Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Sausio 13-osios laužų šviesa ir šešėliai

Arnoldas Aleksandravičius, www.ukininkopatarejas.lt
2018-01-13 16:09:15
2
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybo prieigos 1991 m. sausį | Archyvinės nuotr.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybo prieigos 1991 m. sausį | Archyvinės nuotr.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybo prieigos 1991 m. sausį | Archyvinės nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybo prieigos 1991 m. sausį | Archyvinės nuotr.

Istorikai ir politologai tvirtina, kad 1991 m. sausį Lietuva buvo labai vieninga, todėl ir atsilaikė prieš sovietų agresiją. Tačiau nuo tų šlovingų pergalės dienų prabėgę beveik trys dešimt­mečiai suskaldė nugalėtojų visuomenę. Kai kurie politikos veikėjai pamėgo pralaimėjusio, todėl revanšo trokštančio Kremliaus kurstomas sąmokslų teorijas „savi šaudė į savus“. Ūkininkai, maitinę parlamento gynėjus, tačiau negavę Sausio 13-osios atminimo medalių, jaučiasi nepelnytai pamiršti. O Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai pasipiktinę, kad buvę sovietiniai milicininkai tampa pagrindiniais Laisvės gynėjų dienos oratoriais ir giriasi apgynę parlamentą.

Tariami „ginklo broliai“

„Įžūliai perrašoma Lietuvos naujausių laikų istorija. Lietuvos nepriklausomybės gynėjų sąjungos veikėjai, kuriuos kažkada gerbiau, taip trokšta dirbti „Ekskomisarų biure“, kad leidžia mūsų, Aukščiausiosios Tarybos (AT) gynėjų, tradicinius susitikimus Sausio 13-osios išvakarėse užvaldyti buvusiems sovietiniams milicininkams, kuriuos dabar turime vadinti „ginklo broliais“.

O juk milicininkai sovietinės sausio agresijos dienomis labai stropiai vykdė savo viršininko, vidaus reikalų ministro Marijono Misiukonio nurodymą, kuris stebėtinai atitiko SSRS prezidento Michailo Gorbačiovo įsakymą, ir visoje „SSRS konstituciją sulaužiusioje Lietuvoje“ surinko medžioklinius šautuvus, net mažo kalibro šautuvėlius iš buvusios Savanoriškosios draugijos sovietų armijai, aviacijai ir laivynui remti arsenalų. Milicininkai ginklus pradangino, kad jie neatitektų Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams“, – „Ūkininko patarėjui“ pasipiktinęs tvirtino buvęs AT gynėjų būrio vadas, tuometis Krašto apsaugos departamento Raseinių rajono instruktorius, dabar verslo konsultantas Antanas Kliunka.

Ginklavosi slapta

Anot A. Kliunkos, tada AT gynėjams kiekvienas šaunamasis ginklas buvo „auksinis“.

„Iš visų Lietuvos kampelių atgabentus, vargais negalais gautus ginklus slapta įsinešdavome į parlamentą. Saugojomės, kad AT vadovybė jų neatimtų, nes kai kuriems AT prezidiumo nariams nepatiko esą į kareivines panašus tampantis parlamentas. Po daugelio metų ir buvęs AT Apsaugos skyriaus vadas Artūras Skučas rašė, kad jo vyrai iš pradžių buvo beginkliai, nes ginklų nedavė tuometis vidaus reikalų ministras M. Misiukonis, tarnybos reikalais važinėjo asmeniniais automobiliais, nes premjerei Kazimierai Prunskienei tai atrodė normalu. A. Skučo pavaldiniai kartais be pamainos budėdavo 24 valandas, o AT deputatai svarstė, kad buvusių architektų, fizikų, sportininkų, mirtino pavojaus Lietuvai dienomis tapusių parlamento sargais ir gynėjais, – per daug. Tačiau įstatymų leidėjai kažkodėl nenorėjo, kad deputatų bendrabutį saugotų „profesionali, patyrusi, Maskvoje, Minske, Omske operatyvinius mokslus krimtusi“ milicija-policija. Kai nutikdavo nelaimė, prisimindavo „mėgėjus“ – Apsaugos skyriaus pareigūnus“, – tikrųjų savo „ginklo brolių“ vargus minėjo savanoris A. Kliunka.

