Sekmadienis, 17 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Reikšmingi tyrimai dažnai taip ir lieka laboratorijose

www.mokslolietuva.lt
2018-01-02 09:00:06
0
Reikšmingi tyrimai dažnai taip ir lieka laboratorijose
Adamas Strzeleckis_moksloliegtuva.lt
Adamas Strzeleckis | moksloliegtuva.lt nuotr.

„Europoje, kalbėdami apie inovacijas, susiduriame su vadinamuoju „europietiškuoju paradoksu“ – mūsų universitetuose ir mokslo institucijose atliekama be galo daug reikšmingų mokslo tyrimų, tačiau dažnai jie taip ir lieka laboratorijose“, – teigė Laura Supjeva, Europos Inovacijų ir technologijų instituto (EIT) poveikio ir stebėjimo vadovė.

Pasak jos, tam, kad tyrimai taptų pasaulį tobulinančiomis ir visuomenės gyvenimą gerinančiomis inovacijomis, bendradarbiavimas, partnerystės yra svarbiau nei finansavimas.EIT, sukurtas 2008-aisiais, vienija partnerius iš visos Europos, atstovaujančius pagrindines sritis, nuo kurių priklauso inovacijos – mokslo tyrimus, verslą ir švietimo sistemą (aukštąjį mokslą). Lietuvoje ši inovacijų plėtrą skatinanti ES agentūra partnerių kol kas neturi, tačiau palaiko ryšius su kai kuriomis mokslo institucijomis, tarp kurių – Kauno technologijos universitetas (KTU).

„Mūsų tikslas – ne tik generuoti kuo daugiau startuolių, bet ir siekti, kad jie būtų sėkmingi. Kuriame tokias inovacijų ekosistemas, kurios įtrauktų žaidėjus iš skirtingų sričių. Beje, pastebėjome, jog šalys, kurios kol kas nėra įsijungusios į EIT tinklą, yra ir žemai reitinguojamos Europos inovacijų indekse“, – kalbėjo L. Supjeva KTU „Santakos“ slėnyje surengtoje EIT inovacijų ekosistemos plėtros konferencijoje.

Bendraudami su nacionaliniais ar regioniniais inovacijų skatintojais, EIT teikia paramą inovatyvioms idėjoms. Tiesa, EIT atstovai akcentavo, jog nors organizacija teikia finansinę paramą projektams, bendradarbiavimas, partnerystės yra kur kas svarbesnis tikslas.

Kasmet reikia pamaitinti 8 milijonus papildomų burnų

„Per metus pasaulio populiacija paauga tiek žmonių, kiek jų gyvena Vokietijoje – kitais metais reikės papildomai pamaitinti 8 milijonus žmonių. 2050-aisiais žemėje mūsų bus 10 milijardų“, – teigė Adamas Strzeleckis, EIT bendruomenės, atsakingos už inovacijų maisto pramonės sektoriuje, plėtrą, atstovas.

Jo teigimu, maisto pramonė yra tiek pat žalinga aplinkai kaip ir energetikos, maisto pasiskirstymas tarp pasaulio gyventojų yra labai netolygus – badaujančių pasaulio gyventojų skaičius kone tolygus nutukusiųjų skaičiui. Žmonės maisto gamintojais nepasitiki, o visuomenėje gajūs iškreipti mitybos įpročiai.

Pasak A. Strzeleckio, šiuos ir kitus maisto pramonės patiriamus iššūkius atliepti atskiroms organizacijoms yra sudėtinga – labai stipri tarpusavio konkurencija, o verslumo kultūra šiame sektoriuje yra žema.

„Bendradarbiavimas ir komunikacija yra labai svarbi. Turime apie 50 partnerių, atstovaujančių skirtingiems šios pramonės sektoriams, skirtingoms šalims“, – teigė EIT atstovas.

EIT inovacijų plėtra koncentruojama šešiose ekspertinėse srityse – Kaune atskirų sričių iššūkius pristatė medžiagų, maisto, energijos, sveikatos bendruomenių atstovai.

Universitetai „sėdi“ ant vertingų žinių

„Kurdami tinklą sukuriame galimybes skirtingiems partneriams. Šiuo metu turime 350 partnerių tarp kurių yra universitetai, verslo organizacijos. Iš Baltijos šalių EIT Sveikatos inovacijų plėtros bendruomenei priklauso Tartu universitetas“, – teigė Judit Hegedus, EIT „Health“, bendruomenės, atsakingos už inovacijų sveikatos sektoriuje plėtrą, projektų vadovė.

Pasak jos, universitetai „sėdi“ ant labai vertingų žinių, kurias partnerystės, dalijimasis patirtimi gali paversti inovacijomis.

Kaip sėkmės atvejis šioje srityje buvo pristatytas Kaune sukurtas startuolis „Fidens“, laimėjęs EIT surengtą verslo idėjos konkursą. Pasiremdami patirtimi, įgyta dalyvaujant inovacijų plėtros bendruomenės renginiuose, startuolio komanda jau 2018-ųjų sausį rinkai ketina pristatyti produktą, skirtą rankų drebėjimui, kylančiam dėl Parkinsono ligos, mažinti.

„Nors ir neturime partnerių Lietuvoje, tačiau palaikome gyvą kontaktą su KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Startuolio iš Kauno sėkmė mūsų surengtame konkurse teikia vilčių, kad kitais metais į savo organizuojamas mokymų programas galėsime įtraukti jaunų talentų iš Lietuvos“, – teigė Suza Kavakis (Zsuzsa Kovács), viena iš EIT „Health“ projektų koordinatorių.

Suza Kavakis | mokslolietuva.lt nuotr.
Suza Kavakis | mokslolietuva.lt nuotr.

Atotrūkis tarp pramonės ir mokslo vis dar per didelis

Konferencijoje KTU „Santakos“ slėnyje aktyviai dalyvavo Lietuvos inovacijų ekosistemos nariai iš viešojo sektoriaus, verslo, akademinės bendruomenės. Diskusijoje apie iššūkius kalbėjo verslo, inovacijų plėtros agentūrų atstovai, įvairių sričių tyrėjai. Kaip viena iš svarbių problemų buvo paminėti įstatyminės bazės trūkumai.

Pasak S. Kovakis, nors EIT veikloje aktyviai dalyvauja mokslo ir verslo organizacijos iš Vakarų Europos, narių iš Rytų ir Centrinės Europos už inovacijų plėtrą atsakingoje organizacijoje, nėra daug.

„Manau, kad istoriškai yra susiklostę taip, kad atotrūkis tarp mokslo ir pramonės šiose šalyse yra didesnis. Matydamas šią problemą EIT koncentruojasi bendradarbiavimo tarp šių sektorių Rytų ir Centrinėje Europoje skatinimo veikloje“, – teigė S. Kovakis.

Pasak jos, diskusija su Lietuvos ekosistemos dalyviais parodė, jog ekosistema turi daug galimybių, gerą infrastruktūrą, kuri kol kas nėra iki galo išnaudojama.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos mokslininkų tyrimai padės tobulinti kosmetiką ir skalbiklius
  2. Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomi naujausi Vilniaus Kreivosios pilies istoriniai tyrimai
  3. Projekto „Mokslo pieva“ metu studentai ieškos visuomenei svarbių klausimų sprendimų
  4. Mokslininkų mobilumas: iššūkiai ir galimybės
  5. Akademikai, ekonomistai ir verslas Lietuvos aukštajame moksle labiausiai pasigenda kokybės
  6. Lietuvos mokslo taryba mini 25-metį
  7. Lietuvoje bus vykdomi moksliniai eksperimentai su augalais
  8. Baltijos Asamblėjos mokslo premija įteikiama Lietuvos fizikui A.P.Piskarskui
  9. Molekulinės biologijos ir genetikos tyrimų metodų revoliucionierius, Nobelio premijos laimėtojas Keris B. Mulis atvyksta į Lietuvą
  10. Mokslininkai ir verslininkai: Kur susitinka idėjos ir pinigai, ten gali įvykti daug stebuklų
  11. Rekordinis skaičius „Tyrėjų nakties“ renginių: nuo apsilankymų šalies strateginiuose objektuose iki raketų gamybos
  12. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  13. Mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti sulauktas rekordinis paraiškų skaičius
  14. Lietuva ir Prancūzija rems mokslininkų mobilumo projektus
  15. „Piliečių mokslas“: kaip piliečiai tampa mokslininkais? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Saulėgrąžos | pixabay.com, Ulleo nuotr.

