Gedimino pilies bokšte veikiančią Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspoziciją „Laisvės dažnis“, pasakojančią apie skirtingų kartų kovas už Lietuvos laisvę, nuo šiol galima pažinti ir lengvai suprantama kalba. Šis pasakojimas skirtas žmonėms, kuriems sudėtingi istoriniai tekstai sunkiau suprantami, ir visiems, norintiems aiškiau susipažinti su svarbiausiais Lietuvos istorijos įvykiais.
Laisvės siekis jungia kartas
2026 m. Baltijos kelio dieną, rugpjūčio 23-iąją, Gedimino pilies bokšte atidaryta ekspozicija „Laisvės dažnis“. Ji atskleidžia, kaip skirtingais laikotarpiais Lietuvos žmonės siekė gyventi laisvoje valstybėje.
Ekspozicijoje pristatomi 1794 m., 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimai, nepriklausomybės kovos, partizaninis pasipriešinimas sovietų okupacijai, tautinis Atgimimas ir Baltijos kelias.
Lankytojų dėmesys taip pat kreipiamas į Sovietų Sąjungos ekonominę blokadą ir 1991 m. Sausio 13-osios įvykius, kai Lietuvos žmonės stojo ginti atkurtos nepriklausomybės.
Ekspozicija kviečia susimąstyti ir apie šiandienos grėsmes laisvei, apie žmonių pasirinkimus bei atsakomybę už savo valstybę.
Istoriją liudija išsaugoti daiktai
Ekspozicijoje galima pamatyti Lietuvos laisvės kovas primenančių daiktų. Tarp jų – Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos gairelė su 1991 m. sausio 17 d. įkūrimo data. Ji mena laiką, kai nepriklausomybę atkūrusi Lietuva kūrė savo krašto apsaugą.
Kitas iškalbingas liudijimas – 1990 m. blokados fondo dokumentas, susijęs su Lietuvos prabavimo rūmais. Jis primena visuomenės pastangas padėti valstybei atlaikyti Sovietų Sąjungos ekonominį spaudimą.
Tokie eksponatai padeda istoriją pažinti ne vien per datas, bet ir per žmonių sprendimus bei jų pastangas išsaugoti laisvę.
Istorija turi būti suprantama kiekvienam
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė pabrėžia, kad galimybė suprasti Lietuvos laisvės istoriją svarbi kiekvienam.
„Tai yra pamatiniai dalykai, kurie liečia mus visus. Ypač dabar, kai gyvename informacinėje laisvėje ir galime nevaržomi mokytis apie savo istoriją, bet Rusijos agresija išlieka arti.“
Lengvai suprantama kalba parengtuose tekstuose svarbiausi įvykiai pristatomi trumpais, aiškiais sakiniais, o sudėtingos sąvokos paaiškinamos suprantamiau.
Toks pateikimo būdas gali būti naudingas žmonėms, turintiems skaitymo, intelekto ar dėmesio sunkumų, vaikams, vyresnio amžiaus lankytojams, taip pat lietuvių kalbos besimokantiems pasaulio lietuviams ir atvykėliams.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Bendruomenių projektų koordinatorė Agnė Putelytė primena, kad muziejaus užduotis – ne tik išsaugoti istoriją, bet ir padėti ją suprasti kuo platesniam žmonių ratui.
„Muziejaus užduotis – ne tik saugoti ir pristatyti istoriją, bet ir ieškoti būdų, kad ji būtų prieinama kuo daugiau žmonių.“
Pasakojimas – ir bokšte, ir internete
Lengvai suprantama kalba parengtą pasakojimą galima skaityti lankantis Gedimino pilies bokšte: jis pateikiamas popieriniu pavidalu, taip pat pasiekiamas išmaniuoju įrenginiu nuskaičius QR kodą.
Pasakojimas paskelbtas ir Lietuvos nacionalinio muziejaus interneto svetainėje. Taip su ekspozicijos turiniu galima susipažinti ir nuotoliniu būdu.
„Laisvės dažnio“ pasakojimą parengė ekspozicijos kuratorės dr. Aistė Petrauskienė ir Severija Subačiūtė. Lengvai suprantama kalba jį pritaikė Agnė Putelytė.
Tekstą redagavo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus patarėja Laura Mikelevičiūtė, vertino Gaia Marija Railaitė, vertinimą koordinavo Giedrius Bagdonas.
Ekspozicija „Laisvės dažnis“ primena, kad laisvė nėra savaime suprantama duotybė. Ją gynusių kartų istorijos pažinimas padeda suprasti ir šiandienos atsakomybę už savo valstybę.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimą.