Pavyzdinė milicijos viršininko veikla

Pasak A. Kliunkos, pernai per Lietuvos kariuomenės kūrėjų renginį iš Seimo tribūnos kalbėjo SSRS Vidaus reikalų ministerijos (VRM) akademijos auklėtinis, buvęs sovietų Lietuvos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Petras Liubertas. Šiemet jam net siūlyta pirmininkauti antrajai Aukščiausioios Tarybos gynėjų konferencijos daliai.

„Šis žmogus, bendraudamas su žiniasklaida, mėgsta girtis savo pavyzdine veikla lemtingais Lietuvai laikais. Likus metams iki Atgimimo, 1987 m. gegužės mėnesį jis buvo paskirtas Kauno vidaus reikalų (milicijos) valdybos viršininku. 1988 m.vasario 16 d. kauniečiai patriotai prie Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos susirinko paminėti Lietuvos nepriklausomybės 70-ųjų metinių. P. Liuberto pavaldiniai milicininkai „antisovietinius elementus“ mušė, grūdo į dengtus sunkvežimius ir vežė į milicijos skyrių kameras tardyti. Mano brolis Algimantas Kliunka, 1988 m. pavasarį paskirtas prokuroru į Kauną, ryžtingai nutraukdavo sufabrikuotas „imperialistinių Vakarų radijo stočių sukurstytų viešosios tvarkos pažeidėjų“ bylas“, – pabrėžė A. Kliunka.

Kas vadovavo baudėjams?

Kaip teigė 1991 m. savanoris A. Kliunka, 1988 m. vasarą, vykstant didiesiems Sąjūdžio mitingams Kauno Santakoje, greta esančiuose mokyklų pastatuose tykodavo du milicijos pulkai. „Klausimas: kas jiems vadovavo? Juk miesto milicijos valdybos viršininkas P. Liubertas atsikvošėjo  (pats prisipažino jau Nepriklausomybės laikais) tik tada, kai jo bendradarbiai Vilniuje 1988 m. rugsėjo 28 d. „specialiosiomis priemonėmis sutramdė“, tai yra talžė guminėmis lazdomis taikius žmones, giedojusius Lietuvos himną, iškėlusius trispalves, susirinkusius į Vilniaus Katedros aikštę pasmerkti Stalino ir Hitlerio sandėrio, sunaikinusio Lietuvos valstybingumą“, – aiškino A. Kliunka.

Savanorių likimas buvo aiškus

Buvęs AT gynėjų būrio vadas neabejoja, kam būtų talkinę „bendražygiai“ milicininkai, būsimieji policininkai, priešų Pskovo divizijos smogikams, specialiajam KGB A būriui ir sovietų kariuomenės Vilniaus Šiaurės miestelio įgulai 1991 m. sausį puolus parlamentą. „O mūsų, savanorių, kūnai būtų plaukę Nerimi, kaip kartą tiesiai pasakė šviesaus atminimo žmogus, 1990–1992 m. Krašto apsaugos departamento (KAD) Pasienio apsaugos tarnybos viršininkas, per 1991-ųjų sausio įvykius KAD direktoriaus pavaduotojas, vienas AT gynybos štabo vadovų Virginijus Česnulevičius“, – atvirai kalbėjo A. Kliunka.

Ginklo broliai: Aukščiausiosios Tarybos gynėjai Antanas Kliunka ir kunigas Robertas Grigas su kariais ukrainiečiais | Archyvinės nuotr.
Ginklo broliai: Aukščiausiosios Tarybos gynėjai Antanas Kliunka ir kunigas Robertas Grigas su kariais ukrainiečiais | Archyvinės nuotr.

Antausis gynėjams užsieniečiams

AT saugojusio būrio vadui ypač apmaudu, kad deramo dėmesio nesulaukia iš draugiškų šalių atvykę buvę Lietuvos parlamento gynėjai užsieniečiai.

