Birželio 30 d., antradienį, 11 val., VDU didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) vyks VDU garbės daktaro vardo regalijų įteikimo iškilmės Lenkijos Respublikos Prezidentui J. E. Bronislavui Komarovskiui (Bronisław Komorowski).
VDU Politikos mokslų Garbės daktaro vardas B. Komorovskiui suteiktas už demokratijos stiprinimą, Lietuvos ir Lenkijos geros kaimynystės santykių puoselėjimą, nacionalinių kultūros vertybių palaikymą.
Garbės daktaro vardą universitetas suteikia tarptautinį pripažinimą turintiems Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams už didelius nuopelnus mokslui ir kultūrai, Lietuvos valstybei ir Vytauto Didžiojo universitetui.
Muzikinius kūrinius susirinkusiesiems atliks VDU Muzikos akademijos atstovai.
Apie J. E. Bronislavą Komorovskį
Bronislavas Komorovskis yra lenkų politikas, istorikas, Lenkijos Respublikos Prezidentas (nuo 2010 m.). 2000-2001 m. ėjo Gynybos ministro pareigas. 2007-2010 m. – Lenkijos Seimo pirmininkas.
Septintajame dešimtmetyje aktyviai dalyvavo skautų judėjime, priklausė 75-ajai Mazovijos skautų komandai Prskove. 1977 m. baigė istorijos studijas Varšuvos universitete. 1977-1980 m. dirbo žurnalo „Słowo Powszechne“ redaktoriumi. Nuo 1980-ųjų – Solidarumo veikėjas.
1991–1997 m. Demokratinės sąjungos ir Laisvės sąjungos narys, 1993–1995 m. šių partijų generalinis sekretorius. 1991 m. ir 1993 m. išrinktas Lenkijos Seimo nariu pagal Demokratinės sąjungos sąrašą. Nuo 1997 m. Konservatyvios liaudies partijos generalinis sekretorius ir pirmininko pavaduotojas. 1997 m. išrinktas Seimo nariu pagal Solidarumo rinkimų akcijos sąrašą. Iki 2000 m. Seimo Gynybos komisijos pirmininkas.
2010 m. balandžio 10 d. aviakatastrofoje žuvus prezidentui Lechui Kačinskiui) Lech Kaczyński, B. Komorovskis tapo Lenkijos prezidentu.
![Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2022/05/resize_1920x1080_08_krva_r-1724_1_33_40-e1652483346263-120x86.jpg)
![Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2022/05/resize_1920x1080_08_krva_r-1724_1_33_40-e1652483346263-360x180.jpg)
O, kaip miela! Atrodo, tokia proga iki 30d. 11val. Seime bus stengiamasi priimti lenkiškos rašybos Lietuvos piliečių pasuose įteisinimo įstatymą? Kaip gražu! Dar maloniau atrodytų, jei ta proga ir keletą miestelių ar rajoną kokį Lenkijai padovanotų. Būtų tikras mūsų draugiškumo ir palankumo įrodymas…
O kodėl jai nepadovanoti paties Kauno, juk geležinkelio europinė vėžė (Rail Baltica) nuo Lenkijos sienos iki Kauno vargu ar Lietuvai ekonomiškai naudinga jau baigiama tiesti. Žodžiu, rengimasis būti Lenkijos vaivadija, kaip ir vyksta…
Idomi yra ta kultura, kai universitetas, kuris yra tarkim tarp triju geriausiu pasaulio universitetu dalina garbes daktaro vardus. Tai tuo budu universitetas pasikelia lyg ir i aukstybes, kaip koks karalius ar imperatorius ir uzsiima dalinimu. Taciau ar is tikro VDU yra tarp triju paciu geriausiu universitetu pasaulyje, kad gali prezidentams garbes regalijas dalinti? Ir situo dalyku labai suabejociau, nes beveik nuo pat savo isikurimo pradejo NEVYKDYTI atsikuriancios Lietuvos valstybes istatymu, tame tarpe Mokslo ir Studiju istatymo, vadovybe uzsiiminejo zemgrobyste ir galu gale dasirito iki to, kad nepakluso ir teismo sprendimas, tuo budu niekindamas visa Lietuvos teisingumo sistema. Ir galu gale priejo prie to, kad fiziskai islauze duris pagrobe mokslines aparaturos, knygu, darbo priemoniu, isradimu aprasymu viso labo verteje uz 33000Lt ir iki siol nesiruosia grazinti jau kokius 12 metu! Na elgiasi kaip tikri VAGYS. Na gal tokio universiteto garbes daktaru ir vertas buti B.Komarovskis? Klausiu paprasto klausimo…. kada VDU sugrazins tai ka pavoge? Ir kada VDU ivykdys teismo sprendima? Manyciau, kad sito komentaro alkas lt nepraleis…. o kaip kitaip ir gali buti, jei esi vagiu puseje?
Taigi išlindo yla iš maišo…, – kas dabar Lietuvoje žemiausiai lenkiasi Lenkijai. Pasirodo tokiu laikydami Vilnių, – klydome…
Esu puslietuvis [dviejų tautų sunus – Lenkija man motina, o Lietuva – tėvas, kaip šeimoje]. Man atrodo, jog šio regalijos Komorovskiui būs nepagrįstai įteikiti, nes jis, nors esą kilęs iš Lietuvos žemės, nieko gero Lietuvai nepadarė. Tai pat nieko ypatingo nepadarė, kad santykiai tarp Lietuva ir Lenkija taptų geresni. Nepaisant Jūsų bendro nuomonės apie lenkus, pasakyčiau, jog Lenkijoje yra daug daugiau kitų išimtinių žmonių, kuriems Lietuva iš tikrųjų labai brangi… .
sutinku, o kas pasakė visai neseniai “i nie przyszła litewska koza do woza…..” ? Niekas kitas – Komorowskis!
Tokie dalykai per dieną ar mėnesį nepadaromi. Matyt, Aleksandravičius, Š_LIekis et Co. tikėjosi, kad Komorovskis bus išrinktas ir antrajai kadencijai. Turėjo būti dirbta visą pavasarį, derinta ir su Lenkijos prezidentūra, ir su ambasada, ir su Lenkų institutu. Bet prezidentu išrinko ne Komorovskį, tad VDU polonofilams neliko nieko kito, kaip tęsti šį spektaklį iki galo.
Komorovskio nuopelnų nei Lietuvai, nei mokslui, nei Lenkijos-Lietuvos santykių gerinimui – nulis. Bet vaidinti reikia. Gal dar ir zlotai lėmė.
Taigi šiknalaižystė tęsiasi…
Birželio 28 d.
1794 m. Kosciuškos įsakymu areštuotas lietuviškos Apšvietos manifesto kūrėjas Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis ir birželio 28 d. Varšuvoje pakartas.
Iš tikrųjų šiandien yra tokia Tautai minėtina data – ir tylu lyg būtume Lenkija. Kiek dar gali Lietuva, jos Bažnyčia laikytis Lenkijos primestos pažiūros į tiek Lietuvai nusipelnusį, Lietuvos kunigaikštį ir Vilniaus vyskupą Igną Masalskį. Su Igno Masalskio Apšvietos manifestu, jo asmenybe, arešto ir pakorimo Varšuvoje aplinkybėmis laikas supažindinti visuomenę, ypač jaunimą. Juk dabar mums Lenkija ne joks ponas. Kur mūsų Sąjūdžiu pasiekta laisvė – nejaugi tapo tik perduota iš Maskvos į Varšuvos rankas…
Laisve ten kur ir buvo ‘suplanuota’, bet dabar ne ta daina… 🙂
O apie Masalski tai galetumete tarti maza zodeli, nes apie ji placiau tik tas faktas ir zinomas. Butu labai idomu suzinoti kas jis per veikejas buvo ir kam dirbo(svarbiausia)
Kas gi buvo tas Ignotas Masalskis, kuris jautriai pavaizduotas Marcinkevičiaus dramoje „Katedra“? Apie tai plačiau yra Eligijaus Railos knygoje „Nepažįstamas Ignotas”. Masalskio asmenybė – istoriografijoje tendencingai apeinama, o kartais ir nuslepiama. Jis tebėra prieštaringai vertinamas, nes pertvarkė Vilniaus kunigų seminariją, įvedė Lietuvos istorijos dėstymą, siekė išplėsti mokyklų tinklą, tvirtino švietimo idėjas, reikalavo, kad kunigai mokėtų lietuviškai, pateikė organizacinius Edukacinės komisijos principus. Bet buvo priešiškas žiečpospolitiškai 1791 m. konstitucijos projektui bei neparuoštam ir Lietuvai pražūtingam sukilimui. Apie „Neskelbtą archyvinę medžiagą“ rašė ir Vykintas Vaitkevičius.
Ar kartais lietuviška ožka nelenda lenkiškam ožiui į šikną?