Lietuvoje vis dar nėra aišku, kas yra šeima, nes skirtinguose teisės aktuose, teismų išaiškinimuose yra pateikiami skirtingi apibrėžimai, o šeimos politika vykdoma fragmentiškai, neįvardinant aiškių, visuomenei suprantamų ir priimtinų prioritetų. Tokios mintys buvo išsakytos penktadienį Seime vykusioje politikų ir valdininkų diskusijoje, skirtoje išgryninti šeimos politikos tikslą.
Ši diskusija yra jau trečioji, kurioje siekiama aptarti šeimos politikos tikslus. Iki šiol savo nuomonėmis šiuo klausimu jau pasidalijo nevyriausybinių organizacijų atstovai bei mokslininkai. Baigiamoji diskusija, kurioje bus apibendrinta įvairių sričių nuomonės vyks birželio 18 dieną Vilniaus universiteto patalpose.
Kartu su Lietuvos teisės institutu diskusiją inicijavusio Šeimos instituto vadovė Jolanta Ramonienė pradėdama diskusiją sakė, jog renginių ciklo idėja kilo iš noro nebūti nuošalyje. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad yra daug programinių dokumentų, bet jie įgyvendinami fragmentiškai. Norint, kad sprendimus priimantys politikai bei valdininkai žinotų, kurie siekiai yra tikslesni, būtina žinoti, kaip visuomenė pasiruošusi juos priimti. Inicijuotas diskusijų ciklas yra kvietimas dialogui ir bendradarbiavimui ieškant kompromiso.
Lietuvos teisės instituto mokslininkė Eglė Kavoliūnaitė – Ragauskienė įžanginiame pranešime lygino įvairių valstybių taikomas praktikas, taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybės veiksmai, liečiantys šeimas, nėra nuoseklūs, dažnai prieštarauja vieni kitiems. Buvo pateiktas pavyzdys, kai vienu metu buvo svarstomi dviejų teisės aktų pakeitimai – vienu buvo siekiama prailginti motinystės atostogas, kad moteris kuo ilgiau galėtų būti su savo vaiku, kitu teisės aktu buvo siekiama kuo greičiau sugrąžinti pagimdžiusią moterį į darbo rinką, kad ji neprarastų kvalifikacijos ir įgūdžių. Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį į tai kad šeimos politika Lietuvoje yra retrospektyvi, visos priemonės nukreiptos į pagalbą sunkiai besiverčiančioms šeimoms, tuo tarpu pasiturinčios ar vidutinės šeimos nėra skatinamos turėti daugiau vaikų.
Diskusijoje dalyvavę politikai skirtingai matė svarbiausius šeimos politikos aspektus. Vieni atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šeimos politika kol kas vykdoma dėl… šeimos politikos, kad reikalinga susitarti, kam ji reikalinga. Kiti politikai ragino kuo mažiau kontroliuoti šeimas, tiesiog leisti joms gyventi pagal savo norus ir įsitikinimus besikeičiančioje demokratinėje visuomenėje. Buvo išsakyta nuomonė, jog diskutuojant apie šeimos politiką prasminga būtų nesusipriešinti dėl skirtingų požiūrių, o įvertinti, ką realiai galima padaryti šeimoms.
Pasisakymuose išryškėjo tai, kad Lietuvoje politikai drebina orą vietoje to, kad spręstų konkrečias šeimų problemas. Kai kurie politikai tvirtino, jog visa problema yra bailūs Lietuvos vyrai, kurie niekaip nesiryžta pasipiršti savo moterims ir sukurti stiprių šeimų.
Diskusijoje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai minėjo, jog yra ruošiamas Demografinės strategijos įgyvendinimo 2016-2018 metų veiksmų planas, kuris apimtų priemones demografinės padėties gerinimui, mokesčių politikos pritaikymui, gyventojų senėjimo problemai spręsti. Jaunimo reikalų departamento vadovas Juozas Meldžiukas pastebėjo, kad šeimos politika apima daugybę valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių. Anot diskusijos dalyvio, reikėtų siekti to, kad šeimos politika būtų paremta grįžtamuoju ryšiu, šeimų ir bendruomenių įtraukimu. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, jog dabar Lietuvoje nėra aišku, ar valstybė tikrai remia paprastą šeimą. Pasak jos, kuo daugiau šeima augina vaikų, tuo mažiau gali išleisti vaiko poreikiams tenkinti.
Diskusiją apibendrinusi mokslininkė E. Kavoliūnaitė – Ragauskienė akcentavo šeimos apibrėžimo nebuvimą. Anot jos, atliekant mokslinį darbą buvo aptikta apie 30 skirtingų šeimos apibrėžimų. Diskusijos dalyviai kaip vieną iš šeimos politikos tikslų įvardijo gimstamumo skatinimą, kuris susijęs su šeimos gerovės užtikrinimu.
