kai moki kalbą. Visa kita – paviršinis blizgesys. Jei norite suprasti prancūzų šansonus, teatrą, kiną, maistą, madą, užmegzti glaudesnį ryšį su Prancūzija – reikia mokėti jos kalbą“, – paaiškino VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė.

VDU Frankofonijos centrą ketinama atidaryti rugsėjį. Įvertinę Vytauto Didžiojo universitete puoselėjamas senas prancūzų kalbos ir kultūros sklaidos tradicijas, patirtį rengiant kompetentingus prancūzų filologus, akademinį potencialą ir galimybes puoselėjant daugiakultūriškumą ir daugiakalbystę, vykdant politikos mokslų ir diplomatijos studijas, minėto centro iniciatyvą entuziastingai parėmė Prancūzijos ambasada Lietuvoje ir Prancūzų institutas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Prancūzų žurnalistas P.Buatė: Maskva turi tvirtų ryšių Prancūzijoje
  2. Katastrofos nuojauta: 62 procentai prancūzų Prancūzijoje nebesijaučia kaip namuose

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Kovo 11-osios signatarų skaitymai“
Istorija

„Kovo 11-osios signatarų skaitymai“: autentiški tekstai padeda iš naujo pažinti Lietuvos valstybės kūrėjus

2026 09 01
Petras Rutė. Be pavadinimo. Nedatuota
Kultūra

Bibliotekoje atidaroma savamokslio tapytojo Petro Rutės paroda

2026 09 01
Daugiau nei 4 tūkst. pirmakursių
Lietuvoje

Vilniaus universitetas sveikina daugiau nei 4 tūkst. pirmakursių

2026 09 01
Profesinis mokymas
Lietuvoje

Profesinis mokymas užsieniečiams vyks lietuvių kalba arba dvikalbiu būdu

2026 08 31
Policija
Gamta ir žmogus

Rugsėjo 1-ąją – ypatingas policijos ir savanorių dėmesys prie mokyklų

2026 08 31
Mobiliojo ryšio stotys | tele2.com nuotr.
Lietuvoje

Ryšio sutrikimų Lietuvoje nebeliko, operatoriai grįžo į įprastą režimą

2026 08 31
Žemės ūkis
Lietuvoje

Dėl audros sukeltų padarinių ŽŪR kreipėsi į tris ministerijas

2026 08 31
Kelias Vilnius–Panevėžys
Lietuvoje

Kelyje Vilnius–Panevėžys – pirmieji suremontuoti kilometrai

2026 08 31
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Lietuvoje

Rekordas Lietuvos karo akademijoje: studijas pradeda 170 pirmakursių

2026 08 31
Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

VERT šalį nusiaubusią audrą pripažino atitinkančią avarijos kriterijus

2026 08 31
Tarptautinė Kauno kariljono muzikos šventė
Istorija

Išgirsti istorinį instrumentą naujai: Kauno kariljono šventė švenčia dešimtmetį 

2026 08 31
Islandijos parlamento rūmai Reikjavike
Užsienyje

Islandai atmetė siūlymą atnaujinti stojimo į ES derybas

2026 08 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!
  • +++ apie R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!
  • Naivus klausimas apie R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!
  • Saimonas Cipis apie kontroliuojamą pasaulio pabaigą apie K. K. Urba. Buvimas diskusijų šventėje „Būtent“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Kovo 11-osios signatarų skaitymai“: autentiški tekstai padeda iš naujo pažinti Lietuvos valstybės kūrėjus
  • Bibliotekoje atidaroma savamokslio tapytojo Petro Rutės paroda
  • Vilniaus universitetas sveikina daugiau nei 4 tūkst. pirmakursių
  • Rugsėjo 1-osios horoskopas: skubą stabdys pareigos, o aiškus žodis padės susitarti

Kiti Straipsniai

Algirdas Juozaitis Paryžiaus ir protestuotojų minios fone.

A. Juozaits. Paryžius – ar dar Paryžius?

2026 08 30
Ugniagesiai

Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai padės gesinti miškų gaisrus Prancūzijoje

2026 07 31
Sukurtas lietuvių kalbos tekstynas ir du dirbtinio intelekto modeliai

Sukurtas lietuvių kalbos tekstynas ir du dirbtinio intelekto modeliai

2026 07 29
VDU Botanikos sodas Kaune kviečia į „Kvapų naktį“

Balta, kuri kvepia: VDU Botanikos sodas Kaune kviečia į „Kvapų naktį“

2026 07 14
M. Baranauskaitė su mokiniais

M. Lukšienės premijos laimėtoja: mokytojas turi būti laimingas žmogus, kitaip jaunimas šios profesijos nesirinks

2026 07 14
Lietuvos mokiniai Europos šalių geografijos olimpiadoje

Lietuvos mokiniai Europos šalių geografijos olimpiadoje pelnė septynis medalius

2026 07 09
Laiko persukimas

Laiko sukimo pabaiga? Ministras J. Taminskas derėjosi su švedais ir prancūzais

2026 06 12
VDU Botanikos sode Prezidento Valdo Adamkaus premija apdovanota aplinkosaugininkė Lina Paškevičiūtė

Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta šeštoji Prezidento V. Adamkaus premija

2026 06 07
Daugiakalbystė

Dirbtinis protas tekstą generuoja, žmogus – rašo

2026 05 06
VDU gimtadienį pasitikus: diskusija

VDU gimtadienį pasitikus: norint kitus sugundyti laisve, reikia patiems būti laisviems

2026 05 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!
  • +++ apie R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!
  • Naivus klausimas apie R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!
  • Saimonas Cipis apie kontroliuojamą pasaulio pabaigą apie K. K. Urba. Buvimas diskusijų šventėje „Būtent“
  • Bartas apie R. Vanagas. Valstybės užsakymas: gaminkim vaikus!
Kitas straipsnis
Alantoje stovyklaujantys Sibiro lietuvių vaikai gyrė Lietuvos svetingumą (nuotraukos)

Alantoje stovyklaujantys Sibiro lietuvių vaikai gyrė Lietuvos svetingumą (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai