„Šiandien, švietimas Lietuvoje susiduria su demografiniais, ekonominiais iššūkiais, o švietimo kokybė yra svarbi ne tik švietimo bendruomenei, Vyriausybei, tačiau ir verslui.“, – teigė Švietimo ir mokslų ministrė Jurgita Petrauskienė, sausio 16 d. susitikime su verslininkais.
„Švietimo kokybė yra sutarimo dalykas, tačiau ji nuolat kinta ir turi atitikti šių dienų poreikius. Mes kalbame apie viešojo skyriaus pertvarką ir švietimas yra viena iš viešojo skyriaus pertvarkymo dalių. Siekiame, kad švietimo skyrius veiktų remdamasis kokybiniais veiklos vertinimo pagrindais, tačiau jei sistema veikia neefektyviai, pasiekti kokybę yra sunku“, – sakė J. Petrauskienė.
Pasak J. Petrauskienės, verslas galėtų veiksmingai prisidėti prie švietimo pertvarkos, jei būtų įvertinta studijų kokybė. Tai padėtų kurti švietimo pasiūlą ir atitinkamai paskirstyti studijų krepšelius.
LVK prezidentas Valdas Sutkus pritarė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio nuostatai – mažinti Lietuvoje veikiančių universitetų skaičių.
„Keturiolikos, šiuo metu veikiančių universitetų kokybė, netenkina nei visuomenės, nei verslo poreikių. Lietuvos jaunimas, vis dažniau renkasi studijas užsienio aukštosiose mokyklose. Šalies universitetai neturi būti tiesiog vieno ar kito miesto savivertę keliančia infrastruktūros dalimi. Universitetas turi kurti realią pridėtinę vertę visai Lietuvai. Taigi, pirmiausia, turime kalbėti apie universitetų veiklos kokybę: kiek rengiama tikrai reikalingų specialistų, kiek jų, baigę studijas, įsidarbina pagal tame universitete įgytą specialybę, kiek gebame pritraukti užsienio studentų mokytis į Lietuvą, kiek universitetai yra lygiaverčiai tarptautiniame lygmenyje“, – sakė V. Sutkus.
Pasak V. Sutkaus, aukšti Lietuvos universitetų tarptautiniai reitingai ir didėjantis Lietuvoje studijuojančių studentų skaičius, turėtų tapti universitetų kokybės gerinimo bei švietimo pertvarkos siektinu tikslu.
„Ne universitetų skaičiaus mažinimas yra pagrindinis tikslas. Mes kalbame apie veiklos kokybę, konkrečius rezultatus ir skiriamų lėšų panaudojimo naudingumą. Valstybė, įsteigusi aukštąsias mokyklas, turi prisiimti atsakomybę dėl jų veiklos naudingumo, kad tos mokyklos gebėtų teikti kokybiškas mokymo paslaugas“, – teigė J. Petrauskienė.
Pasak Švietimo ir mokslo ministrės, universitetų kokybės gerinimas nereiškia, kad norima uždaryti kažkurias aukštąsias mokyklas. Dalis jų bus sujungtos, o dalis prijungtos prie veikiančių universitetų ir taps jų padaliniais.
Lietuvos verslo sąjungos mokslo ir švietimo komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Augustinaitis, pasigenda aiškesnio Vyriausybės suvokimo, kas yra privatus aukštasis mokslas ir koks jo indėlis į Lietuvos ekonomiką.
„Yra manoma, kad aukštasis mokslas gali būti tik valstybinis. Tačiau ir privačios aukštosios mokyklos įneša svarų indėlį į šalies švietimo sistemos vystymą. Prašome lygiaverčių sąlygų, nes privačios aukštosios mokyklos sukuria daug tikrų darbo vietų mokytojams, dėstytojams, rengia specialistus, kurie yra paklausūs šiandien. Mes vykdome tą pačią misiją, kuri nesiskiria nuo valstybinių aukštųjų mokyklų“, – sakė prof. dr. A. Augustinaitis.
LVK viceprezidentas Stasys Kropas, siūlo didinti visuomenės piniginį raštingumą: būtina gilinti visuomenės žinias apie investavimą, elektroninę bankininkystę, mokyti jaunimą tinkamai ir saugiai elgtis su pinigais.