„Su „atostogaujančiais“ Rusijos kareiviais Rytų Ukrainoje kovojęs bataliono „Aidar“ būrio vadas Jevhenas Dykyjus specialiai Lietuvai parašė knygą apie hibridinį karą, bet jo pasisakymą Laisvės gynėjų dienos scenarijaus autoriai nukišo į pačią pabaigą, nes pirmiau reikėjo išklausyti „nesmurtinio pasipriešinimo specialisto“ Audriaus Butkevičiaus paskaitą. Kitas svečias ukrainietis apskritai negavo žodžio, nors atvyko tiesiai iš Luhansko pirmųjų fronto linijų, su savo specialiosios paskirties kuopa atlaikęs visus Rusijos interventų antpuolius. Kruvinai teko kovoti su AT gynėjų susitikimų rengėjais, kad jie leistų tuos narsius Ukrainos vyrus apdovanoti prieš mūsų rikiuotę. Deja, joje negalėjo stovėti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kapelionas kunigas Robertas Grigas (susirgo), bet susirinko LSSR vidaus reikalų ministro M. Misiukonio dešiniosios rankos P. Liuberto milicininkai „AT gelbėtojai“, – sarkastiškai teigė atsargos karys A. Kliunka.

Žemesnieji pareigūnai laikėsi priesaikos

Kiek palankiau 1991 m. milicininkus apibūdino kitas AT gynėjas, buvęs studentų fizikų būrio vadas, dabar verslininkas Vidas Čepulis. „VRM vadovas M. Misiukonis žvalgėsi, iš kur vėjai pučia. Bet vidaus reikalų sistemos žemesnių grandžių pareigūnai nuoširdžiai laikėsi priesaikos Lietuvai. Buvo tokių, kurie net perėjo pas mus, į krašto apsaugą. Buvęs kriminalistas Gintaras Leonas Veromėjus pakeltas į pulkininkus, dabar yra Lietuvos kariuomenės vadovybės narys, patarinėja kariuomenės vadui generolui leitenantui Jonui Vytautui Žukui. Kai kurie milicijos (policijos) nuovadų viršininkai mums suteikė vertingų žinių, perspėjo apie pavojus. Tačiau daug milicininkų, ypač Rytų Lietuvoje, buvo rusakalbiai. Aišku, jie nelabai troško sovietinių „kopūstų“ (kokardų su SSRS herbais – red. past.) ant savo kepurių ir sagų pakeisti į Vyčius“, – „Ūkininko patarėją“ tikino V. Čepulis.

Svarbiausia gynėja – visuomenė

Svarbiausia Aukščiausiosios Tarybos gynėjų sąjungininke V. Čepulis laiko Lietuvos visuomenę. „Jutome nežmonišką paramą! Užtekdavo tik pasakyti, paprašyti, ir šimtai pagalbininkų skubėjo, stengėsi mums padėti. Parlamente budėjau nuo 1991 m. sausio 11-osios. Kelias pirmąsias dienas pamiršome daugumą fiziologinių poreikių. Mus visi laikė pasmerktaisiais, o numirėliai, kaip žinoma, nevalgo ir nemiega… Kai įtampa kiek atslūgo, parlamentą keliomis gyvomis grandinėmis apsupę žmonės mums pagaliau įsiūlė maisto ir arbatos. Vieno ūkininko (gal kolūkiečio, nes individualių žemdirbių tada dar beveik nebuvo) žmona atvilko paskerstą kiaulę. Gaila, nežinau tų puikių žmonių pavardžių. Mielai dabar padėkočiau. Tikriausiai, ir Sausio 13-osios atminimo medalių mūsų maitintojai neturi, nors tikrai verti pačių garbingiausių apdovanojimų“, – apgailestavo V. Čepulis.

Prisimena draugų veidus

Pats V. Čepulis apdovanotas ne tik populiariausiu AT gynėjų medaliu, bet ir Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi bei Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

„Kartais žvilgteliu į Lietuvos Prezidentūros apdovanotųjų asmenų internetinę duomenų saugyklą, perskaitau ordinų, medalių kavalierių pavardes ir prieš akis iškyla kovos draugų veidai“, – sunkiai tramdydamas jaudulį pasakojo 1991 m. radijo žvalgybos būrio vadas atsargos kapitonas V. Čepulis. Jis kariuomenėje tarnavo iki 1997 metų, paskui įkūrė savo verslą, tačiau Maskvai užpuolus Ukrainą 2014 m. vėl tapo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės Vilniaus 803-iosios motorizuotosios pėstininkų kuopos rikiuotės kariu savanoriu.

