Lietuvos verslo konfederacijoje (LVK), lankėsi Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Susitikimo metu LVK nariai kalbėjo apie galimybę aktyviau įsijungti į viešuosius pirkimus plečiant krašto apsaugos sistemos infrastruktūrą bei skelbiant civilinės paskirties įrangos pirkimus.
„Metų pradžia prasideda rimtai – nuo karinių reikalų. Mums, kaip verslininkams rūpi, kaip bus plėtojama krašto apsaugos sistemos infrastruktūra, kokie galimi pirkimai, kam mes galėtume pasiūlyti savo paslaugas ir kokias“, – sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.Bendradarbiavimas su verslininkais gali būti naudingas
Susitikimo metu, R. Karoblis pabrėžė, kad infrastruktūros plėtros prasme Lietuva atsilieka, tačiau patikino, kad Krašto apsaugos ministerija yra linkusi bendradarbiauti ir teikti informaciją verslininkams.
Tuo tarpu LVK prezidentas įsitikinęs, kad bendradarbiavimas su verslo sektoriumi gali išplėsti pasirinkimo galimybes Krašto apsaugos ministerijai bei jai pavaldžioms institucijoms, o išaugusi konkurencija užtikrintų geriausias pasirinkimo galimybes.
„Mes esame kvalifikuoti, teikiame kokybiškas paslaugas ir matome didelį bendradarbiavimo potencialą prisidedant prie infrastruktūros plėtros, modernių prekių bei paslaugų teikimo“, – sakė V. Sutkus.
Pokyčiai viešųjų pirkimų sistemoje
Krašto apsaugos ministras atkreipė dėmesį, kad sausio mėnesį pradėjo veikti centralizuota pirkimų agentūra, kuri padės išvengti tokių problemų, kaip civilinės paskirties įrangos pirkimas už neadekvačias kainas.
Ši agentūra nuo sausio 1 d., konsoliduoja 70 proc. krašto apsaugos sistemos prekių pirkimų, o nuo liepos 1-osios, čia bus sutelkta 95 proc. pirkimų. Numatoma, kad nuo 2019 m., sausio 1-osios, agentūra koordinuos ir su infrastruktūra susijusius pirkimus.
Daugiau lėšų išleista ginkluotei ir įrangai
Krašto apsaugos sistemos pirkimų biudžetas nuolat auga, siekiant plėsti infrastruktūrą, ją atnaujinti, modernizuoti kariuomenę bei maksimaliai patenkinti jos poreikius. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2016 m., viešieji pirkimai gynybos ir saugumo srityje pasiekė 203,8 mln. eurų ir, palyginti su 2012 m., išaugo daugiau kaip 20 kartų. Didelė dalis įsigijimų vykdomi neskelbiamų derybų ar ribotų pirkimų būdu.