Kaip žinoma, Lietuvos teisės institutas ir nevyriausybinė organizacija „Šeimos institutas“ šiemet Tarptautinės šeimos dienos proga pradėjo viešųjų diskusijų ciklą apie šeimos politikos tikslą, kurio būtų siekiama pasitelkiant įvairias šeimos politikos priemones. Diskusijų metu bus siekiama nustatyti bendrai suvokiamus tikslus, kurių įgyvendinimu būtų suinteresuota pati visuomenė.
Šeima – visuomenės ląstelė.
T.y. toks darinys, kuriam, kaip ir kiekvienai ląstelei, yra būdinga daugintis ir tokiu būdu išlaikyti gyvą visuomenę.
Taip šeima bus ne tik vyras, žmona ir vaikai, bet ir mama su vaiku ar seneliai su anūku.
Šeima bus ir tie sutuoktiniai, kuriems tokia visuomeninė funkcija nepavyko dėl sveikatos priežasčių, bet jų šeima susidarė įprastu šeimai tikslu.
Šeima bus ir tie sutuoktiniai, kurių vaikai jau paliko gimtąjį lizdą ar net sukūrė savą.
Šeima bus ir tie sutuoktiniai ar vyras ir moteris, kurių vaikas žuvo, o kitų vaikų jie nebegali turėti – jie vėlgi patapo kaip įprasta šeima su įprastu šeimai visuomeniniu tikslu.
Taip šeima tikrai ne visada išeina iš santuokos, bet visada ji yra su visuomeniniu tikslu – kaip ir kiekviena ląstelė: todėl šeima bus taipgi tie vyras ir moteris, kurie augina svetimą vaiką.
Tamsta , rašai gerai , teisingai. Jei nieko prieš, norėčiau papildyti. Pildau. Šeima – ne tik visuomenės ląstelė , tai per maža, siaura reikšmė. Visuomenė gali apimti ir kita kalbius , ir kitataučius, ir kitaip mąstančius (Labai gražu, mes pakantūs per amžius savo nelaimei). O jei mes ne susikalbėsim? Jei mūsų pasaulėžiūra ir pasaulio supratimas nesutiks? Ką išauginsim?
Manau, kad Tas ir Ta kuria šeimą, giminę , gentį ir Tau – Tą. Vyriškas ir Moteriška pradas buvo ir bus pradžių pradžia TAUTAI – Lietuvių Tautai. Tai Tautos pradžių , pradžia. Šeima kuria Tauta, o Tauta saugo šeimą. Kai šito nesuprasim ir nedarysim – būsim būtovės išmatų duobėj.
Nelabai supratau: kuo čia siejasi kitakalbiai ar ne?
Jei turi omenyje tai, kas sudaro lietuvių tautą, tai nuo pat pradžių tai buvo tie, kurie gyveno Lietuvoje.
Kitakalbių, kitakultūrių pas mus atsirado ne tik iš kitakilmių – žymiai daugiau jų yra priveista per mokyklas, kuriose vaikai yra mokomi ne valstybine kalba, kaip, kad visame pasaulyje, o įvairiom kalbom, tarsi mes dar vis būtume imperija.
Jeigu esi išmatų duobėje,tai tuo džiaukis vienas,o ne daugiskaita kalbėk…
‘tikras lituvi’, rašyk apie tai, ką supranti!
,,Šeima bus ir tie sutuoktiniai ar vyras ir moteris…” – nesuvoki nei santuokos, nei šeimos.
Santuoka dar ne šeima, tai tik santuoka. Sutuoktiniai gali lygiagrečiai kartu gyventi, kol jiems taip patogu, auginti vaikus, bet nesukurti šeimos. Atsibos vienas kitam ir išsiskirs nesukūrę šeimos. Vaikai augs nepilnoje ,,šeimoje”, t.y. su mama.
Rašyk sąvokų ‘santuoka’ ir ‘šeima’ apibrėžimus, jei nori ginčytis. Šių apibrėžimų niekaip nesugeba parašyti ‘mokslininkai’ sociologai. Apibrėžtų, nereikėtų visokiems tuščiakalbiams ginčytis.
Prisimink ką tau esu sakęs, kad nebereikėtų kartotis.
O jei ką pamiršai, tai Žygeivis primins.
Ne “diskusija” . O ginčas. Gali būti aptarimas.
Ne visai taip – iki šiol jokie įstatymai, jokie straipsniai į tuos klausimus nėra atsakę konkrečiai ir aiškiai.
Labas rytas,
labai tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir Įstatymuose (Piniginės paramos nepasiturintiems, Išmokų vaikams, Paramos mokiniams ir kt.) vėl bus vartojama sąvoka ,,šeima”, o ne ,,bendrai gyvenantys asmenys”.