Pareigingumas įaugęs į kraują

Žurnalistas, knygos „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ autorius Juozas Girdvainis 1991 m. sausio sovietinės agresijos dienomis nesiskyrė su fotoaparatu, kalbėjosi su pora šimtų žmonių prie Aukščiausios Tarybo, Nepriklausomybės aikštėje ir kitose Vilniaus vietose. „Sausio 13-osios atminimo medalių nusipelnė bent keturis penkis kartus daugiau žmonių, negu dabar apdovanota (apie 4 tūkst. – red. past.). Apdovanojimų verti ir dauguma paprastų milicininkų. Jie sąžiningai stojo tarnauti Lietuvai. Pareigingumas statutiniams pareigūnams įaugęs į kraują. Turėjo laikytis drausmės, kad vėliau galėtų vilkėti  Lietuvos policininkų uniformas“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė J. Girdvainis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Vaišvila: Sausio 13-osios byloje surinkta šiurpinančiai daug medžiagos (video)
  2. Z. Vaišvila: Sausio 13-osios tema negalimas joks falšas
  3. Parodoje – atsakymai, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną
  4. R. Povilaitis: Lietuva avansu išteisino M.Gorbačiovą dėl Sausio 13-osios įvykių
  5. Z.Vaišvila: Kodėl toleruojama situacija Sausio 13-osios byloje ir antivalstybinė A.Paleckio veikla? (video)
  6. Z. Vaišvila. Sausio 13-osios byla ir kodėl toleruojama A.Paleckio antivalstybinė veikla? (video, kreipimosi pasirašymas)
  7. Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Sausio 13-osios byla ir kodėl toleruojama A.Paleckio antivalstybinė veikla? (tiesioginė transliacija)
  8. J. Užurka. 1991-jų Sausio 13-sios naktį prisiminus
  9. G. Songaila. Sausio 13-oji: kas vyko Vyriausybėje?
  10. Z. Vaišvila. Sausio 13-oji – nuoširdžiausias ir tikras pasiaukojimo Lietuvai paliudijimas
  11. L. Milčius. Prisimenant 1991 m. Sausio 13-ąją (video)
  12. „Aktualioji istorija“: Kas įvyko 1991 m. sausio 13-ąją? (video)
  13. J. Vaiškūnas. Kas yra kas Sausio 13-ąją – pagal „neužmirštuolę“ pažinsi (tiesioginė transliacija)
  14. „Aktualus interviu“: Pokalbis su signataru Egidijumi Bičkausku apie Sausio 13-ąją (video)
  15. L. Milčius. 1991 m. Sausio naktis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Juozas Valiušaitis says:
    7 metai ago

    Jaudinama…

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    7 metai ago

    Tai paaiškina kai ką, ką vėliau ten budėjusiam giminaičiui patirti teko …

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
  • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

Kiti Straipsniai

Ričardas Garuolis

Seime svarstyta Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

2025 05 25
Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025

Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

2025 05 24
Priedanga | am.lrv.lt nuotr.

Priedangų atnaujinimui papildomi – 4 mln. eurų

2025 05 12
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį

Lietuva sako NE būsto mokesčiui: ar valdžia išgirs žmonių balsą?

2025 04 29
Telefonas | pexels nuotr.

Pradėjo veikti telefonas civilinės saugos klausimams

2025 04 14
Policija

VRM tyrimas: Lietuvos gyventojai jaučiasi vis saugesni

2025 04 10
Gitanas Nausėda ir Dovilė Šakalienė Pabradėje 2025-03-28

Prezidentas Pabradėje: Mano mintys ir širdis – su ieškomų JAV karių artimaisiais

2025 03 28
JAV karių dingimas Lietuvoje 2025-03-25

Ar JAV karių dingimas Pabradėje – testas Lietuvos saugumui?

2025 03 27
Pabėgėliai Lietuvoje

R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?

2025 03 25
Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Etninės kultūros globos taryba nepritaria siūlymui paskelbti Sausio 13-ąją švenčių diena Vėlinių sąskaita

2025 03 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dalia Kiseliūnaitė | Facebook.com nuotr.

D. Kiseliūnaitė. Tai yra IŠDAVYSTĖ

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai