V. Sutkus: Lietuvos verslininkams imta taikyti kaltumo prezumpcija

VMI 2016 metais įveda nemažai deklaravimo prievolių: bankai turės teikti informaciją apie gyventojų sąskaitas, įmonės – sąskaitų faktūrų registrus ir kt. Verslininkai už Europos Sąjungos pinigus diegiamų deklaravimo sistemų naudos neįžvelgia ir vadina tai administracinės naštos didinimu bei kaltumo prezumpcijos taikymu.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad su šiais reikalavimais verslui yra užkraunama papildoma administravimo našta, kuri pareikalaus nemažai finansinių išteklių. „Iš verslininkų nuolat girdime nuogąstavimų, kad šie neturės kada užsiimti verslu, nes privalės nuolat teikti deklaracijas. Didelės įmonės turės papildomų išlaidų, bet pajėgs susitvarkyti, tačiau smulkiam verslui bus tikrai sunku.

Kaskart įvedant naujus reikalavimus, šios naštos niekas nevertina ir neskaičiuoja, nors tai turėtų daryti. Viešojo administravimo įstatymas netgi nurodo, kad vienur administracinę naštą padidinus, kitur ją privalu sumažinti. Todėl Vyriausybė į šį klausimą turėtų žiūrėti kompleksiškai, pavyzdžiui, jeigu Mokesčių inspekcija įvedė naujų prievolių, tai Sodra turėtų jų sumažinti“, – sako verslininkų atstovas.

Pasak VMI viršininko pavaduotojos Vilmos Vildžiūnaitės, naujos deklaravimo prievolės įvestos remiantis pasauline praktika. Vyriausybė iš VMI reikalauja užsienio šalių praktikos perėmimo, geresnės kontrolės, mokesčių administravimo gerinimo. Visa tai daroma efektyvesnio pinigų surinkimo į Lietuvos biudžetą tikslais. Sąskaitų faktūrų registras labai pasiteisino Estijoje, o Lietuvoje vykdomas bandomasis projektas parodė, kad sistema padeda surinkti daugiau mokesčių.

LVK viceprezidentas Stasys Kropas kalbėdamas apie bankų sektorių pabrėžė, kad net ir sąžiningi bankų klientai nėra patenkinti tuo, kad jų sąskaitas matys Mokesčių inspekcija. Klientų reakcija yra neigiama. Žmonės nesupranta, kodėl jie turi teikti informaciją, ir nežino, kaip jiems reaguoti. Anot jo, su šiuo sprendimu yra paskubėta. Visų pirma, tokių duomenų rinkimo nauda turi būti įrodyta. Bankai mato didžiulę naštą, pritaikant savo informacines sistemas prie šių reikalavimų, o naudos – ne.

V. Sutkus pastebi ir kitą giliai įsišaknijusią problemą kontroliuojančių institucijų ir verslo santykiuose. „Lietuvos kontroliuojančios institucijos laikosi verslo kaltumo prezumpcijos. Jeigu kažkas padarė pažeidimą, tai dėl to pradedami purtyti visi, nes jie gali būti kalti. Taip yra ir dabar – kadangi pasitaiko nesąžiningų įmonių, dėl to kentėti turi visi. Pagal tokią logiką, jeigu kažką pagavo neblaivų už vairo, tai visus automobilius vairuojančius žmones reikėtų įpareigoti pūsti į alkotesterį kiekvieną rytą. Kolektyvinės atsakomybės taikymas akivaizdžiai prieštarauja teisinės valstybės principams.

Lietuvos verslo konfederacija jau anksčiau Valstybinei mokesčių inspekcijai oficialiu raštu pareiškė susirūpinimą ir dėl galimo pavojaus fizinių bei juridinių asmenų duomenų saugumui. „Mokesčių inspekcija turės duomenis apie daugelio asmenų bankų sąskaitas, visus įmonių pirkimus ir pardavimus. Kas užtikrins šių duomenų saugumą, kas gali garantuoti, kad koks nors darbuotojas neperduos šių duomenų verslo konkurentams ar nusikalstamoms struktūroms“, – klausė V. Sutkus.

VMI atstovė V. Vildžiūnaitė tikino, kad dar nei vienas programišius nėra įsilaužęs į VMI sistemas, kiekvienas duomenų peržiūros atvejis yra fiksuojamas, leidimus dirbti su šia informacija turi tik nedidelis darbuotojų skaičius.

2016 m. vasario 18 d. vykusiame LVK prezidiumo posėdyje VMI atstovės pristatė naujus įpareigojimus verslui. Juridiniai asmenys 2017 m. už 2016 m. turės pranešti VMI apie asmenims suteiktas, jų grąžintas ir iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas, kurių kiekvienos suma lygi ar didesnė kaip 600 eurų. Taip pat – apie  gautas pinigines įmokas, kai vieno fizinio asmens per metus įmokėta suma yra ne mažesnė kaip 15 000 eurų.

Finansų rinkos dalyviai vieną kartą per metus privalės VMI pateikti informaciją apie fizinių asmenų sąskaitas, kai turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra ne mažesnis kaip 15 000 Eur ir apie sąskaitų likutį metų pabaigoje, jeigu to paties asmens sąskaitų likutis metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų.

Nuo 2016 m. spalio 1 d. PVM sąskaitų faktūrų registrus privalės teikti visi PVM mokėtojai.