Saulėgrąžų aliejų reikėtų naudoti dažniau

2023 09 17
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Naujos programėlės – darbui ir laisvalaikiui

2023 09 17
Razinos | pixabay.com nuotr.

Razinų galima pasigaminti ir namuose

2023 09 16
Šalies poreikiams morkų pakaks

Morkos svarbios ne tik mūsų regai

2023 09 16
Eugenijus Gentvilas Saulius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liberalai sieks mažinti ribojimus

2023 09 12
Daržovės | pixabay.com, Qimono nuotr.

Dar mažai pažįstami lapiniai kopūstai

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Pelėsinis sūris | pixabay.com, PDPhotos nuotr.

Ką žinote ir ko nežinote apie pelėsinį sūrį?

2023 09 10
Kepsniai, šnicelis | pixabay.com nuotr.

Kaip mityba susijusi su jaučiamu skausmu?

2023 09 09
Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Paleidžiamas Akmenės vėjo jėgainių parkas

2023 09 08
Rodyti daugiau

Naujienos

pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Naujos programėlės – darbui ir laisvalaikiui

2023 09 17
Siuntų pristatymo ateitis | itella.com nuotr.
Lietuvoje

Kaip atkeliaus siuntos ateityje?

2023 09 17
sumin.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Eismo saugumą lemia ir emocijos

2023 09 17
Naršymas internete vietoj miego: ką labiausiai nuskriaudžiame?
Gamta ir žmogus

Knarkimas ne tik pablogina gyvenimo kokybę

2023 09 16
Vaikai prie kompiuterio | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vien riboti laiką prie ekranų nepakanka

2023 09 16
Žuvys, įžuvinimas | žuv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Žuvų įveisimui – papildomi 100 tūkst. eurų

2023 09 16
„TikTok“ | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Diskusijos dėl „TikTok“ saugumo netyla

2023 09 16
Žaliosios atliekos | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip teisingai tvarkyti žaliasias atliekas

2023 09 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gabrielius apie Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
  • Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • Bartas apie Tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Rusijos dekolonizacija ir jos užgrobtų tautų ateitis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saulėgrąžų aliejų reikėtų naudoti dažniau
  • Naujos programėlės – darbui ir laisvalaikiui
  • Kaip atkeliaus siuntos ateityje?
  • Eismo saugumą lemia ir emocijos
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Saulėgrąžų aliejų reikėtų naudoti dažniau

by Ditė Česėkaitė
2023 09 17
0
Saulėgrąžos | pixabay.com, Ulleo nuotr.

Saulėgrąžos yra kilusios iš Šiaurės Amerikos, o vietiniai gyventojai, ypač Amerikos indėnai, vieni pirmųjų pradėjo jas auginti bei naudoti maiste....

Skaityti toliau

Naujos programėlės – darbui ir laisvalaikiui

by Ditė Česėkaitė
2023 09 17
0
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Skaitmeniniame amžiuje, kupiname chaoso ir skubėjimo besikeičiant metų laikui, užklumpa nauji iššūkiai: grįžimas į intensyvius darbus ar pasinėrimas į mokslų...

Skaityti toliau

Razinų galima pasigaminti ir namuose

by Ditė Česėkaitė
2023 09 16
0
Razinos | pixabay.com nuotr.

Ruduo toli gražu nėra visų uogų sezono pabaiga – saldžiosioms vynuogėms tai pats šviežio derliaus startas. Nors dėl nemažo cukraus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Gabrielius apie Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą
  • Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • Kažin apie I. Vėgėlė. Turime nutraukti GĮP lytiškumo ugdymo dalies vykdymą vaikams!
  • Bartas apie Tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Rusijos dekolonizacija ir jos užgrobtų tautų ateitis
  • Pajūrietis apie Kaip atkeliaus siuntos ateityje?
Kitas straipsnis
vstt.lt nuotr.

Atrastas naujas piliakalnis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai